Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. kovo 19 d.

Kelių eismo sauga. ES ataskaitoje nurodoma, kad pasiektas mažiausias žuvusiųjų keliuose skaičius, ir imamasi rengti sužalojimų mažinimo strategiją

2012 m. žuvusiųjų visos Europos Sąjungos keliuose skaičius sumažėjo 9 proc. Europos Komisijos šiandien paskelbtais naujausiais duomenimis, 2012 m. ES šalių keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo tada, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Komisijos pirmininko pavaduotojas ir už transportą atsakingas Komisijos narys Siimas Kallasas sakė: „2012 m. – itin svarbūs Europos kelių eismo saugos požiūriu – jais užregistruotas mažiausias žuvusiųjų keliuose skaičius. Sumažėjimas 9 proc. reiškia, kad praėjusiais metais išsaugota 3 000 gyvybių. Tokie rezultatai teikia daug vilčių. Tačiau Europos keliuose kasdien vis dar žūsta po 75 žmones, todėl nusiraminti negalime. Turime plataus užmojo tikslą iki 2020 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, ir kad jį pasiektume, turime išlaikyti šį tempą.

Žūstančiųjų keliuose skaičius yra tik ledkalnio viršūnė. Dešimteriopai daugiau žmonių keliuose patiria sunkių sužalojimų, pavyzdžiui, smegenų ar stuburo traumų. Tad reikia parengti strategiją, kaip sumažinti sunkių sužalojimų visos ES keliuose skaičių.“

Lyginant visų šalių statistinius duomenis (žr. toliau pateiktą lentelę) matyti, kad žūstančiųjų keliuose skaičius ES šalyse vis dar labai skiriasi. Ir toliau mažiausiai žmonių žūsta Jungtinės Karalystės, Švedijos, Nyderlandų ir Danijos keliuose: milijonui šių šalių gyventojų tenka apie 30 žuvusiųjų.

Palyginti su nekokiais 2011 m. duomenimis, kai pažanga mažinant žūstančiųjų keliuose skaičių sulėtėjo iki 2 proc., 2012 m. sumažėjimas 9 proc. reiškia, kad valstybės narės vėl deda pastangas, kad 2010–2020 m. žūstančiųjų keliuose skaičius būtų sumažintas perpus. Kad būtų pasiektas šis tikslas, žūstančiųjų keliuose skaičius turėtų mažėti vidutiniškai 7 proc.

Didžiausią susirūpinimą 2011 m. kelių eismo saugos statistikoje kėlė labai padidėjęs žuvusių pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų, motociklininkų, vyresnio amžiaus žmonių ir kt. – skaičius, nors apskritai keliuose žuvo mažiau žmonių. Negalutiniais 2012 m. duomenimis, 2012 m. pažeidžiamiausių eismo dalyvių žuvo gerokai mažiau.

2011–2020 m. ES kelių eismo saugos veiksmų programa

2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos veiksmų programoje (žr. MEMO/10/343) pateikti plataus užmojo planai per ateinančius 10 metų perpus sumažinti žūstančiųjų Europos keliuose skaičių. Joje pateikiama pasiūlymų, kaip tobulinti transporto priemones, gerinti infrastruktūrą ir eismo dalyvių elgesį. Pavyzdžiui, neseniai priimtos šios iniciatyvos:

įvestas naujas ES vairuotojo pažymėjimas ir nuo 2013 m. sausio mėn. taikomos griežtesnės teisės jaunuoliams vairuoti galingus motociklus suteikimo taisyklės;

valstybių narių teikiami nacionaliniai vykdymo užtikrinimo planai – juose daug geriausios praktikos pavyzdžių;

nuo 2012 m. lapkričio mėn. galioja tarpvalstybinės reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklės, kuriomis siekiama, kad užsienyje kelių eismo taisykles pažeidę (vairavę išgėrę, viršiję greitį ir kt.) vairuotojai neliktų nenubausti;

rengiama sužalojimų mažinimo strategija (žr. toliau).

Sužalojimų mažinimo strategijos rengimas. Esama padėtis

Apskaičiuota, kad kiekvienam žuvusiajam Europos keliuose tenka 10 sunkiai sužalotų ir 40 lengviau sužeistų žmonių.

Pagrindinis veiksnys, padedantis sėkmingai spręsti žūstančiųjų keliuose skaičiaus mažinimo klausimą, buvo į rezultatais grindžiamas požiūris iš eilės įgyvendinant dvi dešimties metų ES kelių eismo saugos strategijas. Būtų galima daug pasiekti skiriant tiek pat dėmesio ir sunkiems, bet ne mirtiniems sužalojimams keliuose. Problema ta, kad turimi duomenys apie sunkius sužalojimus yra bendro pobūdžio ir apytikriai. Yra atvejų, kai pateikiami netikslūs duomenys arba nurodomas mažesnis sunkiai sužalotų žmonių skaičius, o įvairių ES šalių duomenų negalima palyginti.

Dėl šių priežasčių Europos Komisija šiandien paskelbė dokumentą dėl sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose, kuriame išdėstė tolesnius veiksmus siekiant parengti išsamią ES strategiją dėl sunkių sužalojimų keliuose, būtent: parengti bendrą sunkaus sužalojimo kelių eismo įvykiuose apibrėžtį (taikomą nuo 2013 m.); skatinti valstybes nares geriau rinkti duomenis apie dideles avarijas keliuose (2014 m. ataskaitos bus pirmą kartą teikiamos visoje ES taikant palyginamus duomenų rinkimo metodus ir naująją apibrėžtį); taikyti principą priimti ES tikslą mažinti sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose skaičių (pavyzdžiui, 2015–2020 m.).

2012 m. jau žengtas svarbus žingsnis – susitarta dėl ES sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose apibrėžties sistemos. Europos Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su valstybių narių aukšto lygio kelių eismo saugos grupe, tarėsi, kad sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose apibrėžčiai būtų naudojama MAIS (angl. Maximum Abbreviated Injury Score – didžiausio sužalojimo pagal trumpą sužalojimų skalę) traumų skalė. Daugiau informacijos apie sužalojimų strategiją žr. MEMO/13/232

5 pagrindiniai faktai. Ką jau žinome apie sunkius sužalojimus?

Dabartinių apskaičiavimų duomenimis:

kasmet ES kelių eismo įvykiuose sunkiai sužalojama apie 250 000 žmonių, o 2012 m. keliuose žuvo 28 000 žmonių;

nors žuvusiųjų keliuose skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 43 proc., sunkiai sužalotų žmonių skaičius sumažėjo tik 36 proc.;

dažniausiai pasitaikantys sunkūs sužalojimai kelių eismo įvykiuose yra galvos ir smegenų traumos, taip pat kojų ir stuburo traumos;

labai dažnai sunkiai sužalojami pažeidžiamiausi kelių eismo dalyviai, pvz., pėstieji, dviratininkai, motociklininkai arba tam tikrų amžiaus grupių kelių eismo dalyviai, būtent vyresnio amžiaus žmonės. Sunkūs sužalojimai kelių eismo įvykiuose dažniau įvyksta miestuose nei kaimo keliuose.

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Pirmieji svarbūs veiksmai rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“, žr.

http://ec.europa.eu/transport/road_safety/topics/serious_injuries/index_en.htm.

Šalių statistiniai duomenys apie keliuose žuvusių žmonių skaičių 2012 m.1

Valstybė narė

Žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų

Žuvusiųjų skaičiaus kitimas

 

1965

2010

2011

2012

Vidutinis metinis sumažėjimas 2000–2010 m.

2010-2011

2011-2012

Belgija

147

77

78

73

-6%

2%

-12%

Bulgarija

91

103

89

82

-3%

-15%

-8%

Čekija

150

76

74

71

-5%

-4%

-4%

Danija

212

46

40

32

-6%

-14%

-18%

Vokietija

234

45

49

44

-7%

10%

-10%

Estija

178

58

75

65

-10%

29%

-14%

Airija

124

47

41

36

-7%

-12%

-12%

Graikija

89

111

101

92

-4%

-9%

-10%

Ispanija

114

54

45

41

-9%

-17%

-9%

Prancūzija

249

62

61

56

-8%

-1%

-8%

Italija

186

68

64

62

-6%

-6%

-2%

Kipras

162

73

85

59

-5%

18%

-28%

Latvija

290

97

86

86

-10%

-18%

-2%

Lietuva

250

90

97

100

-9%

-1%

2%

Liuksemburgas

250

64

64

65

-8%

3%

3%

Vengrija

86

74

64

60

-6%

-14%

-5%

Мalta

36

36

51

26

-1%

40%

-48%

Nyderlandai

202

32

33

32

-7%

2%

-1%

Austrija

252

66

62

64

-6%

-5%

4%

Lenkija

79

102

109

93

-4%

7%

-15%

Portugalija

117

79

84

71

-6%

-7%

-16%

Rumunija

98

111

94

96

0%

-15%

1%

Slovėnija

327

67

69

59

-7%

2%

-13%

Slovakija

128

68

60

55

-5%

-13%

-9%

Suomija

230

51

54

48

-5%

7%

-11%

Švedija

170

28

34

31

-8%

20%

-7%

Jungtinė Karalystė

146

31

31

28

-7%

3%

-12%

ES

171

62

60

55

-6%

-2%

-9%

Asmenys ryšiams:

Helen Kearns, tel. +32 2 298 76 38

Dale Kidd, tel. +32 2 295 74 61

1 :

2012 m. skaičiai grindžiami negalutiniais duomenimis; kai kurių šalių galutiniai duomenys gali būti šiek tiek patikslinti. 1965 m. skaičiai grindžiami Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) duomenimis. Slovakijos, Čekijos ir Slovėnijos pirmieji turimi duomenys – 1970 m., Estijos, Latvijos ir Lietuvos – 1980 m.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website