MVĮ. Kovo 16 d. bus užkirstas kelias daug žalos atnešantiems vėluojantiems mokėjimams

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. kovo 12 d.

MVĮ. Kovo 16 d. bus užkirstas kelias daug žalos atnešantiems vėluojantiems mokėjimams

Kasdien visoje Europoje bankrutuoja keliasdešimt mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), nes neapmokamos jų pateiktos sąskaitos faktūros. Taip prarandamos darbo vietos, neišnaudojamos verslo galimybės, lėtinamas grįžimas ekonomikos augimo link. Siekdama užkirsti kelią šiai problemai, Europos Sąjunga priėmė Direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius. Šios direktyvos nuostatas valstybės narės į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2013 m. kovo 16 d. Pagal šią direktyvą valdžios institucijos už įsigytas prekes ir paslaugas privalo sumokėti per 30 dienų arba, jei susiklosto išskirtinės aplinkybės, – per 60 dienų. Įmonių sąskaitos faktūros apmokamos per 60 kalendorinių dienų, jei nesusitariama kitaip ir jei tai nėra itin nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „MVĮ labai sunku naudotis savo teise į sąskaitų apmokėjimą laiku. Dėl pavėluotų mokėjimų šios įmonės ne tik praranda laiką ir pinigus, bet ir sugadina santykius su klientais. Turime užkirsti kelią tokiems pavėluotiems mokėjimams. Valstybės narės turi perkelti pavėluotų mokėjimų direktyvą į nacionalinę teisę. Taip šiais ekonomikos nuosmukio laikais bus suteikta gyvybiškai svarbi pagalba MVĮ ir padedama kurti darbo vietas.“

Daugiau informacijos apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir informacinius seminarus valstybėse narėse

Naujosios taisyklės nėra sudėtingos:

• Valdžios institucijos už įsigytas prekes ir paslaugas privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų arba, jei susiklosto išskirtinės aplinkybės, – per 60 kalendorinių dienų.

• Įmonių prekybos sandorių atveju sąskaitos faktūros apmokamos per 60 kalendorinių dienų, jei nesusitariama kitaip ir jei tai nėra itin nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.

• Įmonėms automatiškai suteikiama teisė reikalauti delspinigių už pavėluotus mokėjimus ir gauti ne mažesnę kaip 40 EUR sumą skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Be to, įmonės gali prašyti kompensuoti likusias pagrįstas išieškojimo išlaidas.

• Teisės aktais nustatyti delspinigiai už pavėluotą mokėjimą padidinami bent 8 procentiniais punktais, palyginti su Europos Centrinio Banko nustatyta norma. Mažesnių delspinigių valdžios institucijoms nustatyti neleidžiama.

• Įmonėms bus lengviau nacionaliniuose teismuose užginčyti labai nesąžiningas sąlygas ir praktiką.

• Bus užtikrinamas didesnis skaidrumas ir informuotumas. Valstybės narės privalo paviešinti už pavėluotus mokėjimus mokamų delspinigių normas, kad visos suinteresuotosios šalys būtų apie jas informuotos.

• Valstybės narės raginamos parengti Mokėjimo laiku gerosios praktikos kodeksus.

• Valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių nuostatos kreditoriui būtų palankesnės negu naujosios direktyvos nuostatos.

Naujosios priemonės įmonėms nėra privalomos – joms suteikiama teisė, o ne prievolė jų imtis. Tam tikromis aplinkybėmis įmonė, norinti palaikyti gerus santykius su konkrečiu klientu, gali nuspręsti pratęsti mokėjimo laikotarpį keliomis dienomis ar savaitėmis. Tačiau valdžios institucijoms šios priemonės yra privalomos. Jos turėtų rodyti pavyzdį ir patikimai ir veiksmingai laikytis sutarčių sąlygų.

Pagrindiniai faktai

Europos pavėluotų mokėjimų direktyva buvo parengta siekiant užkirsti kelią pavėluotam prekybos sandorių apmokėjimui. Jos ištakos – Smulkiojo verslo aktas, kuriame Komisija pripažįsta, kad MVĮ ES ekonomikoje atlieka itin svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad nepakankamos finansavimo galimybės yra viena didžiausių MVĮ problemų (MEMO/12/742).