Navigation path

Left navigation

Additional tools

Ekonomika Europoje vėl augs išlaisvinus verslumo potencialą

European Commission - IP/13/12   09/01/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2013 m. sausio 9 d., Briuselis

Ekonomika Europoje vėl augs išlaisvinus verslumo potencialą

Europai reikia daugiau verslininkų, kad ekonomika vėl imtų augti ir didėtų užimtumas. Naujose įmonėse, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, sukuriama didžioji dalis naujų darbo vietų – kasmet 4 mln. Todėl šiandien Europos Komisijos pirmininkas Antonio Tajani pristatė verslininkų rėmimo veiksmų planą, kuriuo siekiama Europoje pradėti naują verslo kultūros erą. Plane išryškinama didelė švietimo ir mokymo svarba rengiant naujus verslininkus, į jį įtrauktos specialios priemonės, padėsiančios jaunimui, moterims, vyresnio amžiaus asmenims, migrantams ir bedarbiams tapti verslininkais. Dėl didelio nedarbo lygio Europos Sąjungoje žmogiškieji ištekliai lieka nepanaudoti, tai ypač pasakytina apie moteris ir jaunimą. Plane taip pat numatyta šalinti kliūtys verslumui, pvz., jame yra plataus užmojo priemonių, numatančių palankesnes sąlygas steigiamoms ir naujoms įmonės, sklandesniam įmonių nuosavybės perdavimui, taip pat priemonių, palengvinančių galimybę gauti finansavimą ir suteikiančių bankrutavusiems, tačiau sąžiningiems verslininkams galimybę iš naujo imtis verslo.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Akivaizdu, kad kuo daugiau turėsime verslininkų, tuo bus daugiau darbo vietų, inovacijų ir konkurencingumo. Norint tapti verslininku ir įgyvendinti savo sumanymus reikia prisiimti didelę asmeninę riziką ir įdėti daug pastangų. Verslininkai yra šio laikmečio didvyriai. Per visą ekonomikos istoriją verslumas didžiausia ekonomikos augimo varomoji jėga. Todėl siekiame, kad Europos piliečiams verslininkystė būtų patraukli ir prieinama. Tai yra svarbiausias mūsų plano principas. Jeigu mums pavyks išlaisvinti verslumo potencialą Europoje, sudarysime ekonomikai sąlygas vėl augti.“

Eurobarometras „Verslumas 2012“ (MEMO/13/7): per pastaruosius trejus metus ES gyventojų, kurie nori dirbti sau, dalis sumažėjo nuo 45 iki 37 proc. Taip įvyko dėl mažiau optimistinių verslo perspektyvų dabartinės krizės sąlygomis.

Verslumas – pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga (MEMO/13/5)

Veiksmų planas „Verslumas 2020“

Verslumo mokymas skatina steigti naujas bendroves

Nuo 15 iki 20 proc. moksleivių, į kurių mokymo programą vidurinėje mokykloje buvo įtrauktas kursas apie mažas įmones, vėliau patys jas steigdavo, t. y. 3–5 kartus daugiau nei tai daroma bendrojoje populiacijoje. Verslumo studijomis aukštosiose mokyklose remiamos verslo ekosistemos, partnerystės ir pramonės aljansai – taip gali būti skatinama steigti aukštąsias technologijas kuriančias įmones, pasižyminčias dideliu augimu.

Planas taip pat aprėpia šešias svarbiausias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų sukurta verslui klestėti ir augti palanki aplinka:

  1. galimybė gauti finansavimą: Komisija, be esamų finansinių priemonių stiprinimo, siūlo sukurti Europos mikrofinansų rinką ir supaprastinti mokesčių struktūrą, kad MVĮ galėtų pritraukti finansinius išteklius per privačias tiesiogines investicijas (pvz., mažos apimties obligacijos, kolektyvinis finansavimas ir verslo angelų investicijos);

  2. parama lemiamais verslo gyvavimo etapais: kadangi apie 50 proc. bendrovių žlunga per pirmuosius penkerius metus, valstybės narės turėtų skirti daugiau išteklių, kad padėtų naujoms bendrovėms išgyventi šiuo lemiamu laikotarpiu (pvz., organizuoti mokymus vadovams, konsultuojamąjį ugdymą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, kurti tinklus su tos pačios grupės ar kategorijos subjektais, potencialiais tiekėjais ir klientais);

  3. naujos verslo galimybės atėjus skaitmeniniam amžiui: IRT įdiegusios MVĮ auga 2–3 kartus greičiau. Sustiprinta parama internetu veiklą vykdysiančioms steigiamoms įmonėms ir geresni įgūdžiai gali būti naudingi ne tik internetu veiklą vykdantiems verslininkams, bet ir labiau tradicinėms bendrovėms.

  4. paprastesnis bendrovių nuosavybės perdavimas: kasmet visoje Europoje apie 450 000 įmonių ir 2 mln. darbuotojų perleidžiama naujiems savininkams, dėl to netenkama apie 150 000 bendrovių ir 600 000 darbo vietų. Komisija siūlo sudaryti galimybes įmonėms plačiau naudotis rinkomis ir pašalinti kliūtis tarpvalstybiniam bendrovių nuosavybės perdavimui;

  5. Nauja galimybė subankrutavusiems sąžiningiems verslininkams: paprastai daugumos bankroto atvejų (96 proc.) priežastimi būna susikaupę vėluojantys mokėjimai arba kitos su kasdiene veikla susijusios problemos. Tačiau antrą kartą veiklą pradedantiems verslininkams sekasi labiau. Todėl Komisija ką tik pasiūlė daugiau dėmesio kreipti ne į įmonės likvidavimą, o į pagalbą, kad įmonės galėtų įveikti finansinius sunkumus (IP/12/1354).

  6. administracinių procedūrų supaprastinimas: Komisija toliau uoliai sieks mažinti reguliavimo naštą.

Komisija taip pat ketina skatinti konkrečių visuomenės grupių atstovų verslumą:

  1. Moterų verslumo potencialas – tai, kad moterys Europoje sudaro tik 34,4 proc. savarankiškai dirbančių asmenų, rodo, kad jas reikia labiau skatinti ir remti, norint, kad jos taptų verslininkėms.

  2. Vyresnio amžiaus piliečiai – išėję į pensiją verslininkai turi vertingų žinių ir patirties, kurią reikėtų perduoti būsimiesiems verslininkams, kad šie galėtų lengviau steigti bendroves.

  3. Kadangi migrantams dažnai būna sunku įsitraukti į darbo rinką, savisamda yra neįkainuojama galimybė jiems sustiprėti ekonomiškai ir užsitikrinti socialinę įtrauktį.

  4. Bedarbiams turėtų būti teikiama tokia su verslo plėtra susijusi parama: mokymas, verslo srities patarimai ir kuravimas.

Siekdama išvesti Europą iš krizės Komisija dabar glaudžiai dirbs kartu su valstybėmis narėmis, verslo organizacijomis ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų įgyvendintas šis planas, įskaitant gaires, kuriose bus nustatyti konkretūs tikslai ir datos, kada turės būti pasiekti konkretūs rezultatai.

37 proc. europiečių norėtų dirbti sau

Beveik 4 europiečiai iš 10 norėtų dirbti sau, jeigu atsirastų tokia galimybė. Pasinaudojus šiuo potencialu, galėtų būti sukurta milijonai naujų bendrovių be jau Europos Sąjungoje esančių 21 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių. Europiečiams pradėti dirbti savarankiškai trukdo įvairios kliūtys, visų pirma bankroto baimė ir rizika, kad pajamos bus nereguliarios. Šiandien Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani pristatė greitąją Eurobarometro apklausą „Verslumas ES ir už jos ribų“ (FL354), kurioje taip pat pabrėžiama, kad 2009 m. savarankiškai dirbti norinčių europiečių skaičius buvo didesnis (45 proc.). Per trejus metus šis rodiklis sumažėjo 20 proc., o tai yra dabartinės verslo perspektyvumo požiūriu ne tokios viliojančios ekonominės situacijos atspindys.

Nepaisant to, daugybė žmonių vis dar svarsto galimybę dirbti savarankiškai, trokšdami asmeninės laisvės, didesnių pajamų ir galimybės savo nuožiūra pasirinkti darbo vietą ir laiką.

Asmenys ryšiams:

Carlo Corazza, tel. (+32 2) 295 17 52

Sara Tironi, tel. (+32 2) 299 04 03


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website