Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. gruodžio 4 d.

Lampedūza šiandien. Imamasi konkrečių priemonių siekiant išvengti netekčių Viduržemio jūroje, veiksmingiau sprendžiamos migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautų problemos

Lampedūzoje įvykusi tragedija, kurios kaip ir daugelio kitų liudininkė Europa buvo pastaraisiais metais, kaip niekad paskatino ES lyderius ir piliečius veikti. Šiandien Komisija teikia pasiūlymus, kaip padidinti solidarumą ir savitarpio pagalbą, kad būtų išvengta migrantų aukų Viduržemio jūroje.

Pasiūlyti veiksmai yra Komisijos paskirtos Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės atlikto darbo vaisiai. Šios darbo grupės tikslas — palaikyti trumpalaikės ir vidutinės trukmės ES politikos kryptis ir priemones.

„Prieš du mėnesius įvykusi tragedija Lampedūzoje sukėlė labai daug emocijų visoje Europoje — minios žmonių reikalavo atitinkamų veiksmų, kad ateityje tokių nelaimių būtų išvengta. Esu įsitikinusi, kad šis troškimas neišnyko. Šiandien teikiame priemones ir pasiūlymus, kad Europos atsakas būtų iš tiesų veiksmingas. Raginu valstybes nares iki galo pasinaudoti šia unikalia galimybe ir įrodyti, kad ES pamatas — solidarumas ir konkreti pagalba. Dabar atėjo laikas veikti,“ — sakė už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Cecilia Malmström.

Darbo grupė nustatė konkrečius veiksmus penkiose pagrindinėse srityse

  • Stebėti sienas siekiant padėti išgelbėti žmonių gyvybes

Europa turi sugebėti užtikrinti pagalbą tiems, kam jos reikia, todėl ji turi sustiprinti savo sienų kontrolės operacijas ir pagerinti savo gebėjimus aptikti laivus Viduržemio jūroje.

Šiems tikslams įgyvendinti FRONTEX darbo grupė pasiūlė naują koncepciją, pagal kurią siekiama stiprinti stebėjimą iš oro bei jūroje ir gelbėjimo pajėgumus, kad įvykus nelaimei jūroje būtų išgelbėta kuo daugiau migrantų, vykdant tris FRONTEX koordinuojamas operacijas Graikijoje ir Italijoje.

Nacionalinių sienų stebėjimas bus visiškai suderintas su FRONTEX atliekamomis operacijomis, kurios yra jau veikiančio Europos patrulių tinklo veiklos dalis. Remiantis FRONTEX vertinimu, 2014 m. papildomai turėtų būti skirta maždaug 14 mln. eurų.

Naujoji operacinė Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama išvengti netekčių Viduržemio jūroje (IP/13/1182 ir MEMO/13/1070). Pateikiant išsamesnį įvykių vaizdą jūroje, valstybių narių institucijos intensyviau keisis informacija ir bendradarbiaus tarpusavyje ir viduje, taip pat su FRONTEX. Naujai įsteigti nacionaliniai koordinavimo centrai ir FRONTEX nedelsdami suteiks informaciją apie nelaimingus įvykius ir patruliavimą.

Laivų kapitonai ir prekybinių laivų įgulos turi būti dar kartą ir visiems laikams užtikrinti, kad dėl pagalbos, kurią jie suteiks migrantams įvykus nelaimei jūroje, nebus taikomos jokios sankcijos, jie taip pat turi būti informuoti apie greitai pasiekiamas ir saugias išlaipinimo vietas. Turi būti aišku, kad jei laivų kapitonai ir prekybinių laivų įgulos elgiasi vedini gerų ketinimų, jie tikrai nepatirs jokių neigiamų teisinių pasekmių už pabėgėliams suteiktą pagalbą.

2. Parama ir solidarumas

Visos valstybės narės yra atsakingos už tai, kad jose būtų įdiegtos veiksmingos prieglobsčio, migracijos ir integracijos sistemos, o valstybėms narėms, susiduriančioms su itin didelėmis migracijos problemomis, reikia išskirtinės paramos. Todėl reikia naujų priemonių.

Komisijos skirta finansinė parama (įskaitant finansavimą nepaprastosios padėties atveju) siekia 50 milijonų eurų. Italijai paremti skirta 30 milijonų eurų, įskaitant paramą sienų stebėjimo operacijoms, kurias užtikrino FRONTEX. Kitoms valstybėms narėms skirta 20 milijonų eurų siekiant pagerinti pabėgėlių priėmimo, koordinavimo, stebėsenos, registracijos ir kitus pajėgumus.

Parengta naujų svarbių priemonių, pavyzdžiui, pagal vieną iš jų bus remiamas prieglobsčio prašymų tvarkymas: valstybių narių pareigūnai bus paskirti į pasienio šalis, kad padėtų tinkamai ir veiksmingai tvarkyti prieglobsčio prašymus. Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) bus pagrindinis veikėjas, besirūpinantis šia priemone ir solidarumu tarp visų valstybių narių ir šalių, patiriančių rimtų migracijos problemų.

3. Kova su neteisėta prekyba, pabėgėlių gabenimu ir organizuotu nusikalstamumu

Turi būti sustiprintas praktinis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, be kita ko, su trečiosiomis šalimis.

Imamasi šių iniciatyvų: suteikti Europolui svarbesnį vaidmenį ir daugiau išteklių koordinuoti ES agentūras, dirbančių kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir organizuotu nusikalstamumu srityje; dar kartą apsvarstyti galiojančius ES teisės aktus, susijusius su neteisėtu žmonių gabenimu, vadinamąjį „padėjėjų paketą“ derinant veiksmingą kovą prieš žmonių gabenimą ir poreikį išvengti humanitarinės pagalbos kriminalizavimo; toliau remti pajėgumų didinimo programas, kad būtų kovojama su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis Šiaurės Afrikoje, kilmės valstybėse ir valstybėse, kurios pirmosios suteikia prieglobstį pabėgėliams (taip pat pasitelkiant mokymus teisėtvarkos srityje ir teisminėse institucijose).

Europolo skaičiavimais, siekiant veiksmingesnės kovos su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtu imigrantų gabenimu reikės papildomų 400 000 eurų per metus.

4. Regioninė apsauga, perkėlimo programa ir teisėti būdai atvykti į Europą

Valstybės narės galėtų įdėti daugiau pastangų gerindamos perkėlimo programą, kad žmonės, kuriems reikalinga apsauga, galėtų saugiai atvykti į ES. 2012 m. 4 930 pabėgėliai buvo perkelti į 12 Sąjungos valstybių narių: Airiją, Čekiją, Daniją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Lietuvą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Švediją ir Vokietiją. Tais pačiais metais į Jungtines Valstijas buvo perkelta 50 000 pabėgėlių.

Jeigu visos valstybės narės įsitrauktų į perkėlimo programos veiklą ir užtikrintų atitinkamą vietų skaičių, ES galėtų iš pabėgėlių stovyklų perkelti tūkstančius žmonių. Todėl siekiant paskatinti perkėlimo programas, 2014—2020 m. ES parama bus skiriama papildomoms pastangoms ir įsipareigojimams, susijusiems su šia sritimi. Europos Komisija ketina skirti vienkartinę išmoką, neviršijančią 6000 eurų už perkeltą pabėgėlį.

Komisija yra pasiruošusi apsvarstyti saugaus atvykimo į ES galimybes, leisiančias ne ES piliečiams kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo procedūros būnant už ES ribų, ir taip išvengti nesaugių kelionių į Europą. Šis klausimas bus aptartas ateinančiais mėnesiais vedant diskusiją dėl vidaus reikalų ateities politikos krypčių.

Reikėtų sustiprinti ir išplėsti regionines apsaugos programas, siekiant padidinti apsaugą regionuose, iš kurių atvyksta daugiausiai pabėgėlių. Pirmiausia Šiaurės Afrikai (Libijai, Tunisui ir Egiptui) skirta regioninės apsaugos turės būti suderinta su regioninės apsaugos ir plėtros programa, skirta Sirijai. Naujos regioninės apsaugos programos ateityje turėtų būti taikomos ir Sahelio regiono šalims.

ES ir valstybės narės turi siekti atverti naujus teisėtus kelius į Europą: Sezoninių darbuotojų direktyva (MEMO/13/941) turi būti visiškai įgyvendinta; Komisija tikisi, kad teisėkūros institucijos artimiausiu metu susitars dėl jos pasiūlytos direktyvos, kuri paskatintų ES pilietybės neturinčius studentus, mokslininkus ir kitus suinteresuotų grupių atstovus laikinai pasilikti ES bei palengvintų šią procedūrą (IP/13/275 ir MEMO/13/281).

5. Veiksmai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis

Europos Komisija neseniai užbaigė derybas dėl Judumo partnerystės susitarimų su Tunisu ir Azerbaidžanu. Šie susitarimai netrukus oficialiai bus pridėti prie jau pasirašytų kitų penkių susitarimų su Žaliuoju Kyšuliu, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Maroku. Judumo partnerystės susitarimai suteikia galimybę nustatyti daugiau teisėtų migracijos būdų bei padeda toms šalims plėtoti gebėjimus suteikti apsaugą regione ir gerbti žmogaus teises savo teritorijoje. Taip pat šie susitarimai leidžia sustiprinti bendradarbiavimą kovojant su asmenims, nelegaliai gabenančiais migrantus ir vykdančiais prekybą jais.

Ateityje diplomatiniais veiksmais bus siekiama rezultatų plėtojant judumo dialogus su trečiosiomis šalimis. Pavyzdžiui, nauji dialogai migracijos, judumo ir saugumo klausimais turėtų būti pradėti ir su kitomis pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, ypač su Egiptu, Libija, Alžyru ir Libanu.

Kitos diplomatinės ir politinės iniciatyvos turėtų užtikrinti tranzito ir kilmės šalių bendradarbiavimą, kad būtų sugriauti neteisėtos prekybos žmonėmis tinklai, kovojama su neteisėtu pabėgėlių gabenimu ir užtikrinama nelegalių migrantų readmisija.

Informacinės kampanijos galėtų suteikti daugiau žinių apie nelegalios migracijos pavojus bei pabėgėlių prekyba ir gabenimu užsiimančių žmonių keliamą grėsmę, taip pat per tokią kampaniją galėtų būti informuojama apie teisėtos migracijos būdus.

Darbo grupės veikla

Spalio mėn. TVR tarybos posėdyje valstybės narės nusprendė įsteigti darbo grupę, kuriai vadovaus Komisija (Vidaus reikalų GD). Darbo grupės įsteigimą spalio mėn. palankiai įvertino Europos Vadovų Taryba.

Darbo grupė susitiko spalio 24 d. ir lapkričio 20 d. Šiuose posėdžiuose dalyvavo visos valstybės narės, FRONTEX, kitos ES agentūros (Europos prieglobsčio paramos biuras, Europolas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra) ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Darbo grupė konsultavosi ir su kitais subjektais: asocijuotomis šalimis, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru, TMO, Tarptautiniu migracijos politikos vystymo centru, Migracijos politikos centru, Tarptautine jūrų organizacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru ir Interpolu.

Tolesni veiksmai

Gruodžio 5—6 d. Komisija pateiks ataskaitą teisingumo ir vidaus reikalų ministrams, kuri turės bus apsvarstyta ir patvirtinta gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje.

Kartu su Stokholmo programa pakeisiančia programa, kuria yra apžvelgiami ateinančių metų vidaus politikos iššūkiai ir prioritetai, bus aptartos ir ilgalaikės iniciatyvos.

Naudingos nuorodos

Komunikatas dėl Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės veiklos

MEMO/13/862: ES veiksmai migracijos ir prieglobsčio politikos srityse

Cecilios Malmström svetainė

Cecilios Malmström Twitter

Vidaus reikalų GD svetainė

Vidaus reikalų GD Twitter

Asmenys ryšiams:

Michele Cercone, tel. +32 2 298 09 63,

Tove Ernst, tel. +32 2 298 67 64


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website