Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. lapkričio 13 d.

2014 m. Europos semestras: siekti intensyvesnio ekonomikos atsigavimo

Didžiausias Europai šiuo metu iškilęs uždavinys – palaikyti vykstantį ekonomikos atsigavimą. Tai svarbiausia šiandien Komisijos priimtoje šių metų metinėje augimo apžvalgoje skelbiama žinia. Šia apžvalga pradedamas ketvirtasis Europos ekonomikos koordinavimo semestras tokiu metu, kai ekonomika vėl pradeda augti, o valstybės narės daro pažangą šalindamos prieš krizę susidariusį disbalansą.

Atsižvelgdama į tai Komisija toliau laikosi savo subalansuotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ir kitais metais dėmesį vėl sutelks į penkias prioritetines sritis:

diferencijuoto ir ekonomikos augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo tęsimas;

bankų paskolų teikimo ūkio subjektams atkūrimas;

augimo ir konkurencingumo dabar ir ateityje skatinimas;

nedarbo problemos ir krizės sukeltų socialinių pasekmių sprendimas;

viešosios administracijos modernizavimas.

Komisijos pirmininkas J. M. Barroso: „Tai – ES ekonomikos persilaužimo momentas. Sunkus ES darbas pradeda duoti vaisių ir ekonomika pamažu vėl pradeda augti. 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje nurodoma, kuriose srityse mums reikia drąsiau ir didesniu mastu imtis reformų, kurios būtinos, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą.“

Iš metinės augimo apžvalgos matyti, kaip valstybės narės prisitaiko prie naujo, sugriežtinto ekonominės politikos koordinavimo proceso – Europos semestro ir geriau bendradarbiauja pagal bendras taisykles.

Šiais metais biudžeto koordinavimas pasiekė beprecedentį lygį: pirmą kartą Komisija įvertins euro zonos 2014 m. biudžeto planų projektus, prieš valstybių narių parlamentams juos patvirtinant, ir pateiks visos euro zonos fiskalinės padėties apžvalgą. Šio vertinimo rezultatai bus paskelbti lapkričio 15 d.

Metinė augimo apžvalga. Pažangos ataskaita

Valstybės narės padarė pažangą, siekdamos kiekvieno iš penkių Komisijos 2013 m. nustatytų prioritetų. 2014 m. siūlomi tie patys prioritetai, nors raginama atkreipti dėmesį ir į kitas sritis, atsižvelgiant į kintančias ES ir tarptautines ekonomikos sąlygas.

Fiskalinis konsolidavimas. Padaryta tikrai nemaža pažanga, vidutinis ES šalių biudžeto deficitas nuo didžiausio rodiklio 2009 m. – 7 % BVP – sumažintas maždaug perpus. Vis dėlto skolos tebėra didelės ir didžiausią rodiklį – beveik 90 % BVP – turėtų pasiekti 2014 m. Tik po to jos pradės mažėti. Kadangi anksti buvo imtasi veiksmų, valstybės narės gali sulėtinti konsolidavimo tempą ir daugiau dėmesio skirti valstybės išlaidų kokybei ir visų lygmenų viešojo administravimo modernizacijai. Šalys, kurios turi daugiau fiskalinių veiksmų laisvės, turėtų skatinti privačias investicijas ir vartojimą, o ilgalaikės investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, energetiką ir klimato apsaugą turėtų būti apsaugotos nuo biudžeto lėšų apkarpymo. Mokesčių bazė turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos į vartojimo, turto ar taršos sritis.

Skolinimo atkūrimas. Padaryta tam tikra pažanga siekiant pagerinti finansų sektoriaus padėtį, o nuo 2012 m. vidurio pastebimai sumažėjo įtampa rinkoje. Dėl ES pastangų sukurti bankų sąjungą bankai ateityje bus pajėgesni valdyti riziką. Tačiau artimiausiu laikotarpiu reikėtų nuveikti daugiau, kad būtų sumažintos didelės privačiojo sektoriaus skolos (pavyzdžiui, įdiegti ar patobulinti įmonių ir asmenų bankroto tvarką), bankai pasirengtų naujiems kapitalo reikalavimams ir veiklos sudėtingomis aplinkybėmis patikrinimams, o įmonės galėtų lengviau gauti lėšų.

Augimas ir konkurencingumas. Dėl krizės Europoje vykdomas didelio masto perbalansavimas, labiau orientuojantis į eksporto skatinamą augimą. Tačiau pažanga atveriant produktų ir paslaugų rinkas konkurencijai, ypač energetikos ir reglamentuojamųjų profesijų rinkas, nepakankama. Taip pat reikia modernizuoti mokslinių tyrimų sistemas.

Nedarbas ir socialiniai pokyčiai. Valstybės narės padarė pažangą modernizuodamos savo darbo rinkas. Laikui bėgant tai turėtų padėti į jas įtraukti daugiau žmonių. Dabar pirmiausia reikėtų didinti aktyvią paramą bedarbiams ir jų mokymą (įskaitant viešųjų užimtumo tarnybų tobulinimą ir jaunimo garantijų diegimą) bei modernizuoti švietimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų stebėti darbo užmokesčio lygį, kad jis skatintų ir konkurencingumą, ir vidaus paklausą, be to, jos turėtų užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemų pagalba pasiektų pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

Viešasis administravimas. Kelios valstybės narės stengiasi padidinti savo viešojo sektoriaus našumą, be kita ko, gerindamos įvairių valdžios lygmenų tarpusavio bendradarbiavimą. Pirmiausia reikėtų stengtis perkelti viešąsias paslaugas į elektroninę erdvę ir mažinti biurokratizmą.

Metinėje augimo apžvalgoje taip pat pateikiama rekomendacijų, kaip išplėsti Europos semestro mastą. Reikėtų padidinti valstybių narių atsakomybę už ES lygmeniu konkrečioms šalims teikiamas rekomendacijas. Valstybės narės turėtų labiau įtraukti į procesą nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius bei piliečius ir užtikrinti, kad svarbios reformos būtų suprastos ir priimtos. Euro zonos valstybės narės turėtų skirti daugiau laiko svarbioms reformoms koordinuoti (ypač darbo ir produktų rinkų reformoms), prieš jas priimdamos nacionaliniu lygmeniu. Be to, valstybės narės turi geriau įgyvendinti kiekvieną pavasarį gaunamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Informaciją šiais klausimas Komisija Europos Vadovų Tarybai pateiks gruodžio mėn.

Įspėjimo mechanizmo ataskaita. Siekiant subalansuoto ekonomikos atsigavimo

2014 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje, kuria pradedamas kitas metinis makroekonominio disbalanso procedūros ciklas, pateikiama objektyvi valstybių narių ekonomikos analizė, paremta rodiklių, kuriais vertinamas vidinis ir išorinis konkurencingumas, suvestine.

Šiais metais įspėjimo mechanizmo ataskaitoje teigiama, kad kelios valstybės narės sėkmingai mažina einamosios sąskaitos deficitą ir atsikovoja prarastas konkurencingumo pozicijas. Tačiau šioje ataskaitoje taip pat teigiama, kad reikia toliau daryti pažangą sprendžiant labiausiai įsiskolinusių šalių didelių skolų ir grynosios tarptautinių investicijų pozicijos problemas, o kai kuriose šalyse išlieka didelis einamosios sąskaitos perviršis, liudijantis apie galimą neproduktyvų taupymą ir investavimą bei poreikį didinti vidaus paklausą.

Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje rekomenduojama parengti nuodugnią ekonomikos pokyčių apžvalgą 16-je valstybių narių, kurioms iškilusios nevienodos problemos ir potenciali grėsmė, galinčios išplisti į kitas euro zonos ir ES šalis. Įspėjimo mechanizmo ataskaita nesiekiama iš anksto nulemti šių apžvalgų rezultatų. Apžvalgomis siekiama tik įvertinti, ar yra susidaręs tam tikras disbalansas, ir ar anksčiau nustatytas disbalansas išliko, ar yra šalinamas.

Per ankstesnes nuodugnias apžvalgas, kurios buvo paskelbtos balandžio mėn., per didelis disbalansas nustatytas Ispanijoje ir Slovėnijoje, todėl per būsimas nuodugnias apžvalgas bus vertinama, ar šis perviršinis disbalansas išliko, ar išnyko, taip pat bus įvertinta, kaip šių valstybių narių taikyta politika padėjo įveikti minėtą disbalansą.

Per ankstesnes nuodugnias apžvalgas nustatyta, kad Prancūzijoje, Italijoje ir Vengrijoje susidariusiam disbalansui šalinti reikia ryžtingų politinių veiksmų. Per būsimas nuodugnias apžvalgas bus įvertinta, ar šis disbalansas išliko.

Kitoms valstybėms narėms, kuriose buvo nustatytas disbalansas (Belgija, Bulgarija, Danija, Malta, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė), nuodugni apžvalga padės įvertinti, kokiu mastu disbalansas išliko arba buvo pašalintas. Panašiai kaip tuo atveju, kai disbalansas nustatomas per nuodugnią apžvalgą atlikus išsamią analizę, išvada, kad disbalansas pašalintas, turėtų būti padaryta per kitą nuodugnią apžvalgą deramai įvertinus visus svarbius veiksnius.

Nuodugnios apžvalgos bus taip pat parengtos Vokietijai ir Liuksemburgui, kad būtų geriau išnagrinėta jų išorės pozicija ir išanalizuoti vidaus pokyčiai bei nuspręsta, ar kurioje nors iš šių šalių nėra susidaręs tam tikras disbalansas.

Galiausiai nuodugnią apžvalgą taip pat reikėtų parengti naujai ES narei Kroatijai, nes būtina suprasti galimą riziką ir jos pobūdį, susijusius su išorės pozicija, prekybos rezultatais ir konkurencingumu, taip pat vidaus pokyčiais.

Bendrosios užimtumo ataskaitos projektas: sutelkti dėmesį į darbo vietų kūrimą ir socialinius pokyčius

Prie įspėjimo mechanizmo ataskaitos pridėtas bendrosios užimtumo ataskaitos projektas rodo, kad yra kai kurių optimizmą keliančių ženklų, jog nedarbas nustojo didėti, ir kad valstybės narės per praėjusius metus padarė pažangą vykdydamos darbo rinkos reformas. Tačiau nedarbo lygis tebėra nepriimtinai didelis, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas, o iš pirmą kartą į ataskaitą įtrauktos naujos užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinės duomenų matyti, kad valstybėse narėse, ypač euro zonos valstybėse, susidarė nuolatiniai nedarbo, jaunimo nedarbo, namų ūkio pajamų, nelygybės ir skurdo rodiklių skirtumai.

Todėl ypač svarbu toliau stengtis didinti darbo rinkos lankstumą ir atsparumą. Taip pat bus svarbu skatinti darbo vietų kūrimą sparčiai augančiuose sektoriuose, per ilgesnį laikotarpį padedančiuose mažinti nelygybę ir skurdą, taip pat stiprinti socialinę apsaugą ir atlikti tikslines socialines investicijas.

Bendrosios rinkos integracijos ataskaita. Priemonės geresniam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti

Antrojoje Komisijos metinėje bendrosios rinkos integracijos ataskaitoje pateikiama padėties bendrosios rinkos integravimo srityse, kuriose augimo potencialas didžiausias, analizė. Šių metų ataskaitoje nurodoma, kad, nors reformuojant finansų, skaitmeninių technologijų ir transporto sektorius padaryta pažanga, dar reikia pasistengti, kad būtų sukurti investicijų srautai, kuriamos darbo vietos ir didinamas vartotojų pasitenkinimas šiose srityse. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ypač trūksta pažangos atveriant energetikos rinkas. Šioje srityje 14 valstybių narių dar tinkamai neperkėlė į nacionalinę teisę trečiojo ES energetikos dokumentų rinkinio, nors tam padaryti skirtas laikas baigėsi prieš dvejus metus. Taip pat nurodyta, kad valstybės narės dar turi visapusiškai įgyvendinti ES paslaugų direktyvą – dėl to per ateinančius 5–10 metų ekonomikos augimas galėtų būti iki 2,6 % BVP didesnis.

Tolesni žingsniai

Penktadienį, lapkričio 15 d., Komisija priims nuomones dėl 13 euro zonos valstybių narių (4 šalims, kuriose vykdomos makroekonominės pagalbos programos, tai netaikoma) pateiktų biudžeto planų projektų ir pateiks Tarybai nuomones dėl 5 euro zonos valstybių narių, kuriose vykdoma perviršinio deficito procedūra, pateiktų ekonominės partnerystės programų. Komisija taip pat pateiks visos euro zonos biudžeto perspektyvų apžvalgą ir praneš, kokių veiksmų ėmėsi euro zonai nepriklausančios šalys pagal perviršinio deficito procedūrą.

Metinę augimo apžvalgą (Taryboje) aptars valstybių narių ministrai, o ES valstybių vadovai jai pritars 2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje. Komisija taip pat laukia Europos Parlamento pastabų.

Įspėjimo mechanizmo ataskaitą finansų ministrai ir ES vadovai aptars gruodžio mėn. Jie susitars, kokiose pagrindinėse srityse reikia toliau koordinuoti ekonominę politiką ir vykdyti reformas. Tuo tarpu Komisija parengs įspėjimo mechanizmo ataskaitoje įvardytų 16 šalių nuodugnias apžvalgas, kurios bus paskelbtos 2014 m. pavasarį.

Pagrindiniai faktai

2010 m. įdiegtu Europos semestru užtikrinama, kad valstybės narės aptartų savo biudžeto ir ekonomikos planus su ES partnerėmis tam tikru metų laikotarpiu. Taip jos gali pateikti pastabas dėl viena kitos planų, o Komisija gali laiku pateikti politikos rekomendacijų, kol sprendimai nacionaliniu lygiu dar nepriimti. Komisija taip pat stebi, ar valstybės narės tinkamai siekia užimtumo, švietimo, inovacijų, klimato politikos ir skurdo mažinimo tikslų, nustatytų ES ilgalaikio ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“.

Šis ciklas prasideda kasmet lapkričio mėn. (žr. grafiką), kai Komisija paskelbia metinę augimo apžvalgą (bendrus ES ekonomikos prioritetus), kuria valstybės narės vadovausis formuodamos kitų metų politiką. Pavasarį skelbiamomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis valstybėms narėms suteikiama joms parengtų patarimų dėl gilesnių struktūrinių reformų, kurioms įgyvendinti dažnai prireikia ne vienų metų.

Į metų pabaigą vis intensyvesnė tampa euro zonos biudžeto kontrolė – valstybės narės teikia biudžeto planų projektus, Komisija juos vertina ir aptaria su euro zonos šalių finansų ministrais. Komisija taip pat apžvelgia visos euro zonos fiskalinę būklę.

Visus metus Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami prioritetai ir reformos, didelį dėmesį skirdama euro zonos valstybėms ir fiskalinių ar finansinių problemų turinčioms valstybėms narėms. Daugiau informacijos žr. MEMO/13/979

Daugiau informacijos

Strategijos „Europa 2020“ interneto svetainė

http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt.htm

MEMO/13/970 Trečioji įspėjimo mechanizmo makroekonominio disbalanso ES valstybėse narėse ataskaita

MEMO/13/976 Bendros užimtumo ataskaitos projektas. Dažnai užduodami klausimai

MEMO/13/979 ES ekonomikos valdymo paaiškinimas

Asmenys ryšiams:

Pia Ahrenkilde Hansen, tel. +32 2 295 30 70

Sarah Collins, tel. +32 2 296 80 76

Simon O'Connor, tel. +32 2 296 73 59

Jonathan Todd, tel. +32 2 299 41 07

Chantal Hughes, tel. +32 2 296 44 50

Emer Traynor, tel. +32 2 292 15 48


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website