
Europos Komisija
Pranešimas spaudai
Briuselis, 2013 m. kovo 21 d.
Valstybių narių švietimo biudžetui daromas vis didesnis spaudimas
Europos Komisijos atlikto tyrimo, kuriuo vertintas krizės poveikis švietimo biudžetui nuo 2010 m., duomenimis, investicijos į švietimą sumažėjo aštuoniose iš 25 vertintų valstybių narių. Graikijoje, Vengrijoje1, Italijoje2, Lietuvoje ir Portugalijoje biudžetas sumažintas daugiau kaip 5 proc., Estijoje, Lenkijoje3, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) – 1–5 proc. Penkių valstybių narių – Austrijos, Danijos, Liuksemburgo, Maltos, Švedijos ir vokietakalbės Belgijos dalies – išlaidos švietimui padidintos daugiau nei 1 proc. Vokietija ir Nyderlandai 2010 m. ir vėlesnių duomenų kol kas nepateikė.
Likusiose valstybėse narėse vyrauja nevienodos tendencijos: vienais metais biudžetas padidinamas, kitais – sumažinamas arba atvirkščiai. Belgijos prancūzakalbė bendruomenė, Kipras, Latvija, Suomija, Prancūzija, Airija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė (Velsas) ir būsima valstybė narė Kroatija 2010–2011 m. savo švietimo biudžetą padidino, o 2011–2012 m. sumažino. Priešingos tendencijos vyravo Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje: jose švietimo biudžetas 2010–2011 m. sumažintas, o sekančiais metais padidintas. Belgijos Flandrijos bendruomenės biudžetas minėtais metais išliko stabilus.
„Nacionaliniai biudžetai patiria didelių sunkumų, tačiau turime vadovautis nuosekliu požiūriu į viešąsias investicijas švietimo ir mokymo srityje, nes šios investicijos – mūsų jaunimo ir ilgalaikio tvaraus ekonomikos atsigavimo garantas. Jeigu valstybėms narėms nepavyks užtikrinti tinkamų investicijų į švietimo modernizavimą ir gebėjimų ugdymą, dar labiau atsiliksime nuo savo pasaulinių konkurentų ir dar labiau klimpsime į jaunimo nedarbo problemas“, – kalbėjo už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakingas Komisijos narė Androulla Vassiliou.
Atliekant tyrimą analizuotas 35 nacionalinių ir regioninių švietimo sistemų visų lygmenų švietimo – pradedant priešmokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu – finansavimas. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad 2011–2012 m. mokytojų atlyginimai ir išmokos buvo sumažinti ar įšaldyti 11 šalių (Bulgarijoje, Kroatijoje, Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Ispanijoje). Mokytojų darbo užmokesčiui skiriama daugiau kaip 70 proc. švietimo biudžeto.
Dešimtyje valstybių narių (Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje) sumažėjo ir mokytojų skaičius. Taip nutiko ne vien dėl krizės poveikio, bet ir dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus. Tačiau pastebėta ir džiuginančių tendencijų – 18 Europos šalių padidintas mokytojų rengimo finansavimas. Atsižvelgiant į tai, kad mokymo kokybė lemia mokymosi rezultatus, tai labai reikšmingas pokytis.
Valstybės inansinė parama moksleiviams ir studentams (pavyzdžiui, stipendijos, paskolos ir pašalpos) daugumoje šalių 2011–2012 m. nesikeitė. Aštuonios valstybės narės (Austrija, Vokietija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas ir Portugalija) teikia specialią finansinę paramą bedarbių ar menkos kvalifikacijos žmonių gebėjimams gerinti ar atnaujinti. Dauguma atvejų šios investicijos papildomos Europos socialinio fondo lėšomis.
Pagrindiniai faktai
Atliekant tyrimą „Švietimo finansavimas Europoje. Ekonomikos krizės poveikis“ daugiausia dėmesio skirta:
ekonominėms aplinkybėms;
švietimui skiriamoms viešosioms išlaidoms ir nacionalinių biudžetų daliai;
darbuotojų atlyginimų ir išmokų tendencijoms;
švietimo infrastruktūrai ir rėmimo sistemoms skiriamai biudžetų daliai;
naujausioms finansavimo tendencijoms bei finansinės paramos moksleiviams ir studentams nacionalinės politikos pokyčiams.
Tyrime dalyvavo Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Turkija ir Jungtinė Karalystė. Vokietija ir Nyderlandai 2010–2012 m. duomenų kol kas nepateikė. Jungtinė Karalystė pateikė Škotijos ir Velso duomenis; Anglijos ir Šiaurės Airijos duomenų negauta.
Tinklas „Eurydice“
Tyrimą Komisijos užsakymu atliko tinklas „Eurydice“, kurį sudaro 40 nacionalinių padalinių 36 šalyse (27 ES valstybėse narėse, ELPA narėse Šveicarijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Islandijoje, taip pat Turkijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublika Makedonijoje). „Eurydice“ veiklą koordinuoja ir valdo ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.
Daugiau informacijos
Tyrimas anglų kalba pristatomas „Eurydice“ svetainėje.
Europos Komisija. Švietimas ir mokymas
Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU
Asmenys ryšiams: Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58 Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67 |
Priedas
1 pav. Visų švietimo lygmenų švietimo biudžeto pokyčiai4 2010–2012 m.
2011 m., palyginti su 2010 m. 2012 m., palyginti su 2011 m.





mažiau nei 1 proc.



Šaltinis: tinklas „Eurydice“
2 pav. Valstybinių mokyklų mokytojų ir mokyklų vadovų įstatymais nustatyto darbo užmokesčio absoliučiais skaičiais raida 2010–2012 m.
2011 m., palyginti su 2010 m. 2012 m., palyginti su 2011 m.





koregavimo pragyvenimo išlaidas



Šaltinis: tinklas „Eurydice“
3 pav. Viešųjų švietimo srities išlaidų raida 2000–2010 m.

X ašis = ataskaitiniai metai; 2000–2010 m.
Y ašis = santykinis procentinis padidėjimas; 2000 m. = 100
":" = duomenų nėra
Šaltinis: Eurostatas, nacionalinių sąskaitų duomenys (2012 m. lapkričio mėn. duomenys).
2010–2011 m. duomenys.
2011 m., palyginti su 2010 m., Italijos švietimo biudžetas sumažintas 1–5 proc., o 2012 m., palyginti su 2011 m., – daugiau kaip 5 proc.
2010–2011 m. duomenys.
. 1 pav. duomenys nurodyti palyginamosiomis kainomis, t. y. atsižvelgiama į infliacijos normų skirtumus.