Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2013 m. vasario 22 d., Briuselis

2012–2014 m. ekonominė žiemos prognozė: debesys pamažu sklaidysis

Nuo praėjusios vasaros finansų rinkos padėtis Europos Sąjungoje žymiai pagerėjo, tačiau 2012 m. antro pusmečio ekonominės veiklos rezultatai nuvylė. Vis dėlto pagal pagrindinius rodiklius ES BVP pasiekė dugną ir tikimasi, kad ekonominė veikla pamažu greitės. Prognozuojamą didesnį augimą iš pradžių sąlygos išaugusi išorės paklausa. Numatoma, kad metų pabaigoje atsigaus vidaus investicijos bei vartojimas, o iki 2014 m. pagrindiniu BVP augimą spartinančiu veiksniu taps vidaus paklausa.

2012 m. pabaigos ekonominės veiklos silpnumas reiškia kuklias šių metų pradines pozicijas. Atsižvelgiant į tai ir į lėtesnį, nei anksčiau tikėtasi, augimo atsigavimą, prognozuojama, kad 2013 m. BVP augs nedaug (0,1 proc.), o euro zonoje susitrauks (-0,3 proc.). Ketvirtiniai BVP pokyčiai bus dinamiškesni, nei galima spręsti pagal metinius duomenis, ir prognozuojama, kad 2013 m. paskutinio ketvirčio BVP 1,0 proc. viršys 2012 m. paskutinio ketvirčio Europos Sąjungos lygį ir 0,7 proc. – euro zonos lygį.

Atotrūkį tarp pagerėjusios finansų rinkos padėties ir prastesnių 2013 m. makroekonominių perspektyvų didžia dalimi lemia balansų reguliavimo procesas – jis ir toliau slopina artimiausio laikotarpio augimą. Ilgainiui tas procesas paklos tvirtesnį pagrindą 2014 m. augimui: 1,6 proc. ES ir 1,4 proc. euro zonoje.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Vykstantis Europos ekonomikos perorientavimas toliau daro poveikį augimui artimiausioje perspektyvoje. Dabartinę padėtį galima apibendrinti taip: iš praėjusių metų pabaigos atsinešame nuviliančius statistinius duomenis, kai kurie artimiausios praeities subjektyvūs duomenys nuteikia optimistiškiau, o investuotojai vis labiau pasitiki ateitimi. Ryžtingi politikos veiksmai, kurių imtasi pastaruoju metu, tiesia kelią į atsigavimą. Turime išlaikyti reformų kryptį ir nė akimirkai nestabtelėti, kad nedingtų šiuo metu atgijęs pasitikėjimas ir nebūtų atidėtos augimo ir darbo vietų kūrimo paskatos.“

Tikimasi, kad vartojimas ir investavimas palaipsniui atsigaus

Nuo praėjusios vasaros priimtos svarbios politikos priemonės pakeitė rinkų požiūrį į ekonominės ir pinigų sąjungos gyvybingumą ir jos valstybių narių fiskalinį tvarumą.

Laikotarpiui po gilios finansų krizės būdingas veiksnių kompleksas – ciklinis silpnumas, nežinia, užsitęsęs balansų koregavimas ir išteklių perskirstymas tarp ekonomikos sektorių – šiuo metu stabdo vidaus vartojimą ir investicijas. Tačiau atgyjantis namų ūkių ir verslo pasitikėjimas turėtų sumažinti neigiamą tų veiksnių poveikį. Silpstant finansų rinkos įtampai turėtų gerėti skolinimo sąlygos ir susiklostyti aplinkybės, palankios naujam palaipsniam vartojimo ir investavimo augimui 2013 metais.

Manoma, kad dėl dabartinio ekonominės veiklos silpnumo nedarbas šiemet išaugs iki 11,1 proc. Europos Sąjungoje ir 12,2 proc. euro zonoje.

Numatant, kad išaugusių energijos kainų poveikis infliacijai mažės, prognozuojama, kad vartotojų kainų infliacija Europos Sąjungoje 2013 m. palaipsniui tirps ir kitais metais nusistovės apie 1,7 proc. ES ir 1,5 proc. euro zonoje.

Tęsiamas fiskalinis konsolidavimas

Valstybėms narėms įgyvendinant svarbias fiskalines priemones, 2013 m. nominalusis fiskalinis deficitas turėtų dar labiau sumažėti iki 3,4 proc. ES ir 2,8 proc. euro zonoje. Prognozuojama, kad struktūrinis biudžeto balansas gerės šiek tiek lėčiau nei 2012 m. Vykdomas fiskalinis konsolidavimas pristabdo skolos ir BVP santykio didėjimą. Vis dėlto tas santykis dėl lėto BVP augimo 2013 m. nežymiai išaugs.

Nors labai įmanoma, kad augimo perspektyvos blogės, vis dėlto rizika pasiskirsto gerokai tolygiau. Siekiant išvengti naujos valstybių skolų krizės duobės būtina efektyviai įgyvendinti ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo politiką ir palaikyti būtiną koregavimą. Kitos ateities scenarijaus grėsmės siejasi su darbo rinkos silpnumu, kuris neigiamai atsiliepia vidaus paklausai ir trukdo įgyvendinti reformas, taip pat su neįveiktais dideliais vidutinės trukmės JAV bei Japonijos biudžetų sunkumais. BVP augimo pokyčiai galėtų krypti į teigiamą pusę, jei ryškėtų krizės įveikimo pažanga, spartėtų struktūrinės reformos ir (arba) sugrįžtų daugiau pasitikėjimo, nei tikėtasi. Su infliacijos perspektyva sietina rizika yra subalansuota.

Išsamią ataskaitą galima rasti

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2013_winter_forecast_en.htm

Asmenys ryšiams:

Simon O'Connor tel. +32 2 296 73 59

Audrey Augier tel. +32 2 297 16 07

Vandna Kalia tel. +32 2 299 58 24


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site