Anot ataskaitos, švietimo sistema nepritaikyta specialiųjų poreikių vaikams ir neįgaliems suaugusiesiems

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. liepos 10 d.

Anot ataskaitos, švietimo sistema nepritaikyta specialiųjų poreikių vaikams ir neįgaliems suaugusiesiems

Šiandien paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant valstybių narių įsipareigojimų remti įtraukųjį švietimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir neįgaliems suaugusiesiems vis dar nesudaromos reikiamos sąlygos. Daugelis jų mokosi specialiosiose įstaigose, o besimokantieji įprastinėse švietimo įstaigose dažnai negauna tinkamos pagalbos. Ataskaitoje valstybės narės raginamos aktyviau plėtoti įtraukias švietimo sistemas ir pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai, norintys mokytis ir siekti išsilavinimo, įgyti profesiją ir dirbti.

„Siekdami gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir neįgalių suaugusiųjų gyvenimus, turime dėti daugiau pastangų ir formuoti įtraukią bei tinkamai finansuojamą švietimo politiką. Atėjo laikas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Įtraukusis švietimas nėra pasirenkamoji veikla, tai – būtinybė. Kad visų mūsų gyvenimas taptų geresnis, turime skirti ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamiems asmenims“, – sakė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

Apie 45 mln. ES darbingo amžiaus piliečių yra neįgalūs, o 15 mln. vaikų turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Iš ataskaitos matyti, kad kai kuriais atvejais šie piliečiai apskritai neturi galimybių mokytis ir dirbti. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai dažnai palieka mokyklą įgiję žemą arba neįgiję jokios kvalifikacijos, o vėliau, pradėjus mokytis pagal specialistų rengimo programas, jų darbo perspektyvos, užuot padidėjusios, kai kuriais atvejais tampa dar blogesnės. Ataskaitoje teigiama, kad negalią arba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems žmonėms gresia didesnis pavojus tapti bedarbiais arba ekonomiškai neveikliais, o tiems, kuriems pavyksta įsitvirtinti darbo rinkoje, dažnai mokamas mažesnis atlyginimas nei negalios neturintiems jų kolegoms.

Visose valstybėse narėse specialiosiose mokyklose mokosi itin daug nepriteklių kenčiančių vaikų, ypač berniukų, iš romų ar kitų etninių mažumų ir nepalankios socialinės bei ekonominės aplinkos. Ataskaitoje svarstoma, ar specialiosios švietimo įstaigos nedidina moksleivių, kurie jau ir taip socialiai atskirti, atskirties ir ar dar labiau nesumenkina jų galimybių gyvenime. Tyrimai rodo, kad šie vaikai sugebėtų mokytis įprastose bendrojo lavinimo mokyklose, jei būtų daugiau investuojama į jų kalbinių gebėjimų ugdymą ir tolerantiškiau vertinami kultūriniai skirtumai.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės remiasi skirtingais kriterijais nustatydamos specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir spręsdamos, ar jie turi mokytis įprastinėse, ar specialiosiose mokyklose. Pavyzdžiui, Flandrijoje (Belgija) specialiąsias mokyklas lanko 5,2 proc. specialiųjų poreikių turinčių mokinių, o Italijoje – tik 0,01 proc. Ataskaitoje raginama dėti daugiau pastangų siekiant suvienodinti apibrėžtis ir gerinti duomenų rinkimą, kad šalys galėtų veiksmingiau lyginti savo metodus ir dalytis patirtimi.

Pagrindiniai faktai

Ataskaitą „Švietimas ir negalia bei specialieji poreikiai: švietimo, mokymo ir užimtumo politika ir praktika, susijusi su negalią arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ES“ Europos Komisijos užsakymu parengė nepriklausomas socialinių mokslų ekspertų švietimo ir mokymo srityse tinklas (NESSE).

Svarbios ataskaitos išvados

• Nors rimtų sutrikimų turinčius asmenis gali būti sunku įtraukti į įprastinę mokymosi aplinką ir į jų poreikius galbūt tinkamiau atsižvelgiama specializuotose įstaigose, daugėja įrodymų, kad daugelį negalią arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių galima integruoti į įprastinę švietimo sistemą ir kad kokybiškas įtraukusis švietimas tenkina visų besimokančių asmenų reikmes;

• nors itin svarbu aktyviau siekti įtraukesnės švietimo sistemos, į įtraukties aspektus mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio mokymo programose atsižvelgiama ne visada;

• įgyvendinant įtraukties principus praktikoje svarbų vaidmenį atlieka ne tik mokytojai, bet ir mokymosi pagalbos mokiniui specialistai bei mokytojų padėjėjai;

• kai kuriose Europos šalyse mokymo programos yra standartizuotos ir nelanksčios, todėl sunku integruoti vaikus su negalia. Praktika, kai mokinys paliekamas kartoti kurso, taip pat pažeidžia įtraukties principus;

• palyginti su negalios neturinčiais žmonėmis, mažiau neįgalių žmonių siekia aukštojo mokslo;

• aukštąjį išsilavinimą įgiję neįgalieji darbo rinkoje vis dar susiduria su nepalankiu požiūriu, tačiau jie turi daugiau šansų įsidarbinti nei mažiau kvalifikuoti neįgalieji;

• neturima Europos masto palyginamųjų duomenų apie neįgalių studentų skaičių aukštojo mokslo įstaigose, jų sutrikimus ir mokymosi rezultatus;

• trūksta atnaujintų ir patikimų duomenų apie dirbančių neįgaliųjų skaičių skirtingose ES šalyse;

• neįgalumo pašalpos mažina skurdo ir socialinės atskirties riziką, tačiau dėl šiuo metu visoje Europoje mažinamų viešųjų išlaidų jos taip pat gali būti sumažintos;

• užtikrinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, neįgaliesiems suteikiama galimybė dirbti ne visą darbo dieną kartu neprarandant pašalpų;

• visoje Europoje neįgalumo ir užimtumo politikos tendencijos panašios – dauguma šalių priima panašias užimtumo rėmimo priemones. Tačiau ne visos užimtumo rėmimo ir profesinės reabilitacijos programos yra veiksmingos padedant neįgaliesiems įsidarbinti arba likti darbo rinkoje, jei jie tapo neįgalūs darbo metu.

Jau vykdomos kelios ES iniciatyvos, kuriomis stiprinamas specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytas švietimas:

• Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje („ET 2020“) valstybės narės raginamos į švietimo sistemą sėkmingai integruoti visus besimokančiuosius, taip pat ir turinčius specialiųjų poreikių. Šiam siekiui pritarta ir 2010 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto;

• Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį Komisija paskelbs darbinį dokumentą dėl teisingumo švietimo ir mokymo srityje. Jame bus skyrius apie įtraukųjį švietimą ir pateikta sėkmingos politikos ir praktikos pavyzdžių;

• Europos Komisija finansiškai remia Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūrą. Agentūra kaupia žinias apie įtraukųjį švietimą ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei dalijimąsi šios srities žiniomis.

Daugiau informacijos

Visa ataskaita

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU

Mokinių skaičius privalomojo ugdymo sistemoje ir procentinė jų dalis specialiosiose mokyklose ir klasėse

* Į Anglijos duomenis įtraukti tik tie mokiniai, kurių atveju buvo atliktas specialiųjų poreikių vertinimas.

Šaltinis: Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, 2010 m. šalių duomenys

Nustatyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai (kaip procentinė visų mokinių dalis)

Šaltinis: Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, 2010 m. šalių duomenys

Pastaba. Bulgarijos ir Italijos statistiniai duomenys – Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros 2008 m. duomenys; į 2010 m. leidinį šių šalių duomenys neįtraukti.

Specialiosiose mokyklose ir klasėse besimokantys mokiniai (kaip procentinė visų mokinių dalis)

Šaltinis: Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, 2010 m. šalių duomenys

Pastaba. Bulgarijos ir Italijos statistiniai duomenys – Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros 2008 m. duomenys; į 2010 m. leidinį šių šalių duomenys neįtraukti.