Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija iš įmonių nori skaidrumo socialiniais ir aplinkos klausimais

Commission Européenne - IP/13/330   16/04/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2013 m. balandžio 16 d., Briuselis

Komisija iš įmonių nori skaidrumo socialiniais ir aplinkos klausimais

Šiandien Europos Komisija pasiūlė atskaitomybės teisės aktų pakeitimą, kuriuo būtų pagerintas tam tikrų didelių bendrovių skaidrumas socialiniais ir aplinkos klausimais. Bendrovės, kurioms galiotų pasiūlytos nuostatos, turėtų teikti informacijos apie taikomą aplinkos, socialinės ir žmogiškųjų išteklių sričių politiką, tose srityse kylančias grėsmes ir pasiektus rezultatus, taip pat nurodyti, kaip jos paiso žmogaus teisių, kaip sprendžia kovos su korupcija bei papirkinėjimu ir įvairovės valdyboje klausimus.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: Šiandien siūlome svarbų teisės aktą dėl visų sektorių bendrovių skaidrumo. Jis sudarys sąlygas bendrovėms, investuotojams ir plačiajai visuomenei gauti naudingos informacijos, kurios ypač tikisi investuotojų bendruomenė. Bendrovės, kurios jau skelbia informaciją apie finansinius ir nefinansinius rezultatus, priimdamos sprendimus orientuojasi į tolimesnę perspektyvą. Jų finansavimo išlaidos mažesnės, jos patraukia ir išlaiko gabius darbuotojus, apskritai veikia sėkmingiau. Tai svarbu siekiant didinti Europos konkurencingumą ir sukurti daugiau darbo vietų. Geriausia patirtis turi tapti taisykle. Naujosios taisyklės galios tik didelėms daugiau nei 500 darbuotojų turinčioms bendrovėms, nes prievolę numačius smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms sąnaudos gali viršyti naudą.“

Pagal pasiūlymą, didelės daugiau nei 500 darbuotojų turinčios bendrovės metinėse ataskaitose turėtų atskleisti aktualią reikšmingą aplinkos ir socialinę informaciją. Laikantis pasirinkto modelio administracinė našta būtų kiek įmanoma maža. Bendrovėms reikėtų pateikti ne išsamią visapusę „Tvarumo ataskaitą“, bet glaustą informaciją, kurios reikia norint suprasti bendrovės raidą, rezultatus ir poziciją. Jei konkrečios srities duomenys bendrovei nėra svarbūs, ji atsiskaitinėti neprivalėtų, tik turėtų paaiškinti, kodėl ataskaita neteikiama. Be to, pakaktų skelbti įmonių grupės lygmens informaciją, o ne apie kiekvieną grupės įmonę atskirai.

Pasiūlytoji priemonė palieka daug laisvės: bendrovės galės pačios rinktis, kokiu būdu joms naudingiausia atskleisti svarbią informaciją. Jos galės naudoti tarptautines ar šalies gaires, kurias laikys tinkamomis, pavyzdžiui, JT pasaulinį susitarimą (Global Compact), ISO 26000 ar Vokietijos tvarumo kodeksą).

Didelės į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės turės pateikti informaciją apie sudarant valdybą taikomą įvairovės (amžiaus, lyties, geografinės įvairovės, išsilavinimo ir profesinės patirties) politiką. Atskleidžiant tą informaciją reikės nurodyti taikomos politikos tikslus, jos įgyvendinimo būdus ir rezultatus. Bendrovės, kurios įvairovės politikos neturi, turės paaiškinti priežastis. Šis modelis atitinka bendrąją ES bendrovių valdymo sistemą.

Pagrindiniai faktai

Apie šią priemonę Komisija pranešė 2011 m. balandžio mėn. komunikate dėl bendrosios rinkos (žr. IP/11/469), 2011 m. spalio mėn. komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (žr. IP/11/1238) ir 2012 m. gruodžio mėn. Bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų plane (žr. IP/12/1340).

2010 m. pradėjusi nuo plačių viešų konsultacijų su visuomene Komisija labai išsamiai konsultavosi su valstybėmis narėmis, bendrovėmis, investuotojais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. 2012 m. atliktas poveikio vertinimas: apsvarstytos skirtingos politikos galimybės siekiant priimti tinkamo kompromiso pasiūlymą, kuris paskatintų gerokai patobulinti bendrovių atsiskaitymą, kad jis taptų naudingesnis ir skaidresnis, sykiu išvengiant nereikalingos administracinės naštos.

Dabar ES teisinė bazė, ypač Ketvirtoji bendrovių teisės direktyva dėl metinių atskaitomybių, taip reglamentuoja nefinansinės informacijos atskleidimą, kad bendrovės gali pasirinkti skelbti tam tikrą informaciją apie savo veiklos aplinkos, socialinius ir kitus aspektus. Tačiau patirtis rodo, kad galiojančių teisės aktų reikalavimai nėra aiškūs ir veiksmingi. Skirtingose valstybėse narėse jie taikomi nevienodai. Šiuo metu tokią informaciją reguliariai atskleidžia mažiau nei 10 proc. didžiausių ES bendrovių. Kai kurios valstybės narės skirtingais metais nustatė atskleidimo reikalavimus, kuriais reikalaujama daugiau nei numatyta Ketvirtojoje bendrovių teisės direktyvoje. Pavyzdžiui, 2006 m. Jungtinė Karalystė priėmė įstatymą, kuris dabar atnaujinamas; 2007 m. įstatymą priėmė Švedija; 2011 m. – Ispanija; tais pačiais metais teisės aktus iš dalies pakeitė Danija; 2012 m. kai kuriuos pakeitimus padarė Prancūzija.

Su reikalaujamu didelių bendrovių informacijos atskleidimu susijusios sąnaudos atitinka informacijos vertę ir naudą, taip pat įmonių dydį ir sudėtingumą.

2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas (Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas ir Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis), kuriose pripažinta bendrovės atvirumo aplinkos ir socialiniais klausimais svarba.

Dar žr. MEMO/13/336

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/accounting/non-financial_reporting/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Chantal Hughes tel. +32 2 296 44 50

Carmel Dunne tel. +32 2 299 88 94

Audrey Augier tel. +32 2 297 16 07


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site