Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, Nikosija, 2012 m. rugsėjo 6 d.

Aukšto lygio grupė ragina valstybes nares spręsti raštingumo krizę

Europos Sąjunga turi iš esmės pakeisti savo požiūrį į raštingumo standartų gerinimą – tokia yra ekspertu aukšto lygio grupės, kurią šiai problemai spręsti subūrė Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou, nuomonė. Vienam iš penkių penkiolikmečių ir beveik 75 milijonams suaugusiųjų trūksta pagrindinių skaitymo ir rašymo gebėjimų, todėl jiems sudėtinga gauti darbą ir gresia didesnis skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Ekspertų grupės pirmininkė Jos Didenybė Nyderlandų Princesė Laurentina (Princess Laurentien), ilgametė šios srities aktyvistė, ataskaitą vadina „įspėjimu apie visas Europos šalis krečiančią krizę“. 80 puslapių ataskaitoje pateikiama daugybė rekomendacijų – nuo patarimų tėvams, kaip ugdyti įprotį kartu su savo vaikais skaityti savo malonumui, iki bibliotekų atidarymo netradicinėse vietose, pvz., prekybos centruose, ir būtinybės įdarbinti daugiau mokytojų vyrų, kad būtų rodomas pavyzdys berniukams, kurie skaito kur kas mažiau nei mergaitės. Joje taip pat galima rasti kiekvieno amžiaus asmenims pritaikytų rekomendacijų visiems užtikrinti nemokamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, pradinėse mokyklose įdarbinti daugiau mokytojų, kurių specializacija – skaitymo gebėjimų lavinimas, pakeisti požiūrį į disleksiją (teigiama, kad kiekvienas vaikas gali išmokti skaityti, jeigu jam tinkamai padedama) ir suteikti suaugusiesiems įvairesnių galimybių mokytis, ypač darbo vietoje.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Susidariusi padėtis yra paradoksali: nors skaitmeniniame pasaulyje mokėti skaityti ir rašyti yra kaip niekad svarbu, mūsų raštingumo gebėjimai šių poreikių neatitinka. Šią nerimą keliančią padėtį būtina skubiai keisti. Investicijos, skiriamos visų amžių piliečių raštingumui didinti, yra ekonomiškai pagrįstos, nes asmenims ir visuomenei suteikiama apčiuopiamos naudos, kuri ilgainiui virsta milijardais eurų.“

Princesė Laurentina pridūrė: „Skaitymas ir rašymas – tai daug daugiau nei metodas ar gebėjimas. Raštingumas glaudžiai susijęs su žmonių pasitikėjimu savimi ir sugebėjimu visuomenėje sėkmingai atlikti privačių asmenų, aktyvių piliečių, darbuotojų ar tėvų funkcijas. Turime parengti aiškias ir suderintas nacionalines strategijas ir užtikrinti daug geresnį informuotumą visoje Europoje – ne tik politikos ir švietimo srityse, bet ir ligoninėse, darbo vietose, o ypač šeimose. Europai atėjo laikas siekti platesnių užmojų ir užtikrinti visų asmenų raštingumą.“

Ataskaitoje, pristatytoje Nikosijoje vykusioje konferencijoje, kurią rengė ES pirmininkaujantis Kipras, pateikiama sėkmingų Europos šalyse vykdytų raštingumo projektų pavyzdžių ir atkreipiamas dėmesys į asmenis, įveikusius neraštingumą ir neatpažįstamai pakeitusius savo gyvenimą. Joje taip pat siekiama išsklaidyti populiarius mitus apie raštingumą (žr. 1 priedą).

ES švietimo ministrai nustatė bendrą tikslą iki 2020 m. sumažinti prastai skaitančių penkiolikmečių iki 15 proc. – šiuo metu jų yra 20 proc. Aukšto lygio grupės ataskaitoje pabrėžiamas ryškus lyčių atotrūkis – prastai skaito 13,3 proc. mergaičių ir 26,6 proc. berniukų. Šis lyčių atotrūkis mažiausias Nyderlanduose, Danijoje ir Belgijoje, o didžiausias Maltoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje (2009 m. statistiniai duomenys). 2 priede pateikiama kiekvienos valstybės narės prastai skaitančių asmenų bendra procentinė dalis, o 3 priede apžvelgiamas lyčių atotrūkis.

Pagrindiniai faktai. Kodėl raštingumas yra toks svarbus?

Ataskaitoje pabrėžiama, kad geri raštingumo gebėjimai būtini siekiant gerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir populiarinti žinias bei skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą. Dėl darbo pobūdžio ir apskritai ekonomikos bei visuomenės pokyčių šiandienos pasaulyje raštingumas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, todėl Europa turėtų siekti, kad funkcinio raštingumo gebėjimus būtų įgiję visi jos piliečiai.

Ataskaitoje teigiama, kad raštingumas yra labai svarbus, nes:

  • darbo rinkai reikia geresnių nei kada nors anksčiau raštingumo gebėjimų (apskaičiuota, kad iki 2020 m. aukšta kvalifikacija bus būtina 35 proc. darbo vietų; šiuo metu tokių darbo vietų yra 29 proc.);

  • socialinis ir pilietinis dalyvavimas skaitmeniniame pasaulyje tampa vis labiau priklausomas nuo raštingumo;

  • visuomenė senėja, tad reikia gerinti ir jos raštingumo (įskaitant skaitmeninį raštingumą) gebėjimus;

  • skurdas ir menkas raštingumas yra tarpusavyje glaudžiai susiję;

  • dėl didėjančio judumo ir migracijos raštingumas tampa vis daugiakalbiškesnis ir apima pačias įvairiausias kultūras ir kalbas.

Ataskaitoje pateikiama rekomendacijų įvairaus amžiaus grupėms.

Dėl vaikų itin svarbu, kad valstybės narės vykdytų šeimos raštingumo programas, kuriomis būtų siekiama gerinti tiek tėvų, tiek vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimus. Tokios programos yra labai rentabilios. Investicijos į kokybišką ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą – vienos iš naudingiausių šalių investicijų į būsimą Europos žmogiškąjį kapitalą. Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programoje dalyvavę vaikai būna raštingesni ir jiems geriau sekasi mokykloje. Iš tyrimų rezultatų matyti, kad jei Europa pasieks išsikeltą tikslą iki 2020 m. padidinti pagrindinius raštingumo, matematinius ir mokslinius gebėjimus įgijusių penkiolikmečių skaičių iki 85 proc., per 2010 m. gimusių vaikų gyvenimą BVP galėtų padidėti daugiau nei 21 trln. EUR.

Pradinės mokyklos turi įdarbinti daugiau mokytojų, kurių specializacija – skaitymo įgūdžių ugdymas, o sunkumų turintiems moksleiviams turėtų būti nedelsiant padedama individualiai. Mokyklų bibliotekose turėtų būti daugiau įvairaus amžiaus skaitytojams patrauklios ir įdomios skaitymo medžiagos, klasėse ir namuose turėtų būti skatinama naudoti IRT priemones ir skaityti skaitmeniniu būdu pateiktus tekstus.

Paaugliams reikia įvairesnės skaitymo medžiagos – nuo komiksų iki privalomų literatūros tekstų ir e. knygų – kad ji būtų patraukli visiems skaitytojams, ypač berniukams. Siekiant, kad raštingumo mokymasis būtų labiau susijęs su tikromis gyvenimiškomis situacijomis, reikėtų skatinti mokyklų ir įmonių bendradarbiavimą. Reikia išdrįsti kalbėti ir apie suaugusiųjų raštingumo problemas. NVO, žiniasklaida, darbdaviai, visuomeninės organizacijos ir įžymios asmenybės gali prisidėti prie informacijos apie suaugusiųjų raštingumą ir šios srities problemų sprendimą sklaidos.

Kalbų mokymasis. Ataskaitoje pažymima, kad dėl padidėjusio judumo Europoje raštingumas tampa vis glaudžiau susijęs su daugiakalbyste ir migracija. 2009 m. 10 proc. ES penkiolikmečių buvo gimę kitoje šalyje arba abu jų tėvai buvo gimę užsienyje, palyginti su 7 proc. 2000 m. Kai kuriose šalyse, kaip antai Italijoje arba Ispanijoje, migrantų vaikų skaičius 2000–2010 m. išaugo penkeriopai. Dėl šios priežasties kalbų mokymasis yra dar svarbesnis ne tik kaip bendravimo priemonė, bet ir kaip būdas gerinti tarpusavio supratimą. Nors pats žemas raštingumo lygis nėra visų pirma migracijos problema (dauguma menkai raštingų vaikų ir suaugusiųjų gyvena gimtosiose šalyse), ataskaitoje teigiama, kad reikia teikti tikslingesnę paramą, atsižvelgiant į individualius kalbos ir raštingumo poreikius.

Tolesni veiksmai

Komisijos narė A. Vassiliou aptars ataskaitos rezultatus su švietimo ministrais spalio 4–5 d. Kipre vyksiančiame neoficialiame susitikime. Remdamasi diskusijų rezultatais Taryba priims išvadas dėl raštingumo, kuriose ES šalys, siekdamos veiksmingiau spręsti raštingumo problemas, išdėstys sau ir Komisijai sutartus prioritetus.

Daugiau informacijos

MEMO/12/646

Visas ataskaitos tekstas

Nauja raštingumui Europoje skirta Komisijos svetainė

Pokalbio apie ataskaitą su Komisijos nare A. Vassiliou ir Jos Didenybe Nyderlandų Princese Laurentina vaizdo įrašas

Švietimui ir mokymui skirta Europos Komisijos svetainė

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter: @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67

1 priedas. Klaidingi įsitikinimai apie raštingumą.

Ataskaitoje siekiama paneigti kai kuriuos iš plačiai paplitusių klaidingų nuomonių apie raštingumo problemos pobūdį, dydį ir mastą.

Klaidingi įsitikinimai

Faktai

„Žemas raštingumo lygis – tai besivystančių šalių problema, Europoje taip tikrai nėra.“

Vienas iš penkių Europos penkiolikmečių ir beveik vienas iš penkių suaugusiųjų neturi reikiamų raštingumo gebėjimų, kad galėtų sėkmingai funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje

„Žemas raštingumo lygis – tai su migrantais atkeliavusi problema, su kuria nesusiduria Europos šalyse gimę ir augę asmenys.“

Dauguma menkai raštingų vaikų ir suaugusiųjų yra gimę ir augę toje pačioje šalyje, kurioje gyvena. Kalba, kuria dėstoma švietimo įstaigose, yra jų gimtoji kalba.

„Kai kurie asmenys tiesiog negali išmokti skaityti ir rašyti.“

Beveik visi, kurie patiria skaitymo ir rašymo sunkumų, galėtų įgyti tinkamų raštingumo gebėjimų, jei jiems būtų tinkamai padedama. Tik pačių rimčiausių kognityvinių sutrikimų turintys žmonės negali įgyti funkcinio raštingumo.

„Vaikai privalo išmokti skaityti ir rašyti mokykloje.“

Mokyklos vaidmuo šioje srityje yra svarbus, tačiau nėra vienintelis. Įtakos ugdant raštingumo gebėjimus turi labai įvairūs subjektai – nuo tėvų ir bendraamžių iki sveikatos tarnybų ir kitų įstaigų. Pasibaigus formaliajam švietimui esminį vaidmenį atlieka darbdaviai.

„Disleksija yra neišgydomas sutrikimas, todėl nieko negalime padaryti.“

Iš nūdienos vaikų tikimasi, kad jie išmoks skaityti ir rašyti įprastu greičiu ir mokomi vienu metodu. Prastai skaitantiems vaikams dažnai diagnozuojama disleksija, nors iš tiesų turėtų būti nustatyta, kad jie turi skaitymo sunkumų, ir stengiamasi šią problemą išspręsti. Iš esmės visi vaikai gali išmokti skaityti ir rašyti.

„Vaikams baigus pradinę mokyklą spręsti raštingumo problemas per vėlu. Ugdyti prastai skaitančių vaikų gebėjimams reikia labai daug laiko, tai pernelyg sudėtinga ir brangu, kad būtų verta pastangų.“

Milijonai vaikų pradeda vidurinę mokyklą mokėdami skaityti, tačiau jų žinios yra nepakankamos, kad jiems gerai sektųsi mokykloje. Gaudami specialią pagalbą šie jaunuoliai gali įgyti gerų ar net labai gerų raštingumo gebėjimų. Prastai skaitančių asmenų gebėjimams gerinti skirtos programos yra itin rentabilios, o jų rezultatai labai sėkmingi. Per visą asmens gyvenimą ši investicija atsiperka dešimteriopai, o galbūt net ir šimteriopai.

„Paaugusių vaikų raštingumo ugdymui tėvai įtakos neturi.“

Tėvų požiūris ir raštingumo įpročiai turi labai daug įtakos vaikų raštingumo ugdymui iki pat vidurinės mokyklos pabaigos. Vaikų raštingumui didelį poveikį turi veiksmai, kuriais siekiama gerinti tėvų gebėjimus padėti savo vaikams.

2 priedas. Prastai skaitančių moksleivių procentinė dalis (TMVP tyrimo duomenys).

Tarptautinio moksleivių vertinimo programa 2000–2009 m.

2000 m.

2003 m.

2006 m.

2009 m.

Pokytis per 2006–2009 m.

(procentiniais punktais)

Belgija

19,0

17,9

19,4

17,7

–1,7

Bulgarija

40,3

 :

51,1

41,0

–10,1

Čekija

17,5

19,4

24,8

23,1

–1,7

Danija

17,9

16,5

16,0

15,2

–0,8

Vokietija

22,6

22,3

20,0

18,5

–1,5

Estija

 :

13,6

13,3

–0,3

Airija

11,0

11,0

12,1

17,2

+5,1

Graikija

24,4

25,2

27,7

21,3

–6,4

Ispanija

16,3

21,1

25,7

19,6

–6,1

Prancūzija

15,2

17,5

21,7

19,8

–1,9

Italija

18,9

23,9

26,4

21,0

–5,4 

Latvija

30,1

18,0

21,2

17,6

–3,6

Lietuva

 :

25,7

24,3

–1,4

Liuksemburgas

(35,1)

22,7

22,9

26,0

+3,1

Vengrija

22,7

20,5

20,6

17,6

–3,0

Nyderlandai

(9,5)

11,5

15,1

14,3

–0,8

Austrija

19,3

20,7

21,5

27,5

 +6,0

Lenkija

23,2

16,8

16,2

15,0

–1,2

Portugalija

26,3

22,0

24,9

17,6

–7,3

Rumunija

41,3

:

53,5

40,4

–13,1

Slovėnija

:

:

16,5

21,2

+4,7

Slovakija

:

24,9

27,8

22,3

–5,5

Suomija

7,0

5,7

4,8

8,1

+3,3

Švedija

12,6

13,3

15,3

17,4

+2,1

Jungtinė Karalystė

(12,8)

 :

19,0

18,4

–0,6

ES (18 šalys)

21,3

 

24,1

20,0

 –4,1

ES (25 šalys)

 

 

23,1

19,6

 –3,5

Jungtinės Karalystės, Nyderlandai ir Liuksemburgo 2000 m. rezultatų neįmanoma palyginti su vėlesnių metų rezultatais.

3 priedas. Lyčių atotrūkis skaitymo gebėjimų srityje.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website