Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija imasi iniciatyvos tvariu jūrų ir pakrančių zonų valdymu skatinti mėlynosios ekonomikos augimą

Commission Européenne - IP/13/222   13/03/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. kovo 13 d.

Komisija imasi iniciatyvos tvariu jūrų ir pakrančių zonų valdymu skatinti mėlynosios ekonomikos augimą

Šiandien Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama pagerinti veiklos jūroje planavimą ir pakrančių zonų valdymą. Direktyvos projekto pasiūlymu siekiama sukurti bendrą Europos jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo ES valstybėse narėse sistemą, kad būtų užtikrintas tvarus jūrinės ir pakrančių veiklos augimas bei tausus jūros ir pakrančių išteklių naudojimas.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Šiandien siūlome naujus Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos srities veiksmus ir naują mėlynojo augimo strategijos priemonę. Direktyva padės lengviau užtikrinti tvarią plėtrą bei vykdyti investicijas jūroje, todėl bus lengviau išnaudoti Europos mėlynosios ekonomikos teikiamas augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes“.

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Ši iniciatyva padės užtikrinti sveiką aplinką ir geresnes gyvenimo sąlygas 200 mln. ES piliečių, gyvenančių pakrančių regionuose. Tai taip pat turėtų padėti išsaugoti unikalias ir įvairias pakrantes ir ekosistemas – neįkainojamas augalų ir gyvūnų buveines“.

Žmonių ir ekonominės veiklos, kaip antai susijusios su jūrų vėjo energijos gamyba, povandeninių kabelių ir vamzdynų tiesimu, laivyba, žuvininkyste ir akvakultūra, jūrų vandenyse ir pakrantės zonose vykdoma vis daugiau, tačiau dėl nepakankamo tokios veiklos derinimo gali kilti konkurencija dėl erdvės ir būti daromas neigiamas poveikis vertingiems ištekliams. Siūlomais veiksmais bus reikalaujama, kad valstybės narės šią veiklą įtrauktų į jūrų erdvės planus, taip sudarydamos sąlygas veiksmingiau naudoti jūrą, ir parengtų pakrančių zonų valdymo strategijas, kurios padės derinti veiklai pakrančių zonose skirtas skirtingų politikos sričių priemones. Atsižvelgdamos į būtiniausius direktyvoje siūlomus reikalavimus valstybės narės turės užtikrinti, kad jų jūrų planavimo ir pakrančių valdymo priemonėmis būtų remiamas tvarus augimas ir kartu būtų įtrauktos suinteresuotosios šalys ir bendradarbiaujama su kaimyninėmis valstybėmis.

Darnus jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo priemonių taikymas turėtų pagerinti sausumos ir jūrinės veiklos koordinavimą. Būtų naudinga labiau koordinuoti veiksmus, pavyzdžiui, susijusius su jūros vėjo energijos įrenginių prijungimu prie elektros tinklų sausumoje arba infrastruktūros statymo darbais, siekiant apsaugoti pakrantę nuo erozijos ir klimato kaitos, taip pat darančių poveikį veiklai pakrančių vandenyse, padarinių.

Pagal bendrą priemonę, kuria siekiama užtikrinti visų interesų pusiausvyrą, taip pat būtų padidintas tikrumas investuotojams bei sumažinta administracinė našta nacionalinėms administracijoms ir veiklos vykdytojams, kartu išsaugant ekosistemų funkcijas. Šiuo metu kai kuriose šalyse norint gauti leidimą dėl akvakultūros ūkio reikia kreiptis į 8 administracines agentūras. Direktyvoje siūlomas vieno langelio principas padėtų išvengti tokio administracinio sudėtingumo ir padėtų sutaupyti laiko bei pinigų. Apskaičiuota, kad dėl padidėjusio aiškumo verslui ir sumažėjusios administracinės naštos ekonominė nauda visos Europos mastu, visų pirma MVĮ, siektų 1,6 mlrd. EUR. Tyrimai taip pat parodė, kad, pavyzdžiui, dėl spartesnių investicijų į vėjo jėgaines ir akvakultūros ūkius iki 2020 m. būtų gauta nuo 60 mln. EUR (jeigu jos būtų paspartintos 1 metais) iki 600 mln. EUR (jeigu jos būtų paspartintos 3 metais) pajamų.

Pagrindiniai faktai

Europos Sąjunga siekia, kad jos ekonomika iki 2020 m. taptų pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu grindžiama ekonomika. Jūriniuose sektoriuose esama inovacijų, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo galimybių, kurios turėtų padėti siekti šio tikslo. Kaip nurodyta Komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (žr. IP/12/955), šiandien pateiktas pasiūlymas – tai esminė šio siekio kurti Europos mėlynąją ekonomiką dalis.

Jūrų erdvės planavimas yra skaidrus ir visapusiškas procesas, paremtas suinteresuotųjų šalių dalyvavimu, analize ir planavimu, kada ir kur žmogaus veikla turėtų būti vykdoma jūroje. Šia priemone siekiama nustatyti, kaip jūrų erdvė galėtų būti kuo veiksmingiau ir tvariau panaudota šiuo metu ir ateityje. 2008 m. Komisija paskelbė komunikatą „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“, o 2010 m. – komunikatą „Jūrų erdvės planavimas Europos Sąjungoje. Rezultatai ir tolesnis plėtojimas“, kurie paruošė dirvą šiandieniniam pasiūlymui.

Pasiūlymu turėtų būti užtikrinta, kad planuojant ekonominę veiklą nuo pat pradžios būtų atsižvelgiama į gamtinių išteklių apsaugą, taip pat riziką, susijusią su klimato kaita ir gamtiniais pavojais, kurie visų pirma gresia pakrančių zonoms. Tai atneštų ekonominės naudos, nes gamtos ištekliai yra veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ir akvakultūros, kuri pagrįsta švaria jūra, pagrindas. Šios naujos priemonės taip pat padės geriau įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, kaip antai Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Buveinių direktyvą.

Integruotas pakrančių valdymas yra priemonė, skirta koordinuoti visus politinius procesus, turinčius įtakos pakrančių zonai, padedančius koordinuotai spręsti sausumos ir jūros sąsajų klausimus, siekiant užtikrinti jų tvarų vystymąsi. Ja užtikrinama, kad valdymo ar plėtros sprendimai visuose sektoriuose būtų priimami nuosekliai. 2002 m. Rekomendacijoje dėl integruoto pakrantės zonų valdymo apibrėžiami gero pakrantės zonų planavimo bei valdymo principai ir nurodomi geriausi jų įgyvendinimo būdai. ES taip pat yra Barselonos konvencijos, kuria nustatytas 2011 m. kovo mėn. įsigaliojęs protokolas dėl integruoto pakrančių zonos valdymo, pagal kurį integruotas pakrančių valdymas tapo privalomas su Viduržemio jūra besiribojančioms valstybėms narėms, susitariančioji šalis.

Komisijos pasiūlymą dabar svarstys Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas. Kai jis bus priimtas, naujoji iniciatyva taps ES teisė aktu.

Daugiau informacijos

Asmenys ryšiams:

Jūrų reikalai: Oliver Drewes (+32 2 299 24 21), Lone Mikkelsen (+32 2 296 05 67)

Aplinka: Joe Hennon (+32 2 295 35 93), Monica Westeren (+32 2 299 18 30)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site