Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. gegužės 3 d.

2013 m. pavasario prognozė. ES ekonomika lėtai atsigauna po užsitęsusio nuosmukio

Tikimasi, kad ES ekonomika po 2012 m. nuosmukio pirmąjį 2013 m. pusmetį stabilizuosis. Numatoma, kad antrąjį metų pusmetį BVP pamažu ims augti ir augimas po truputį įsibėgės 2014 m. Kadangi didėti vidaus paklausai vis dar trukdo tam tikros kliūtys, su kuriomis paprastai susiduriama po didelių finansų krizių, pagrindinis augimą skatinantis veiksnys šiais metais bus išorės paklausa. Tikimasi, kad privačiam vartojimui ir investicijoms nepalankūs vėjai pamažu nurims, ir kitais metais vidaus paklausa šiek tiek padidės. Ši prognozė tebėra grindžiama prielaida, kad tęsiant numatytos politikos įgyvendinimą bus išvengta naujo valstybių skolos krizės suintensyvėjimo.

Prognozuojama, kad šiemet BVP augimo metinis pokytis ES bus -0,1 proc., o euro zonoje – -0,4 proc. Numatoma, kad 2014 m. ekonominė veikla ES išaugs 1,4 proc., o euro zonoje – 1,2 proc.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Atsižvelgdami į užsitęsusį nuosmukį, turime daryti viską, kas įmanoma, kad įveiktume nedarbo krizę Europoje. ES derina politikos priemones taip, kad daugiausiai dėmesio būtų skiriama tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui. Biudžeto konsolidavimas tebevyksta, tačiau jau lėčiau. Kartu, siekiant paskatinti augimą Europoje, reikėtų intensyviau vykdyti struktūrines reformas.“

Vidaus paklausą varžančios kliūtys lėtai nyksta

Šiuo metu vidaus investicijas ir vartojimą vis dar stabdo balanso koregavimo veiksmai ir kreditų teikimo suvaržymai kai kuriose šalyse, menki lūkesčiai dėl būsimo pelno ir pajamų, taip pat nežinia dėl ekonomikos perspektyvų. Nors finansų rinkos padėtis labai pagerėjo ir palūkanų normos ES mastu sumažėjo, realioji ekonomika to dar nepajuto. Kol kas pastebima tik nežymių valstybių narių finansų rinkų susiskaidymo mažėjimo ženklų, o silpnesnės ekonomikos šalyse įmonės ir toliau susiduria su griežtomis kreditų teikimo sąlygomis.

Išorės ir vidaus disbalanso koregavimo procesas juda į priekį. Numatoma, kad šiemet, padidėjus eksporto sektoriaus pelningumui, kai kuriose iš silpnesnių valstybių narių bus užfiksuotas einamosios sąskaitos perteklius. Vis dėlto, nors įsiskolinimas ir yra mažinamas, panašu, kad prognozės laikotarpiu jis tebesunkins augimą. Be to, numatoma, kad privačiam vartojimui neigiamos įtakos turės prasta padėtis darbo rinkoje. Todėl, atsižvelgus į viską, numatoma, kad vidaus paklausos augimas prognozės laikotarpiu išliks nedidelis.

Numatoma, kad ekonominės veiklos atsigavimo tempas bus per lėtas, kad dėl to sumažėtų nedarbas. Prognozuojama, kad nedarbo lygis 2013 m. sieks 11 proc. ES ir 12 proc. euro zonoje ir išliks toks pats 2014 m., o nedarbo lygio rodikliai atskirose valstybėse narėse ir toliau labai skirsis. Užimtumo lygis 2013 m. turėtų dar sumažėti, nes vis dar juntamas pavėluotas 2012 m. nuosmukio poveikis. Vis dėlto numatoma, kad iki 2014 m. užimtumo lygis, ėmus sparčiau augti BVP, pradės didėti.

Vartotojų kainų infliacija pastaraisiais ketvirčiais ir toliau mažėjo, nes vis silpnėjo ankstesnio energijos kainos padidėjimo poveikis infliacijai. Tikimasi, kad infliacija šiemet ir toliau palaipsniui mažės, ir šiuo metu numatoma, kad 2013 m. ji sieks 1,8 proc. ES ir 1,6 proc. euro zonoje, o 2014 m. nusistovės ties atitinkamai 1,7 proc. ir 1,5 proc.

Struktūrinis biudžeto konsolidavimas vyksta lėčiau

Valdžios sektoriaus deficitas turėtų toliau mažėti. Prognozuojama, kad nominalus biudžeto deficitas 2013 m. sumažės iki -3,4 proc. ES ir iki -2,9 proc. euro zonoje. Numatoma, kad struktūrinio biudžeto balanso konsolidavimo tempas bus lėtesnis nei 2012 m. Atsižvelgiant į prastas ekonominės veiklos perspektyvas, numatoma, kad skolos ir BVP santykis šiemet pasieks 89,8 proc. ES ir 95,5 proc. euro zonoje.

Nors su ekonomikos perspektyvomis susijusi rizika, nuo praėjusios vasaros priėmus svarbių politinių sprendimų, tapo labiau subalansuota, ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika išlieka. Labai didelis nedarbo lygis kai kuriose valstybėse narėse gali atsiliepti socialinei sanglaudai ir virsti nuolatine problema, jei nebus imtasi tolesnių reformų. Apskritai, norint išvengti pakartotinės įtampos finansų rinkose, tebėra būtina veiksmingai taikyti koregavimo priemones ir įgyvendinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūros stiprinimo politiką. Kita vertus, palanki finansų rinkos būklė arba didesnė, nei tikėtasi, koregavimo ir reformų vykdymo sparta padėtų greičiau atkurti pasitikėjimą ir paankstinti ekonomikos atsigavimą. Pasaulinis augimas gali pasirodyti spartesnis, nei manyta, pvz., dėl neseniai imtų taikyti ekspansinių priemonių. Su infliacijos perspektyva susijusi rizika išlieka iš esmės subalansuota.

Išsamesnę ataskaitą rasite:

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2013_spring_forecast_en.htm

Asmenys ryšiams:

Audrey Augier, tel. +32 2 297 16 07

Vandna Kalia, tel. +32 2 299 58 24

Simon O'Connor, tel. +32 2 296 73 59


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website