Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Žuvininkystė. Komisija siūlo naujas geresnės giliavandenių žuvų išteklių ir jų buveinių apsaugos priemones

Commission Européenne - IP/12/813   19/07/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. liepos 19 d.

Žuvininkystė. Komisija siūlo naujas geresnės giliavandenių žuvų išteklių ir jų buveinių apsaugos priemones

Europos Komisija siūlo naujas giliavandenių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlante reguliavimo priemones. Giliavandenėms ekosistemoms ir jose gyvenančioms žuvims labai kenkia žmonių veikla. Naujuoju reglamentu siekiama, kad būtų užtikrinta tvari giliavandenių žuvų žvejyba, mažinama nepageidaujamų priegaudų, ribojamas poveikis trapioms giliavandenėms buveinėms ir kaupiama daugiau duomenų apie šių rūšių žuvų biologiją.

Todėl Komisija siūlo patobulinti licencijų išdavimo sistemą ir palaipsniui atsisakyti tų žvejybos įrankių, kuriais giliavandenių rūšių žuvys žvejojamos ne taip tausiai, t. y. dugninių tralų ir dugninių statomųjų žiauninių tinklų. Be to, Komisija numato specialius reikalavimus, susijusius su duomenų apie giliavandenių žuvų žvejybos veiklą rinkimu. Šioms priemonėms įgyvendinti būtina atlikti pakeitimus, kurie gali būti finansuojami ES lėšomis.

Daugelyje žuvininkystės rajonų giliavandenės žuvys gali būti žvejojamos kaip priegauda. Tačiau kai kurie žvejybos laivai skirti žvejoti būtent šių rūšių žuvis. Tokių laivų veikla iš esmės susijusi su šiais ištekliais, todėl jų ateitis priklauso tik nuo to, ar bus siekiama užtikrinti, kad jų veikla būtų tausi. Tai pirmiausia reiškia, kad reikia palaipsniui pereiti prie selektyvesnių, mažesnį poveikį giliavandenėms buveinėms turinčių žvejybos metodų.

Komisija siūlo palaipsniui atsisakyti giliavandenių žuvų žvejybos dugniniais tralais ir dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais licencijų, nes tokia žvejyba daro daugiau žalos pažeidžiamoms giliavandenėms ekosistemoms nei kiti žvejybos metodai. Be to, taip sužvejojama daug nepageidaujamos priegaudos (20–40 ar daugiau procentų sužvejotų žuvų svorio). Tai nebus taikoma kitai verslinei žvejybai, vykdomai naudojant dugninius tralus, nes siūlomos priemonės susijusios tik su giliavandenių žuvų žvejyba.

Siekiant daugiau sužinoti apie beveik nežinomas giliavandenes ekosistemas, žvejai bendradarbiauja su mokslininkais. Norėdama atrasti būdų išbandyti mažiau žalingą žvejybos įrangą ir pradėti taikyti metodus bei strategijas, kurie turėtų mažesnį poveikį šioms trapioms ekosistemoms, Komisija, bendradarbiaudama su giliavandenių žuvų žvejybos veiklą vykdančiomis bendrovėmis, nusprendė finansuoti atitinkamą mokslinį tyrimą.

Pagrindiniai faktai

Giliavandenės žuvys žvejojamos iki 4 000 metrų gylio Atlanto vandenyse, už pagrindinių kontinentinių šelfų žvejybos vietų ribų. Jų buveinės ir ekosistemos dar iš esmės nežinomos, tačiau žinoma, kad jose esama net 8 500 metų senumo koralinių rifų ir gyvena iki šiol mažai ištirtų senųjų rūšių žuvys. Tai trapi aplinka – pažeista ji tikriausia neatsistatys. Giliavandenių žuvų ištekliams žvejyba daro didelį neigiamą poveikį ir jie greitai senka, nes dėl lėto dauginimosi labai lėtai atsistato.

Žvejai labai vertina tokias giliavandenes žuvis kaip juodoji kalavija ir Raudonosios jūros sargas; kitos, pavyzdžiui, paprastoji molva ir grenadieriai, vertinamos šiek tiek mažiau. Kai kurių giliavandenių žuvų, įskaitant islandinius pjūklapilvius beriksus ir giliavandenius ryklius, ištekliai labai išeikvoti. Kitų žuvų (paprastųjų molvų, bukasnukių ilgauodegių grenadierių) išteklius galima žvejoti, tačiau tai turėtų būti daroma tausojant aplinką (pavyzdžiui, vengiant nereikalingos priegaudos).

Giliavandenių žuvų žvejyba šiaurės rytų Atlante vykdoma ES vandenyse, įskaitant atokiausius Portugalijos ir Ispanijos regionus, ir tarptautiniuose vandenyse. Pastaruosiuose žvejyba valdoma taikant Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos, kurioje ES dalyvauja kartu su kitomis tame rajone žvejybos veiklą vykdančiomis šalimis, priimtomis apsaugos priemonėmis.

Giliavandenės žuvys sudaro apie 1 proc. šiaurės rytų Atlante sužvejojamų iškraunamų žuvų, tačiau kai kurios vietos žvejų bendruomenės iš dalies priklauso nuo giliavandenių žuvų žvejybos. Senkant ištekliams ilgainiui žuvų sužvejojama vis mažiau, todėl mažėja darbo vietų.

Anksčiau žvejyba daugiausia buvo nereguliuojama, o tai akivaizdžiai padarė neigiamą poveikį susijusiems ištekliams. 2003 m. ES pradėjo riboti sužvejojamų žuvų kiekį, laivų, kuriems išduodamas leidimas, skaičių ir kiek dienų jie gali praleisti jūroje (t. y. žvejybos pastangų) žvejodami tų rūšių žuvis.

Iš diagramos matyti, kaip pastaraisiais metais sumažėjo žvejybos pastangos.

Žvejybos pastangų mažėjimas nuo 2000 m. pagal atitinkamų ES valstybių narių pateiktą informaciją.

Išsamesnė informacija

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes (+32 2 299 24 21)

Lone Mikkelsen (+32 2 296 05 67)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site