Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija ragina bendradarbiauti remiant tvarią akvakultūrą Europoje

Commission Européenne - IP/13/381   29/04/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2013 m. balandžio 29 d., Briuselis

Komisija ragina bendradarbiauti remiant tvarią akvakultūrą Europoje

Siekdama skatinti ES akvakultūros plėtrą, Europos Komisija paskelbė strategines gaires, kurios yra bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, siekiant įveikti sektoriui iškilusius iššūkius dalis. ES akvakultūros sektorius pasižymi dideliu augimo potencialu ir gali padėti tausoti pereikvotus jūros išteklius. Šiandien pristatytos gairės padės koordinuoti visų valstybių narių pastangas. Jose nenustatomi jokie nauji teisiniai įpareigojimai, tačiau pristatomi savanoriški veiksmai, kurių gali imtis valstybės narės, Komisija ir suinteresuotosios šalys, siekdamos plėtoti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu tvarų sektorių, kuris tiektų vartotojams sveikus, aukštos kokybės jūros produktus.

Kaip pažymėta bendros žuvininkystės politikos reformos, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos, nuostatose, akvakultūros sektorius gali padėti užpildyti spragą tarp nuolat augančio suvartojimo ir mažėjančių žuvų išteklių. Iš tiesų, šio sektoriaus plėtra gali būti ilgalaikis pernelyg intensyvios žvejybos problemos sprendimas ir padėti sukurti naujų darbo vietų tiek pakrančių, tiek vidaus regionuose. Kitose pasaulio dalyse akvakultūros sektorius klesti. Visoje ES jis merdėja, iš dalies dėl ilgų licencijų suteikimo procedūrų ir dėl įvairių lygmenų administracinio darbo neveiksmingumo.

„Šiandien gauti licenciją naujam ūkiui gali trukti iki trejų metų, o tai, savaime suprantama, atbaido investuotojus, – sakė už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanski. – Noriu, kad drauge su valstybėmis narėmis sumažintume biurokratinę naštą ir padėtume šiam sektoriui savo konkurencingumą grįsti aukšto lygio vartotojų ir aplinkos apsauga, kuria šiuo metu pasižymime.“

Komisija, po betarpiškų konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis, išskyrė keturis pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria akvakultūros sektorius: būtinybę sumažinti biurokratinę naštą ir suteikti daugiau garantijų veiklos vykdytojams, poreikį palengvinti prieigą prie žemės plotų ir vandens, reikalavimą padidinti sektoriaus konkurencingumą ir poreikį užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, išnaudojant konkurencinį pranašumą, kurį suteikia ES pagaminti žuvies produktai.

Gairėse nagrinėjami šie iššūkiai ir siūlomas priemonių kompleksas – administracinių procedūrų supaprastinamas, teritorinis planavimas, rinkos organizavimas, patobulintas ženklinimas ir informavimas, – kuriuo galėtų būti padėta išlaisvinti ES akvakultūros sektoriaus potencialą. Pavyzdžiui,

  • Komisija ketina koordinuoti projektą, kuriuo bus siekiama nustatyti gerąją patirtį, kaip sutrumpinti licencijų išdavimo naujo akvakultūros verslo pradžiai procedūrų trukmę;

  • Komisija remia integruoto teritorinio planavimo principą, kuris padės užtikrinti, kad akvakultūros ūkininkai turėtų prieigą prie sausumos ir vandens teritorijų, kartu užtikrinant, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis aplinkai ir kitai ekonominei veiklai;

  • Europos akvakultūros sektorius siūlo aukščiausios kokybės produktus, kurie atitinka aukščiausius vartotojų sveikatos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus. Tai padidina gamintojų išlaidas, tačiau tinkamai teikiant vartotojams informaciją apie produktų kokybę, pvz., juos ženklinant, tai gali tapti konkurenciniu pranašumu ir pagerinti tokių produktų įvaizdį vartotojų akyse.

Tolesni veiksmai

Strateginės gairės yra susijusios su siūloma bendros žuvininkystės politikos reforma, kuria siekiama plėtoti akvakultūrą taikant vadinamąjį atvirąjį koordinavimo metodą. Remdamosi šiomis gairėmis ir nepaveikdamos derybų dėl minėtos reformos rezultatų valstybės narės parengs daugiamečius nacionalinius strateginius planus, kuriuose bus atsižvelgiama į šalies specifines pradines sąlygas, iššūkius ir potencialą. Komisija padės koordinuoti veiklą, keistis gerąja patirtimi ir vykdys tolesnį patariamąjį darbą, siekiant praktiškai suderinti ekonominę veiklą su ES teisės aktais.

Pagrindiniai faktai

2010 m. ES akvakultūros gamyba siekė 1,26 mln. tonų, o jos vertė buvo 3,1 mlrd. EUR. Tai sudaro maždaug 2 proc. pasaulinės akvakultūros gamybos. Pastaruoju dešimtmečiu ES akvakultūros gamyba merdėjo, tuo tarpu kituose regionuose, ypač Azijos, šis sektorius labai sparčiai augo.

Šiandien tik 10 proc. ES suvartojamų jūros produktų sudaro ES akvakultūros produktai, 25 proc. – ES žvejybos produktai, o 65 proc. – importuoti produktai (tiek žvejybos, tiek akvakultūros). Suvartojamų jūros produktų ir žvejybos produkcijos atotrūkis pastaraisiais metais vis didėjo ir akvakultūra galėtų padėti jį pašalinti. Kiekvienas papildomas dabartinio ES suvartojamo kiekio, pagaminto vidaus akvakultūros sektoriuje, procentinis punktas padėtų sukurti 3000–4000 viso etato darbo vietų.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/aquaculture/index_en.htm.

MEMO/13/391

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes (+32 2 299 24 21)

Lone Mikkelsen (+32 2 296 05 67)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site