Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. birželio 18 d.

Skaitmeninė darbotvarkė. Metinėje rezultatų suvestinėje patvirtinta, kad visoje Europoje būtina imtis struktūrinių ekonomikos reformų ir kurti daugiau IRT darbo vietų; ir kad visuotinai pereinama prie mobiliųjų paslaugų ir technologijų

Europos piliečių, įmonių ir novatorių kuriama skaitmeninė paklausa pakankama, kad Europai užtikrintų tvarų ekonomikos augimą, tačiau šį potencialą mažina nepakankama spartaus interneto, elektroninio turinio, mokslinių tyrimų ir atitinkamų įgūdžių pasiūla. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus, kuriame dabar yra 8 mln. darbo vietų ir sukuriama beveik 6 proc. ES BVP, pagrindinės tendencijos – intensyvesnis duomenų naudojimas ir perėjimas prie mobiliųjų technologijų (kaip antai išmaniųjų telefonų) bei mobiliųjų paslaugų (kaip antai 3G interneto, muzikos kūrinių siuntimosi ir internetinio pašto).

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Europiečiai trokšta skaitmeninių technologijų ir daugiau galimybių rinktis skaitmeninį turinį, tačiau vyriausybės ir pramonė su jais nespėja. Toks prisirišimas prie XX a. politinės mąstysenos ir verslo modelių kenkia Europos ekonomikai. Tai didelė gėda. Nepakankamai investuodami kertame šaką, ant kurios sėdime. Jei ir toliau nieko nesiimsime, pasauliniai konkurentai Europą sparčiai aplenks.“

Europos Komisijos parengtos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės pagrindinės išvados:

Teigiamos permainos:

  • Plačiajuostis ryšys Europoje beveik visiškai išplėtotas. 95 proc. europiečių turi prieigą prie fiksuoto plačiajuosčio ryšio.

  • Vartotojai ir įmonės sparčiai pereina prie mobiliųjų technologijų. Naudojimasis mobiliuoju internetu išaugo 62 proc. – plačiajuosčio ryšio abonentų – jau 217 mln.

  • 2011 m. 15 mln. europiečių pirmąsyk prisijungė prie interneto, taigi dabar 68 proc. europiečių reguliariai jungiasi prie interneto, o daugiau kaip 170 mln. naudojasi socialiniais tinklais. Dauguma nepasiturinčių europiečių jau yra naudojęsi internetu, tačiau vienas iš keturių europiečių vis dar niekada nėra to daręs.

  • Graikija, Portugalija ir Airija pereina prie elektroninės valdžios, kad viešųjų paslaugų kokybė išliktų aukšta. Labiausiai elektroninės valdžios paslaugų pasiūla ir naudojimas išaugo Čekijoje ir pinigų stokojančiose ekonomikose – tai įrodo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti struktūrines reformas elektroninės valdžios paslaugos labai vertingos.

Probleminės sritys

Pusė Europos darbo jėgos neturi pakankamų IRT įgūdžių, kad galėtų darbą keisti ar susirasti naują. Nors 43 proc. ES gyventojų turi vidutinius arba gerus interneto įgūdžius ir, pavyzdžiui, gali naudodamiesi internetu paskambinti telefonu arba sukurti interneto svetainę, beveik pusė darbuotojų nėra tikri, kad jų kompiuterinių ir interneto įgūdžių pakanka dabartinėje darbo rinkoje. Beveik 25 proc. iš jų neturi jokių IRT įgūdžių. Dėl to sudėtinga rasti tinkamų darbuotojų į IRT darbo vietas, kurių skaičius iki 2015 m. pasieks 700 tūkst.

Kol kas internetu dažniausiai apsiperkama savo šalyje. Nors 58 proc. ES interneto vartotojų perka internete, tik vienas iš dešimties yra pirkęs iš interneto svetainės, įsikūrusios kitoje ES valstybėje narėje. Labiausiai tam trukdo tokios problemos, kaip kalbos barjeras ir biurokratinės kliūtys (pvz., atsisakymas pristatyti pirkinius į kitą šalį arba autorių teisių problemos).

MVĮ naudojimasis elektronine prekyba sulėtėjo. Dauguma MVĮ nei perka, nei parduoda internetu, todėl apriboja savo galimybes eksportuoti ir uždirbti.

Palyginti su konkurentais, vis mažiau investuojame į mokslinius tyrimus. Nors griežtos taupymo priemonės viešiesiems moksliniams tyrimams netaikytos, jiems skiriamos lėšos didinamos lėtesniu nei 6 proc. per metus tempu, kurio reikia, kad viešosios investicijos iki 2020 m. padvigubėtų. Investicijos į komercinius mokslinius tyrimus taip pat mažėja. ES IRT sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra daugiau kaip dvigubai lėtesnė nei JAV IRT sektoriaus.

Telekomunikacijų įmonės ir toliau vartotojams taiko nepagrįstai dideles tarptinklinio ryšio kainas. 2011–2012 m. daugiau įmonių atsisakė nepagrįstai didelių kainų politikos ir pasiūlė kainų planus arba tarptinklinio ryšio įkainius, prilygstančius nacionaliniams įkainiams. Tačiau vartotojai už tarptinklinius skambučius vis dar moka vidutiniškai tris su puse karto daugiau nei už skambučius šalies viduje.

Yra įvykdyti 34 iš 101 (IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200) veiksmo. 52 veiksmai vykdomi pagal planą, o 15-kos vykdymas vėluoja arba gali vėluoti. Skaitmeninės darbotvarkės suvestinėje nagrinėjama ES telekomunikacijų įmonių rinkos padėtis ir Europos skaitmeninis konkurencingumas (žr. MEMO/12/446).

Pagrindiniai faktai

Europos Komisija yra įsipareigojusi sukurti reguliavimo ir verslo sąlygas konkurencijai ir investicijoms Europos skaitmeninių technologijų rinkoje skatinti.

Atsižvelgiant į Skaitmeninės darbotvarkės veiksmus, kuriuos turi atlikti Komisija, ir 23 veiksmus, kuriuos vykdo valstybės narės, 2012 m. Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinėje įvertinta ES ir nacionalinė pažanga siekiant, kad šios sąlygos būtų sukurtos.

2011–2012 m. siekiant šio tikslo pateikta svarbių reguliavimo pasiūlymų:

  • Naujas tarptinklinio ryšio reglamentas, kuriuo siekiama pradėti riboti duomenų perdavimo kainas ir paskatinti konkurenciją.

  • ES ministrai pasirašė preliminarų susitarimą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (žr. IP/12/583), įskaitant daugiau nei 7 mlrd. EUR vertės ES paramą, kuri padėtų atsverti privačias investicijas į naujos kartos plačiajuosčio ryšio plėtojimą ir kurti esmines interneto paslaugas, kaip antai elektroninį viešąjį pirkimą, elektroninę sveikatos priežiūrą, elektroninį teisingumą ir skaitmeninę biblioteką Europeana.

  • Pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“ Komisija siūlo investuoti 80 mlrd. EUR, kurių didžioji dalis būtų numatyta IRT sektoriui.

  • Reglamentas, kuriuo numatomas elektroninio parašo ir kitų patikos paslaugų suderinimas, labai svarbus siekiant kuo labiau sutaupyti rengiant viešuosius pirkimus elektroninėje erdvėje, ir elektroninio atpažinimo pripažinimas tarp ES valstybių narių.

  • Elektroninės prekybos veiksmų planas, skirtas gaminių ir turinio pirkimui internetu kitose valstybėse narėse palengvinti ir mokėjimo, pristatymo, vartotojų apsaugos ir informacijos problemoms išspręsti (žr. IP/12/10).

Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso taip pat paprašė valstybių narių skirti lyderius skaitmeninėje srityje, kurie tarpininkautų ir atskleistų visuomenei interneto naudą, o Neelie Kroes paragino sektorių, pedagogus ir kitas grupes suburti didelę IRT darbo vietų koaliciją, numatant geresnes IT mokymo galimybes (SPEECH/12/282).

2012 m. bus pristatytos ES debesų kompiuterijos ir interneto saugumo strategijos.

Daugiau informacijos

Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė

Šalių rezultatų suvestinės: kiekvienos ES šalies plačiajuosčio ryšio, interneto naudojimo, elektroninės valdžios, telekomunikacijų įmonių reguliavimo ir mokslinių tyrimų tendencijos

Skaitmeninės darbotvarkės interneto svetainė

Neelie Kroes interneto svetainė

Sekite Neelie Kroes paskyrą tinkle „Twitter

Asmenys ryšiams:

Ryan Heath, tel. +32 2 296 17 16, „Twitter“: @ECspokesRyan

Linda Cain, tel. +32 2 299 90 19

Annex


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website