Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Elektroniniai nusikaltimai. ES piliečiai nerimauja dėl asmens duomenų ir mokėjimų internete saugumo

Commission Européenne - IP/12/751   09/07/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. liepos 9 d.

Elektroniniai nusikaltimai. ES piliečiai nerimauja dėl asmens duomenų ir mokėjimų internete saugumo

Nauja Eurobarometro apklausa rodo, kad interneto vartotojai labai susirūpinę dėl kibernetinio saugumo: 89 proc. vengia atskleisti asmens duomenis internete, o 74 proc. sutinka, kad per praėjusius metus padidėjo pavojus tapti elektroninių nusikaltimų aukomis.

12 proc. interneto vartotojų visoje ES jau tapo internetinio sukčiavimo, o 8 proc. – tapatybės vagysčių aukomis. Vis dėlto 53 proc. per praėjusius metus nepasikeitė nė vieno iš savo internetinių slaptažodžių.

„Nors vis daugiau žmonių visapusiškai naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ir turi naudos iš skaitmeninės ekonomikos, nėra keista, kad mums labiausiai nerimą kelia asmens duomenų saugumas ir mokėjimai internetu. Vis dėlto stebina tai, kad tik pusė europiečių imasi veiksmingų apsisaugojimo nuo elektroninių nusikaltimų priemonių“, – teigė už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Cecilia Malmström.

Apklausa, kurioje iš viso dalyvavo beveik 27 000 žmonių iš visų ES valstybių narių, patvirtina, kad informuotumas apie elektroninių nusikaltimų pavojų ir saugumo pojūtis internete tvirtai susiję. Dauguma internetinės bankininkystės ar apsipirkimo internete galimybėmis drąsiai besinaudojančiųjų taip pat teigia, kad jaučiasi esantys gerai informuoti apie elektroninius nusikaltimus.

„Nusikaltėliams kibernetinėje erdvėje neturi būti leista trukdyti mums naudotis internetu. Kuo daugiau žinosime apie riziką ir apsisaugojimo būdus, tuo mums naudingesnis bus skaitmeninis gyvenimas“, – pažymėjo Cecilia Malmström.

Kitos svarbiausios apklausos išvados:

  • 53 proc. interneto vartotojų teigia perkantys prekes arba paslaugas internetu, 52 proc. naudojasi socialinių tinklų svetainėmis, 48 proc. – internetinės bankininkystės paslaugomis ir 20 proc. parduoda prekes ar paslaugas internetu;

  • 29 proc. nėra tikri dėl savo galimybių naudotis internetu tokioms reikmėms kaip internetinė bankininkystė ar apsipirkimas internetu;

  • 59 proc. nesijaučia tinkamai informuoti apie elektroninių nusikaltimų pavojų;

  • 40 proc. yra susirūpinę, kad kas nors gali pasisavinti ir netinkamai panaudoti jų asmens duomenis, o 38 proc. nerimauja dėl internetinių mokėjimų saugumo.

Šių metų kovo mėn. Komisija pasiūlė 2013 m. sukurti Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą, arba EC3, kuris padėtų apsaugoti europiečius ir įmones nuo didėjančio nusikalstamumo pavojaus internete. Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (IP/12/317 ir MEMO/12/221) telks dėmesį į organizuotų nusikalstamų grupuočių neteisėtą veiką internete, visų pirma į išpuolius prieš e. bankininkystę ir kitą finansinę veiklą internete. Centras taip pat sieks rasti būdų, kaip geriau apsaugoti socialinių tinklų profilius nuo e. nusikalstamumo, taip pat teikti informaciją ir analizių duomenis nacionalinėms teisėsaugos institucijoms. Tai joms padės kovoti su interneto tapatybės vagystėmis, seksualine prievarta prieš vaikus ir jų išnaudojimui, taip pat kibernetiniais išpuoliais prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir informacines sistemas Europoje.

EC3 turėtų pradėti veikti kitų metų sausio mėn. Centras jau baigiamas steigti Europolo būstinėje Hagoje – kuriama elektroninių nusikaltimų laboratorija, bus sukurta apie 30 darbo visą darbo dieną vietų, šiuo metu palaikomi ryšiai su valstybėmis narėmis, kurios į centrą siųs ekspertus. Per pastaruosius mėnesius Europolas taip pat gerokai padidino praktinę paramą elektroninių nusikaltimų tyrimams valstybėse narėse. Steigiant centrą mezgami ryšiai su nacionaliniais elektroninių nusikaltimų padaliniais teisėsaugos institucijose, taip pat su kibernetinį saugumą siekiančiais užtikrinti ir su virusais internete kovojančiais privačiojo sektoriaus subjektais.

2010 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pateikė direktyvos dėl kovos su naujais elektroniniais nusikaltimais, kaip antai su didelio masto elektroniniais nusikaltimais, pasiūlymą. Jame nustatytos konkrečios priemonės, įskaitant kenkimo programinės įrangos kūrimo ir pardavimo kriminalizavimą, taip pat Europos policijos bendradarbiavimo gerinimą. Pasiūlymu siekiama stiprinti Europos atsaką į elektroninius sutrikimus ir nustatyti naujas sunkinančias aplinkybes bei griežtesnes baudžiamąsias sankcijas. Bus siekiama veiksmingiau kovoti su vis didėjančiu didelio masto išpuolių prieš informacines sistemas pavojumi ir vis dažnesniais tokiais išpuoliais.

Tačiau, be šių priemonių, atėjo laikas ES nustatyti viziją, padėsiančią saugumą kibernetinėje erdvėje didinti platesniu mastu. Atsižvelgdamos į tai, Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba šiuo metu rengia Europos kibernetinio saugumo strategiją. Tam, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į kibernetinį saugumą, turės dalyvauti ne tik viešosios valdžios institucijos, bet ir privatusis sektorius, kuris valdo ir eksploatuoja didžiąją kibernetinės infrastruktūros objektų dalį. Strategija turės būti sprendžiami įvairūs klausimai skirtingose politikos srityse, kuriose gali kilti pavojus kibernetiniam saugumui. Be kita ko, strategija apims infrastruktūros apsaugos ir kovos su kibernetiniais nusikaltimas priemones, taip pat išorinius aspektus, pavyzdžiui, kibernetinių nusikaltimų poveikį demokratiniams judėjimams ir gebėjimų stiprinimui trečiosiose šalyse.

Naudingos nuorodos

Eurobarometro apklausa apie kibernetinius nusikaltimus, taip pat su kiekviena ES valstybe nare susiję rezultatai

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_399_380_en.htm#390

http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm

Cecilia Malmström interneto svetainė

Sekite Komisijos narės C. Malmström „Twitter“ žinutes

Vidaus reikalų GD interneto svetainė

Sekite Vidaus reikalų GD „Twitter“ žinutes

Asmenys ryšiams:

Michele Cercone, tel. +32 2 298 09 63

Tove Ernst, tel. +32 2 298 67 64


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site