Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Jūros dugno kartografavimas. Naujos mėlynojo augimo ir užimtumo jūrų ir vandenynų sektoriuje galimybės

Commission Européenne - IP/12/920   29/08/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2012 m. rugpjūčio 29 d., Briuselis

Jūros dugno kartografavimas. Naujos mėlynojo augimo ir užimtumo jūrų ir vandenynų sektoriuje galimybės

Europą supantys vandenynai ir jūros – tai naujos augimo ir užimtumo galimybės siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Kad šį potencialą išnaudotume kuo geriau, turime daugiau žinoti apie tai, kas vyksta po jūra. Europos Komisija siūlo surinkti visus šiuo metu turimus duomenis į vieną nuoseklią visiems prieinamą duomenų bazę ir iki 2020 m. parengti skaitmeninį Europos vandenų jūros dugno žemėlapį. Šiandien priimta žaliąja knyga „Žinios apie jūrą“ Komisija pradeda konsultacijas, kaip būtų galima to pasiekti. Ji kelia įvairių klausimų, kaip antai, „kaip galima tęstines valstybių narių pastangas įtraukti į bendras ES pastangas?“, „kaip galima sukurti pigesnių stebėjimo technologijų?“ ir „kuo gali prisidėti privatusis sektorius?“. Konsultacijos vyks iki 2012 m. gruodžio 15 d.

Naujojo vientiso kintamos skiriamosios gebos skaitmeninio Europos vandenų jūros dugno žemėlapio skiriamoji geba turėtų būti kuo didesnė, ir jame turėtų būti pateikti topografiniai ir geologiniai duomenys, taip pat nurodytos buveinės ir ekosistemos. Kartu turėtų būti užtikrinta prieiga prie laiku atliekamų stebėjimų ir informacijos apie fizinę, cheminę ir biologinę vandens storymės būklę, pateikiami susiję duomenys apie žmogaus veiklos poveikį, taip pat teikiamos okeanografinės prognozės. Visi šie duomenys turėtų būti lengvai prieinami, sąveikūs ir pateikiami naudoti be apribojimų. Rengiant žemėlapį turėtų būti taikomas tvarus procesas, kuris leistų palaipsniui didinti jo tinkamumą esamoms reikmėms, o valstybėms narėms padėtų kuo geriau išnaudoti savo jūrų stebėjimo, ėminių ėmimo ir geodezinio matavimo programų galimybes.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Geriau struktūrizuotas požiūris į žinias apie jūrą gali būti naudingas Europos ekonomikai. Jis padėtų mūsų jūrose ir pakrantėse dirbančiųjų konkurencingumą padidinti 300 mln. EUR per metus. Atsirastų naujų galimybių, kurių vertė būtų dar 200 mln. EUR per metus. Mažesnio neapibrėžtumo naudą apskaičiuoti sunkiau, tačiau įvertinome, kad neapibrėžtumą, susijusį su būsimu jūros lygio kilimu, sumažinus 25 proc. per metus, atsakingieji už Europos pakrančių apsaugą sutaupytų dar 100 mln. EUR per metus. Iš pirmųjų bandomųjų projektų matyti, kad toks požiūris įmanomas. Remsimės vykdant šiuos projektus išmoktomis pamokomis.“

Europą supančiuose vandenynuose ir jūrose gali būti kuriamos didelio pasiryžimo reikalaujančios, tačiau patrauklios darbo vietos, kurios atitinka mūsų jaunimo lūkesčius. Vandenynai ir jūros gali padėti teikti ekologišką energiją, kurios mums reikia, jei norime išvengti klimato kaitos sukeltos katastrofos. Jie gali užtikrinti baltymų sveikai mitybai. Juose ekstremaliausiomis temperatūros, tamsos ir slėgio sąlygomis, su kokiomis tik tenka susidurti gyviesiems organizmams, gyvenantys organizmai gali suteikti medžiagų farmacijos produktams arba fermentų. Be to, giliavandenė kasyba gali patenkinti didėjantį pasaulinį žaliavų trūkumą.

Šios naujos mėlynojo augimo ir užimtumo galimybės grindžiamos dviem tendencijomis. Pirma, laisvos žemės ir gėlo vandens trūkumas skatina žmones vėl atsigręžti į išteklius, esančius tame 71 proc. planetos paviršiaus sudarančiame plote, kuriame tvyro sūrus vanduo. Antra, sparti povandeninių stebėjimų pažanga, nuotolinio valdymo ir statybos technologijos, išplėtotos pirmiausiai naftos pramonėje, gali būti panaudotos įvairiose naujose pramonės šakose įvairiomis okeanografinėmis ir meteorologinėmis sąlygomis.

Norėdami tokias galimybes išnaudoti, turime sudaryti geresnes sąlygas investuoti. Turime riboti sąnaudas, mažinti riziką ir skatinti inovacijas. Be to, turime užtikrinti, kad mėlynosios ekonomikos plėtra būtų tvari. Ištekliai yra dideli, tačiau riboti. Todėl reikia žinoti, kokia yra dabartinė jūros būklė ir kaip ji gali pakisti ateityje. Turime suprasti, kaip klimato kaita paveiks vandenyną ir atvirkščiai.

Šiuo metu duomenis turi šimtai Europos institucijų. Rasti duomenų apie tam tikrą konkrečios srities parametrą yra sunku, sudėtinga gauti leidimą tokius duomenis naudoti, o norint gauti nuoseklų vaizdą iš tarpusavyje nesuderinamų, iš skirtingų šaltinių gautų duomenų reikia sugaišti daug laiko. Taip jūrų operatoriai patiria daugiau išlaidų, o didelė dalis potencialios veiklos taip ir nepradedama.

Komisija siekia bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų sutelkti turimi ištekliai bei mechanizmai ir turimos žinios panaudotos pramonės, valdžios institucijų, tyrėjų ir visuomenės naudai.

Pagrindiniai faktai

Iš 2010 m. rugsėjo mėn. paskelbto Komisijos komunikato „Žinios apie jūrą 2020 m.“ matyti, kad geriau valdant jūrų stebėjimus ir tvarkant duomenis sumažėtų operacijų jūroje išlaidos, būtų skatinamos inovacijos ir sumažėtų neapibrėžtumas dėl ateityje jūrose vyksiančių procesų.

Ėmusis pirmųjų parengiamųjų veiksmų pagal ES integruotą jūrų politiką sukurti duomenų platformų, kuriomis pasiekiami Europos viešojo sektoriaus įstaigų turimi duomenys, prototipai. Sukurtas šešių teminių duomenų kaupimo grupių (hidrografijos, geologijos, fizikos, chemijos, biologijos ir fizinių buveinių) tinklas, kuriam priklauso 53 organizacijos. Be to, sukurtas Europos Žemės stebėsenos programos (angl. santr. GMES) jūrų komponentas, skirtas okeanografinėms prognozėms teikti, naudojantis palydoviniais ir vietoje gautais duomenimis, o taikant ES duomenų rinkimo sistema pradėtas struktūrizuoto žuvininkystės duomenų rinkimo procesas. Aktyviai veikia ir ES valstybės narės.

Daugiau informacijos

„Žinios apie jūrą“

http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/marine_knowledge_2020/index_en.htm

Konsultacija:

http://ec.europa.eu/dgs/maritimeaffairs_fisheries/consultations/marine-knowledge-2020/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes (+32 2 299 24 21)

Lone Mikkelsen (+32 2 296 05 67)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site