Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija kviečia teikti nuomones dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo

Commission Européenne - IP/13/274   25/03/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. kovo 25 d.

Europos Komisija kviečia teikti nuomones dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo

Šiandien Europos Komisija priėmė diskusinį konsultacijų dokumentą, kuriuo kviečia tris mėnesius teikti nuomones, kaip skatinti ilgalaikio finansavimo pasiūlą ir kaip gerinti ir diversifikuoti finansinio tarpininkavimo sistemą, kad Europa galėtų užsitikrinti ilgalaikes investicijas. Ilgalaikės investicijos – išlaidos, kurios didina ekonomikos gamybos pajėgumą, į energetikos, transporto ir ryšių infrastruktūras, pramonės ir paslaugų teikimo sąlygas, prisitaikymo prie klimato kaitos bei ekologinių inovacijų technologijas, švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat į kitas sritis. Europai reikia didelių ilgalaikių investicijų, nes jos yra gyvybiškai svarbios siekiant remti tvarų augimą. Norint finansuoti ilgalaikes investicijas, viešajam sektoriui, įmonėms ir namų ūkiams reikalinga galimybė gauti prognozuojamo ilgalaikio finansavimo.

Finansų krizė paveikė Europos finansų sektoriaus galimybes santaupas skirti reikiamoms ilgalaikėms investicijoms. Todėl labai svarbu svarstyti, kaip pagerinti galimybes gauti ilgalaikio finansavimo. Komisijos priimtame dokumente pristatomi galimi sprendimai.

Vienas svarbiausių klausimų – ar, kai reikia finansuoti ilgalaikes investicijas, tradiciškai didelę Europos priklausomybę nuo bankų galėtų ir turėtų pakeisti įvairiapusiškesnė sistema, kurioje daugiau finansavimo ateitų tiesiogiai iš kapitalo rinkos (t. y., finansuojant per obligacijas) ir aktyviau dalyvautų instituciniai investuotojai (pvz., pensijų fondai), arba kitos alternatyvos. Ypatingą dėmesį reikia skirti MVĮ finansavimo poreikiams, nes MVĮ veikla yra ilgalaikio augimo pagrindas. Joms reikia galimybės naudotis tiek bankų, tiek ne bankų teikiamu finansavimu.

Konsultacijų metu gauti atsakymai padės Komisijai nustatyti, kaip šalinti ilgalaikio finansavimo kliūtis. Po to bus galima imtis įvairių priemonių: pasiūlyti teisės aktus arba kitokias priemones.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Europos Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Europos ekonomikai kyla didelių sunkumų. Vienas jų – didelių ilgalaikių investicijų poreikis. Ilgalaikės investicijos ypač svarbios, nes jos yra naujovių ir konkurencingumo pagrindas, kuris padėtų atgaivinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje. Šiems poreikiams patenkinti reikia ilgalaikio finansavimo. Užtikrinti, kad mūsų ekonomika ir finansinis sektorius, įskaitant bankus ir institucinius investuotojus, kaip antai draudikus ir pensijų fondus, galėtų finansuoti ilgalaikes investicijas yra svarbi, bet sudėtinga užduotis. Mums reikia nustatyti, kokios yra ilgalaikio finansavimo kliūtys ir ką dar turime padaryti, kad jos būtų įveiktos“.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Europos ekonomika pamažu atgauna reikiamą pusiausvyrą, todėl finansinės rinkos turėtų būti pajėgios remti spartėjančius struktūrinius pokyčius. Labai svarbu užtikrinti, kad ilgalaikių investicijų ir finansavimo sistema būtų visapusė ir pakankamai lanksti prisitaikyti prie naujų uždavinių ir didinti Europos augimo potencialą.“

Pagrindiniai faktai

Diskusiniame dokumente ilgalaikės investicijos aptariamos kaip ilgalaikio materialaus ir nematerialaus kapitalo formavimas. Daugelis investicijų į energetikos infrastruktūrą, prisitaikymą prie klimato pokyčių, švietimą ir kt. yra plačiau naudingos visuomenei, nes jomis remiamos esminės paslaugos ir keliami gyvenimo standartai, todėl visai visuomenei didėja jų teikiama nauda . O ir jų poveikis gali būti greitai juntamas. Ilgalaikės investicijos sudaro sąlygas įmonėms ir viešajam sektoriui spręsti naujus ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos uždavinius, padeda pereiti prie tvaresnės ekonomikos ir didinti ilgalaikį našumo augimą ir konkurencingumą. Klimato kaitos tendencijos ir gamtos išteklių išeikvojimas dar ryškiau parodo būtinybę užtikrinti tvarų augimą, nes dėl jų reikia daugiau ilgalaikių investicijų į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energiją, energijos bei išteklių vartojimo efektyvumą ir infrastruktūrą, nenukrypstant nuo politinio tikslo – pasiekti kad klimato kaita neviršytų dviejų laipsnių ir kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ilgalaikio finansavimo svarbą augimui ir darbo vietų kūrimui tarptautiniu mastu pripažino G 20.

Ekonomikos pajėgumas finansuoti ilgalaikes investicijas priklauso nuo finansų sistemos gebėjimo tas lėšas veiksmingai ir efektyviai per atviras ir konkurencingas rinkas skirti tinkamiems naudotojams ir investicijoms. Tuo gali užsiimti įvairūs tarpininkai, įskaitant bankus, draudikus ir pensijų fondus, arba patys naudotojai tiesiogiai finansų rinkose.

Europoje tiek investicijų, tiek santaupų santykis su BVP didesnis negu kituose pasaulio regionuose. Tačiau šios bendros aplinkybės slepia tai, kad šiuo metu dėl prastos makroekonominės situacijos ir perspektyvos ir santaupų turėtojai, ir investuotojai jaučia labai didelį neapibrėžtumą, labai vengia rizikos ir jų pasitikėjimas labai sumažėjęs. Tai gali turėti ilgalaikių padarinių, dėl kurių atsirastų daugiau nuolatinių ilgalaikio finansavimo kliūčių.

Viena pagrindinių krizės pamokų yra tai, kad finansiniam stabilumui ir pasitikėjimui rinkomis atkurti būtina tinkamai reglamentuoti ir prižiūrėti finansų sektoriaus veiklą. Šiuo atžvilgiu ES vykdo visapusišką finansų reformos programą, kuri papildo platesnę fiskalinę ir ekonomikos reformą. Finansinis stabilumas yra esminis, bet vien jo nepakanka. Šį klausimą vertinant plačiau, detaliai kalibruojama nauja reglamentavimo ir priežiūros sistema turi (taip pat apmokestinimo srityje) veiksmingai sudaryti sąlygas finansų sektoriui remti realiąją ekonomiką nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Tuo remiantis ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo didinimo veiksmais reikėtų atsižvelgti į įvairius tarpusavyje susijusius veiksnius:

  • finansų įstaigų pajėgumą skirti ilgalaikį finansavimą;

  • finansų rinkų veiksmingumą ir efektyvumą kaip ilgalaikio finansavimo priemonių sąlygas;

  • kompleksinius veiksnius, sudarančius ilgalaikio taupymo ir finansavimo sąlygas; taip pat

  • MVĮ galimybių lengviau gauti finansavimą iš bankų ir ne bankų gerinimą.

Taip pat žr. MEMO/13/280

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/finances/financing-growth/long-term/index_en.htm

Asmenys ryšiams :

Chantal Hughes (+32 2 296 44 50)

Audrey Augier (+32 2 297 16 07)

Carmel Dunne (+32 2 299 88 94)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site