Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Užimtumas ir socialinė padėtis ES. Ketvirčio apžvalgoje nagrinėjama gilėjanti socialinė krizė

Commission Européenne - IP/13/282   26/03/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos

pranešimas spaudai

2013 m. kovo 26 d., Briuselis

Užimtumas ir socialinė padėtis ES. Ketvirčio apžvalgoje nagrinėjama gilėjanti socialinė krizė

2012 m. ketvirtą ketvirtį užimtumo ir socialinės padėties būklė ES išliko kritiška: visur mažėjo darbo vietų, toliau augo nedarbas, o namų ūkių finansinė padėtis kėlė rūpestį. Tokie duomenys pateikiami naujausioje Europos Komisijos užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgoje. Kai kuriose valstybėse narėse vis aiškiau matyti neigiamas valstybės biudžeto apkarpymo ir mokesčių didinimo poveikis užimtumui ir gyvenimo lygiui. Apžvalgoje taip pat pažymima, kad sulėtėjo bendra imigracija iš trečiųjų šalių ir kad krizė neigiamai paveikė vaisingumą.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras aiškino: „Socialinė krizė Europoje toliau gilėja, daugelyje valstybių narių nematyti konkrečių gerėjimo ženklų. Labai dažnai ypač nukenčia neturtingiausi gyventojai. Vyriausybės turi investicijomis ieškoti būdų skatinti integracinį augimą ir suteikti žmonėms apčiuopiamų galimybių užsitikrinti normalų gyvenimo lygį – kaip tai galima būtų padaryti, nurodyta neseniai Komisijos paskelbtame Socialinių investicijų teisės aktų rinkinyje. Tačiau labiausiai mums reikia solidarumo: ir šalių viduje, ir tarp šalių. Šią krizę pajėgsime įveikti tik jei laikysimės išvien.“

2013 m. sausio mėn. nedarbas dar padidėjo; dabar ES darbo neturi 26,2 mln. (euro zonoje 19 mln.) arba 10,8 proc. (euro zonoje 11,9 proc.) darbingų gyventojų. Nedarbo lygio skirtumas tarp pietinių (periferinių) ir šiaurinių euro zonos sričių 2012 m. kaip niekada išaugo ir siekė 10 procentinių punktų. ES bendrasis vidaus produktas 2012 m. ketvirtą ketvirtį sumažėjo 0,5 proc. Tai didžiausias sumažėjimas nuo 2009 m. pradžios. Bendras užimtumas ES 2012 m. sumažėjo 0,4 proc.; teigiami poslinkiai stebimi tik darbo ne visą darbo dieną srityje. Vien 2012 m. ketvirtą ketvirtį užimtumas, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,2 proc.

Išlaidos socialinei apsaugai mažėja sparčiau, negu per ankstesnes ekonomikos krizes

Valstybės biudžeto apkarpymas neigiamai paveikė užimtumą tiek tiesiogiai – sumažėjo darbo vietų valstybės sektoriuje, – tiek netiesiogiai – sumažėjo bendroji makroekonominė paklausa. Mokesčių ir išmokų sistemų pakeitimai bei darbo užmokesčio sumažinimas valstybės sektoriuje juntamai sumažino realias namų ūkio pajamas; mažų pajamų namų ūkiams vis sunkiau išlaikyti esamą gyvenimo lygį. Išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas didelių ir mažų pajamų gavėjus paveikė nevienodai. Analizė parodė, kad būtina kruopščiai suplanuoti biudžeto reformas, kad nuo jų neproporcingai nenukentėtų neturtingiausi gyventojai, kaip atsitiko kai kuriose šalyse (pvz., Estijoje ir Lietuvoje). ES gyventojų, pranešančių apie patiriamus finansinius sunkumus, dalis tebėra gerokai didesnė negu bet kada praėjusį dešimtmetį; sunkumų patiria beveik kas ketvirtas mažų pajamų namų ūkis.

Išlaidos socialinei apsaugai suvaidino svarbų vaidmenį kompensuojant namų ūkio pajamų sumažėjimą ankstyvajame krizės etape ir padėjo stabilizuoti ekonomiką. Nuo 2010 m. vidurio šis poveikis ėmė mažėti ir 2012 m. buvo beveik nejuntamas net tose šalyse, kuriose toliau didėjo nedarbas. Socialinei apsaugai skirtos išlaidos sumažėjo daug labiau negu per pastarąsias recesijas; iš dalies tai atspindėjo ypatingą fiskalinio konsolidavimo poreikį euro krizės kontekste. Daugelyje valstybių narių tai neutralizavo socialinės apsaugos sistemų atliekamą ekonomikos stabilizavimo funkciją ir galėjo bent trumpam prisidėti prie recesijos stiprėjimo.

2013 m. kovo mėn. Europos Taryba patvirtino, kad nedarbo problemos sprendimas ir socialinių krizės padarinių mažinimas išlieka viena pagrindinių ES ir valstybių narių politikos užduočių. 2013 m. vasario mėn. Komisija pateikė Socialinių investicijų teisės aktų rinkinį, kuriame valstybėms narėms, susiduriančiomis su rimtomis problemomis, pateikiamos efektyvesnės ir veiksmingesnės socialinės politikos gairės (žr. IP/13/125, MEMO/13/117, MEMO/13/118 ir SPEECH/13/141). Rinkinio dokumentuose pabrėžiama, kad valstybės investicijas vaikų priežiūrai, ugdymui ar paramai vyresnių žmonių aktyvumui bei sveikatai būtina išlaikyti ar padidinti net kai nacionalinis biudžetas nepakankamas, kadangi be tokių investicijų daug žmonių nepajėgs dalyvauti visuomenės gyvenime ar vystyti savo ekonominio potencialo.

Aukščiausias, kiek yra buvęs, jaunimo nedarbo ir neveiklumo lygis

Visoje ES ne tik nepaprastai padidėjo jaunimo nedarbas (2013 m. sausio mėn. darbo neturėjo 23,6 proc. darbingų jaunuolių), bet ir ilgėjo jaunuolių nedarbo laikotarpiai. 2012 m. trečią ketvirtį 7,1 proc. darbingų jaunuolių nedirbo daugiau negu metus; prieš metus tokių jaunuolių buvo 6,3 proc. Ši tendencija kelia rimtą pavojų, nes jauni žmonės atitrūksta nuo darbo rinkos ir nuo visos visuomenės. Didelį rūpestį kelia ir gausėjantis skaičius jaunesnių negu 25 metų jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi: jų šiuo metu yra apie 8 mln.

Siekdama padėti spręsti nepriimtinai aukšto jaunimo nedarbo lygio problemą Komisija 2012 m. gruodžio 5 d. pateikė Jaunimo užimtumo dokumentų rinkinį (žr. IP/12/1311, MEMO/12/938 ir SPEECH/12/910). Jame pateikta rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos sukūrimo kiekvienoje valstybėje narėje siekiant užtikrinti, kad jaunimas iki 25 metų gautų gerų darbo pasiūlymų, galėtų toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo. 2013 m. vasario 28 d. Ministrų Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl šios Rekomendacijos (žr. MEMO/13/152). Komisija taip pat neseniai pasiūlė veiklos taisykles, kaip greičiau įgyvendinti kovai su jaunimo nedarbu skirtą Jaunimo užimtumo iniciatyvą (žr. IP/13/217). 2013 m. vasario 7–8 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba 2014–2020 m. laikotarpiui pasiūlė 6 mlrd. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetą.

Krizė neigiamai paveikė vaisingumą

Ketvirčio apžvalgoje analizuojamas ir neigiamas krizės poveikis vaisingumui. 2009 m. vaisingumo atsigavimas sustojo; vaisingumas stabilizavosi ir šiuo metu 27 ES valstybėse yra kiek mažesnis negu 1,6 vaiko vienai moteriai. Gimdyvių amžiaus vidurkis toliau didėjo ir pasiekė 30 metų ribą. Kita vertus, toliau didėjo numatoma gyvenimo trukmė; vyrų ji yra 77,4 metų, moterų – 83,1 metų. Migracija iš trečiųjų šalių sumažėjo, lyginant su didžiausiu rezultatu 2007 m., vis dėlto 2011 m. 27 ES šalyse fiksuotas pusės milijono gyventojų skaičiaus padidėjimas: tūkstančiui ES gyventojų tenka 1 imigrantas iš trečiųjų šalių. Pilietybės įgijimo atvejų daugiau, beveik vienas milijonas. Aišku, kad išlieka didelės ilgalaikės ES darbo rinkos problemos, susijusios su darbo jėgos mažėjimu ir senėjimu.

Daugiau informacijos

Užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga

Socialinių investicijų teisės aktų rinkinys

Jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinys

Užimtumo srities teisės aktų rinkinys

Užimtumo ir socialinės analizės svetainė

László Andoro svetainė

László Andoro Twitter

El. paštu siunčiamas nemokamas informacinis biuletenis

Asmenys ryšiams

Jonathan Todd (+32 2 299 41 07)

Cécile Dubois (+32 2 295 18 83)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site