Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. lapkričio 19 d.

Pagal 2014–2020 m. ES biudžeto programą į Europos ateitį bus investuota vienas trilijonas eurų

Šiandien Europos Parlamentas balsavo už 2014–2020 m. ES daugiametę finansinę programą (DFP). Šią programą, kuriai pritarė Europos Parlamentas, artimiausiomis savaitėmis turėtų galutinai patvirtinti Taryba. Taip baigėsi dvejus su puse metų trukusios intensyvios derybos, prasidėjusios 2011 m. birželio 29 d., Komisijai pateikus savo pasiūlymus.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso palankiai įvertino šiandieninį balsavimą: „Europai tai svarbi diena. Europos Parlamentas galutinai pritarė 2014–2020 m. Europos biudžetui ir sėkmingai užbaigė ilgas derybas. Netrukus Taryba galės užbaigti priėmimo procedūrą. Europos Sąjunga 2014–2020 m. į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą investuos beveik 1 trilijoną eurų. Palyginti su nacionaliniu turtu, ES biudžetas yra kuklus. Tačiau vienų metų ES biudžetą (šiandienos kainomis) sudaro gerokai daugiau lėšų nei visą anuometinį Maršalo planą. Dabartinis į ateitį orientuotas biudžetas iš tiesų gali pakeisti žmonių gyvenimą. Jis padės sustiprinti ir palaikyti visoje Europos Sąjungoje prasidėjusį ekonomikos atsigavimą. Biudžeto lėšos padės mums išbristi iš krizės, jomis bus remiami žemiau skurdo ribos esantys ar darbo ieškantys asmenys, kuriamos investavimo galimybės mažosioms įmonėms ir teikiama parama vietos bendruomenėms, ūkininkams, mokslininkams ir studentams. Taigi ši programa bus naudinga kiekvienai Europos šeimai. Europa padeda spręsti problemas.“

Komisijos Pirmininko J. M. Barroso vaizdo pranešimas http://bit.ly/I2nKPH.

Už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Komisijos narys Januszas Lewandowskis sakė: „Biudžetas jau patvirtintas. Po šiandieninio balsavimo Europos Parlamente galima planuoti lėšas, kuriomis bus remiama maždaug 20 mln. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių, milijonai skurdžiausių pasaulio žmonių, apie 100 000 miestų bei regionų ir tūkstančiai laboratorijų ir universitetų. Europa pasiekė tikslą! Per ateinančius septynerius metus Europos lėšomis bus remiamas ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai, švietimas, jaunieji bedarbiai ir humanitarinės pagalbos projektai. Neįmanoma įsivaizduoti geresnės naujienos, kurią Europa galėtų pranešti savo piliečiams likus keliems mėnesiams iki kitų Europos Parlamento rinkimų – Europa pateisina lūkesčius, ji veikia!“

Kokio dydžio yra biudžetas ir kam jis bus skiriamas?

Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Europos Sąjunga galės investuoti iki 960 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų (1,00 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) ir 908,4 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų (0,95 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų). Priemonėms, taikomoms esant nenumatytoms aplinkybėms (pavyzdžiui, neatidėliotinos pagalbos rezervui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, Solidarumo fondui ir lankstumo priemonei), ir Europos plėtros fondui skiriamos lėšos viršija DFP nustatytas viršutines ribas. Jei šios priemonės būtų visapusiškai taikomos, joms papildomai reikėtų skirti 36,8 mlrd. eurų (arba 0,04 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų). 2014–2020 m. ES biudžeto programoje nustatytais išlaidų prioritetais siekiama tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo vadovaujantis ES augimo strategija „Europa 2020“. Pavyzdžiui, palyginti su dabartine programa, 1A išlaidų kategorijai (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) padidėjo nuo 91,5 mlrd. eurų (9,2 proc. biudžeto) iki 125,6 mlrd. eurų (13,1 proc. biudžeto)1.

12 svarbiausių aspektų

Būsimasis biudžetas yra šiuolaikiškas Europos Sąjungai skirtas 21-ojo amžiaus biudžetas. Toliau pateikiama 12 svarbiausių aspektų, atskleidžiančių, kad priimta nemažai svarbių naujovių, ir įrodančių akivaizdžią biudžeto teikiamą papildomą europinę naudą.

  1. Darbo ieškantys žmonės gali tikėtis paramos iš būsimo ES biudžeto, kuriame nemaža lėšų dalis skiriama darbo vietoms kurti naudojantis Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondu.
    Tam bus skiriama bent 70 mlrd. eurų ESF lėšų (t. y. apie 10 mlrd. eurų per metus) ir papildys nacionalines šiai sričiai skirtas lėšas. Naujoji su ESF susijusi Jaunimo užimtumo iniciatyva, kurios vertė siekia mažiausiai 6 mlrd. EUR, padės 2014–2015 m. įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą. Apskritai, pagal reformuotą sanglaudos politiką į Europos regionus, miestus ir realiąją ekonomiką bus investuojama iki 366,8 mlrd. eurų2. Tai bus pagrindinė ES investavimo priemonė, padedanti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų – skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, spręsti klimato kaitos bei priklausomybės nuo energijos problemas ir mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Pagrindinių tikslų, kaip antai remti mažąsias ir vidutines įmones (joms skiriamą paramą ketinama per 7 metus padvigubinti nuo 70 iki 140 mlrd. eurų), bus siekiama naudojantis Europos regioninės plėtros fondu. Visi Europos struktūriniai ir investicijų fondai bus labiau orientuoti į rezultatus ir sukurtas naujas jiems skirtas veiklos rezervas, skatinantis gerus projektus. Galiausiai sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fondo veiksmingumas bus susietas ir su ekonominiu valdymu taip užtikrinant, kad valstybės narės laikytųsi ES rekomendacijų pagal Europos semestrą.

  2. Daugiau jaunų žmonių nei bet kada gali planuoti savo viešnages užsienyje naudodamiesi parama pagal naująją Europos Sąjungos programą „Erasmus+“. Šiai programai, kuria siekiama skatinti įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, bus skirta beveik 15 mlrd. eurų3, t. y. jai skirta suma bus daugiau kaip 40 proc. didesnė nei dabartinė realiąja verte išreikšta suma. Daugiau kaip 4 mln. žmonių (2 mln. aukštojo mokslo studentų, 650 000 profesinio mokyklų moksleivių bei pameistrių ir per 500 000 mainų programose dalyvaujančių studentų arba savanoriška veikla užsiimančių jaunuolių) bus skirta parama studijoms, mokymams, darbui ar savanoriškai veiklai užsienyje. Iki 200 000 studentų, ketinančių magistro laipsnio siekti užsienyje, kuriems retai skiriamos nacionalinės stipendijos ar duodamos paskolos, galės pasinaudoti naująja Europos investicijų fondo taikoma paskolų garantijų sistema. Dalis lėšų bus skirta ir 600 sporto partnerystės projektų, tarp jų – Europos masto ne pelno renginiams. Du trečdaliai biudžeto bus skirta pavienių asmenų mokymosi užsienyje (ES ir už jos ribų) galimybėms, o likusiomis lėšomis bus remiamos švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, verslo įmonių, vietos ir regioninių institucijų ir NVO partnerystės, taip pat reformos, kuriomis siekiama modernizuoti švietimo bei mokymo sistemas ir skatinti inovacijas, verslumą bei galimybes įsidarbinti.

  3. Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, literatūrai, scenos menui, paveldui ir kitoms susijusioms sritims bus skiriama didesnė parama pagal naują ES programą „Kūrybiška Europa“. Ši programa, kuriai per ateinančius septynerius metus bus skirta beveik 1,5 mlrd. eurų4 (realiąja verte 9 proc. daugiau nei dabartinė suma), suteiks postūmį kultūros ir kūrybos sektoriams, kurie yra svarbus darbo vietų ir ekonomikos augimo šaltinis. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ taip pat bus remiamos Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos ir penki Europos apdovanojimai (ES kultūros paveldo / „Europa Nostra“ apdovanojimai, ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimai, ES literatūros premija, muzikos atlikėjų apdovanojimai „European Border Breakers Awards“ ir ES apdovanijimai „Prix MEDIA).

  4. ES finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos dar labiau pagerins europiečių gyvenimo kokybę ir padidins ES konkurencingumą pasaulyje. Naujajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ numatytas beveik 80 mlrd. eurų5 biudžetas – beveik 30 proc. daugiau nei pagal dabartinę sistemą (realiąja verte). Programa „Horizontas 2020“ yra tikrai labai svarbi ES priemonė, kuri paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje. Visos Europos mokslininkai ir įmonės galės užtikrintai naudotis gerokai didesne ir supaprastinta ES parama. Ta parama paskatins vykdyti daugiau aukščiausio lygio mokslinių tyrimų Europoje (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybosveiklą), sustiprins pramonės pirmavimą inovacijų srityje (be kita ko investuojant į pagrindines technologijas, sudarant geresnes sąlygas gauti kapitalo ir remiant MVĮ) ir padės spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, pavyzdžiui, klimato kaitos, darniojo transporto ir mobilumo plėtojimo, atsinaujinančiosios energijos prieinamumo gerinimo, maisto saugos ir saugumo užtikrinimo ar gyventojų senėjimo problemos sprendimo. Labai svarbu, kad tokia parama taip pat padės sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų sektoriaus ir rinkos, pavyzdžiui, ji padės inovatyvioms įmonėms technologinių laimėjimų rezultatus paversti perspektyviais produktais, turinčiais tikrą komercinį potencialą. Svarbus programos „Horizontas 2020“ prioritetas bus tarptautinis bendradarbiavimas. Pagal programą „Horizontas 2020“ Marie Skłodowska-Curie veiksmams 2014–2020 m. bus skirta daugiau kaip 6 mlrd. eurų6, t. y. 30 proc. daugiau nei dabartinė suma. Tai leis Europos Sąjungai paremti daugiau kaip 65 tūkst. mokslininkų. Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT) 2014–2020 m. bus skirta 2,7 mlrd. eurų7. Naudojant tas lėšas bus stiprinami ryšiai tarp aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų sektoriaus atstovų ir įmonių, taip pat remiamas naujų verslo įmonių steigimas ir rengiamas specializuotas antrosios pakopos mokymas.

Mažosios ir vidutinės įmonės – Europos ekonomikos pagrindas: jos sudaro maždaug 99 proc. visų Europos įmonių ir jose sukuriamos dvi iš trijų privačiojo sektoriaus darbo vietų. Pagal naująją COSME programą joms gali būti skirta 2,3 mlrd. eurų8 jų konkurencingumui didinti ir ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui Europoje paskatinti. COSME yra pirmoji mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta ES programa, kuri palengvins jų patekimą į ES ir trečiųjų šalių rinkas, taip pat joms bus sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą (paskolų garantijas ir rizikos kapitalą).

  1. Kad Europos ekonomika galėtų augti, o užimtumas – didėti, itin svarbu investuoti į infrastruktūrą. Piliečiai ir įmonės dažnai susiduria su sunkumais, nes infrastruktūros tinklai (transporto, energetikos ar informacinių ir ryšių technologijų tinklai) visoje Europoje nebaigti kurti, yra neveiksmingi arba jų tiesiog nėra. 33,3 mlrd. eurų (26,3 mlrd. eurų transportui9, 5,9 mlrd. eurų energetikai ir 1,1 mlrd. eurų skaitmeninėms technologijoms)10 biudžetą turinti nauja Europos infrastruktūros tinklų priemonė bus pagrindinė Europos lygmens investicijų į strateginę infrastruktūrą priemonė. Ši priemonė padės tiesti kelius, geležinkelius, elektros tinkus ir dujotiekius, plėtoti bendrajai skaitmeninei rinkai reikalingą infrastruktūrą ir paslaugas – naudojant pagal tą priemonę skirtą finansinę paramą bus sukurtos trūkstamos Europos infrastruktūros tinklų jungtys, kurios kitaip nebūtų sukurtos. Geresnės jungtys pagerins verslo galimybes ir energetinį saugumą, o dirbti ir keliauti taps paprasčiau. Tai bus naudinga ir piliečiams, ir įmonėms visose valstybėse narėse. Transporto srityje Europos infrastruktūros tinklų priemonė padės įgyvendinti naują seniai lauktą transporto infrastruktūros politiką: bus sukurti devyni pagrindiniai transporto koridoriai, kuriais bus vykdoma vežimo veikla Europos bendrojoje rinkoje ir kurie padės iš esmės pertvarkyti Rytų ir Vakarų jungtis. Europos infrastruktūros tinklų priemonė itin svarbi energetikos infrastruktūrai: tik naudojant šią priemonę bus galima pasiekti pagrindinius energetikos politikos tikslus, užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų pirkti energiją prieinama kaina, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir darnumą. Europos infrastruktūros tinklų priemonė kartu su kitomis spartesnio leidimų išdavimo priemonėmis ir reguliavimo paskatomis, numatytomis Reglamente dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, iš esmės palengvins investavimo į minėtus projektus sąlygas. Be to, Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra pirmoji ES lygmens investicijų į plačiajuosčio ryšio tinklus ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą programa, kuri turėtų padėti pagaliau baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką.

  2. Dėl menko valstybinio finansavimo didėja būtinybė naudoti kitus finansavimo šaltinius ir taip sukurti sverto poveikį ES biudžetui (palyginti su tiesioginiu subsidijavimu). Būtent to ir siekiama finansinėmis priemonėmis – paskolomis, garantijomis, kapitalo ir kitomis rizikos pasidalijimo priemonėmis, kurios 2014–2020 m. biudžete gali būti naudojamos plačiau. Jos bus taikomos bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, Europos investicijų fondu ir įmones remiančiais nacionaliniais bankais. Šių priemonių paskirtis – šalinti konkrečius rinkos veikimo trūkumus tokiose srityse, kaip antai MVĮ finansavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, energijos vartojimo efektyvumo ir pagrindinės infrastruktūros. Pavyzdžiui, pagal naują Komisijos MVĮ iniciatyvą bus remiamos bankų paskolos mažosioms ir vidutinėms įmonėms valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės, t. y. bus teikiamos dalinės paskolų garantijos ir taikomos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės. Kita naujoviška priemonė – projektų obligacijų iniciatyva – tai alternatyvus, su bankais nesusijęs finansavimo šaltinis, skirtas pagrindinės infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, geležinkeliams, greitkeliams ir energijos perdavimo tinklams. Todėl įgyvendinant šią iniciatyvą projektuose galėtų dalyvauti instituciniai investuotojai (pavyzdžiui, pensijų fondai ir draudimo bendrovės), kuriems reikia stabilių ilgalaikių grynųjų pinigų srautų, ir tai būtų alternatyva tradicinėms bankų paskoloms kaip finansavimo šaltiniui. Finansinės priemonės bus naudojamos įvairiose programose, pavyzdžiui, COSME (MVĮ finansavimas), „Horizontas 2020“ (moksliniai tyrimai ir inovacijos), „Erasmus+“ (daugiau apie šios programos paskolų garantijų sistemą – žr. 2 punktą) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (infrastruktūra).

  3. 2014–2020 m. Europos Sąjungos biudžetas – tai svarbi priemonė, padėsianti Europos ekonomiką paversti švarių ir konkurencingų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Bent 20 proc. viso biudžeto bus skirta su klimatu susijusiems projektams ir politikai. Minėta sutarta 20 proc. biudžeto dalis tris kartus viršija dabartinį 6–8 proc. rodiklį. Tai reiškia, kad klimato finansavimui visose pagrindinėse išlaidų srityse (įskaitant struktūrinius fondus, mokslinius tyrimus, žemės ūkį, jūrų politiką ir žuvininkystę bei plėtrą) galėtų būti skirta 180 mlrd. eurų.

  4. Pertvarkyta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai tvirtas ES atsakas į svarbiausius šiandieninius iššūkius, pavyzdžiui, maisto saugos, klimato kaitos ir tvaraus augimo bei darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse. Ji taip pat labiau atitinka žmonių lūkesčius: tiesioginiai mokėjimai bus sąžiningesni ir labiau susieti su aplinkos tausojimu. Be to, sutvirtės ūkininkų padėtis maisto gamybos grandinėje, o naujoji BŽŪP bus tikslingesnė, efektyvesnė ir skaidresnė. Pagal šią politiką remiamas į rinkos poreikius orientuotas žemės ūkis (pavyzdžiui, nebebus eksporto subsidijų; jų pamažu atsisakyta pastaraisiais metais). 2011 m. žemės ūkio produkcija sudarė didelę ES eksporto dalį – 7 proc., o jos vertė viršijo 100 mlrd. eurų (tokia suma viršija automobilių ar vaistų vertę). Todėl BŽŪP yra svarbi darbo vietų kūrimo, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo skatinimo priemonė. Prieš 50 metų pradėta taikyti bendra žemės ūkio politika yra strateginės reikšmės europinė politika. Kadangi tai tikra Bendrijos politika, daugiau kaip 70 proc. žemės ūkiui šiandien Europoje skiriamo finansavimo yra iš ES biudžeto, o nebe iš nacionalinio ar regioninio biudžeto. 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje BŽŪP numatyta skirti: 312,7 mlrd. eurų arba 29 proc. su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginei pagalbai (1 ramstis); 95,6 mlrd. eurų arba 9 proc. kaimo plėtrai (2 ramstis).11 1984 m. BŽŪP buvo skiriama maždaug 70 proc. viso ES biudžeto lėšų.

  5. Finansavimo taisyklės bus gerokai paprastesnės, todėl lengviau suprantamos paramos gavėjams, tad bus mažesnė klaidų tikimybė. Iš viso numatyta 120 dabartinės politikos supaprastinimo priemonių. Pavyzdžiui: sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fondų ES investicijų sąlygos taps paprastesnės, nes visiems šiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams bus nustatytos bendros taisyklės, apskaitos taisyklės bus supaprastintos, ataskaitų teikimo prašymai bus tikslingesni ir bus labiau naudojamos skaitmeninės technologijos (projektas „E. sanglauda“). Įgyvendinant COSME programą bus taikomas nulinės biurokratijos principas, be to, bus skatinama teikti paraiškas ir ataskaitas elektroniniu būdu. Programoje „Horizontas 2020“numatytos gerokai paprastesnės finansavimo taisyklės: visų rūšių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimui taikomas vienas taisyklių rinkinys (anksčiau taisykles reikėdavo taikyti pagal skirtingas programas).

  6. Atvira ir saugesnė Europa – mūsų piliečiams labai svarbi. Būsimas biudžetas padės užtikrinti, kad ES veikla, kuri skatina ekonomikos, kultūros ir socialinį augimą, galėtų būti plėtojama stabiliomis, teisėtomis ir saugiomis sąlygomis. Jis padės žmonėms patogiai gyventi, keliauti, studijuoti ar verstis verslu kitose valstybėse narėse. Naudojant būsimo biudžeto lėšas bus remiamas civilinės ir baudžiamosios teisės srities bendradarbiavimas, žmonės galės lengviau naudotis savo kaip ES piliečių teisėmis, bus skatinama lygybė. Be to, bus finansuojamas tarpvalstybinių problemų (prieglobstis, migracija, pasienio kontrolė ir vizos, kova su nusikalstamumu ir terorizmu) sprendimas. ES gebėjimas sparčiai ir efektyviai reaguoti į krizines situacijas, susijusias su migracija ar saugumu, bus stiprinamas taikant reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą. Lėšos, numatytos piliečiams, prieglobsčiui, migracijai, sveikatai, vartotojams ir saugumui pagal 3 išlaidų kategoriją, padidės 26,5 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

  7. Kaip atsakinga pasaulinio lygmens veikėja ES ir toliau ryžtingai bendradarbiaus su kitais pasaulio regionais. Santykiai su artimiausiomis ES kaimyninėmis šalimis (Rytuose ir Pietuose) ir strateginiais partneriais išliks vienu iš svarbiausių prioritetų. Kadangi tarpusavio priklausomybė pasaulio mastu didėja, reikia imtis veiksmų, kad saugumas ir gerovė būtų prieinami ne tik ES šalims. Todėl bendrasis išorės veiksmų tikslas pagal naująją daugiametę finansinę programą bus užtikrinti, kad ES liktų įtakinga ir veiksminga partnere, kuri puoselėja demokratiją, taiką, solidarumą, stabilumą, skurdo mažinimą ir gerovę – ir artimiausiose ES kaimyninėse šalyse, ir kitose pasaulio šalyse. ES tebėra tvirtai įsipareigojusi pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. ES finansavimas bus dar tikslingiau skiriamas neturtingiausioms pasaulio šalims: parama bus daugiausia skiriama mažesniam skaičiui šalių (pavyzdžiui, Užsachario Afrikai) ir mažesniam skaičiui sektorių (pavyzdžiui, tvariam ir integraciniam augimui bei geram valdymui). Be to, ES tęs krizių prevencijos veiklą, kad išsaugotų taiką ir sustiprintų tarptautinį saugumą. ES išorės pagalbos priemonės taip pat sustiprins ES bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus, pavyzdžiui, klimato kaitos, aplinkos apsaugos ir regioninio nestabilumo, taip pat padės Europos Sąjungai sparčiai ir veiksmingai reaguoti į gamtines ir žmogaus sukeltas katastrofas visame pasaulyje.

Daugiau informacijos:

Žr. MEMO/13/1004 su dažniausiai užduodamais klausimais, lentelėmis ir diagramomis apie 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

Žr. svetaines, kuriose pateikiama informacija apie daugiametę finansinę programą (2014–2020m.) ir atskiras ES finansavimo programas

Daugiau informacijos apie kiekvienos programos skaičius dabartinėmis ir 2011 m. kainomis

Daugiau informacijos apie nacionalines išmokas pagal bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos politiką

Žr. MEMO/13/1006, kuriame pateikiamas visas Komisijos Pirmininko J. M. Barroso vaizdo pranešimo tekstas

Žr. MEMO/13/79 apie daugiametę finansinę programą

Asmenys ryšiams:

Pia Ahrenkilde Hansen (+32 2 295 30 70)

Jens Mester (+32 2 296 39 73)

Patrizio Fiorilli (+32 2 295 81 32)

Wojtek Talko (+32 2 297 85 51)

1 :

2011 m. kainomis. Dabartiniame pranešime spaudai DFP bendros sumos ir įvairios kategorijos bei pakategorės nurodomos 2011 m. kainomis, o kiekvienai finansavimo programai ar priemonei skirtos sumos yra išreikštos dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į 2 proc. metinę infliaciją. Tokio požiūrio laikytasi ir derybose dėl DFP. Apžvalgą, kurioje pateikiami atitikmenys, galima rasti interneto svetainėje http://bit.ly/HWyZbJ.

2 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 325 mlrd. eurų.

3 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 13 mlrd. EUR.

4 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 1,3 mlrd. eurų.

5 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 70 mlrd. eurų.

6 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 5,45 mlrd. eurų.

7 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 2,4 mlrd. eurų.

8 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 2 mlrd. eurų

9 :

15 mlrd. eurų skiriama pagal 1A išlaidų kategoriją, o 11,3 mlrd. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonei skiriama iš Sanglaudos fondo pagal 1B išlaidų kategoriją (dabartinėmis kainomis).

10 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 29 mlrd. eurų.

11 :

Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 277,85 mlrd. eurų (1 ramstis) ir 84,9 mlrd. eurų (2 ramstis).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website