Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

2013 m. žvejybos galimybės. Geresnė kai kurių žuvų išteklių būklė

Commission Européenne - IP/12/584   08/06/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL ET LV MT PL SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. birželio 8 d.

2013 m. žvejybos galimybės. Geresnė kai kurių žuvų išteklių būklė

Šiandien priimtame konsultacijų dokumente Europos Komisija pranešė apie savo ketinimus nustatyti 2013 m. žvejybos galimybes. Šiuo kasmet skelbiamu dokumentu Komisija prašo valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių pareikšti nuomonę dėl kitais metais nustatytino bendro leidžiamo žvejybos laimikio (BLŽL), kvotų ir žvejybos pastangų (dienų jūroje). Iš dokumento matyti, kad Komisijos pastangos palaipsniui atsisakyti peržvejojimo pradeda duoti vaisių. Šiuo metu žinoma, kad Europos jūrose yra 20 neperžvejojamų žuvų išteklių (2009 m. jų buvo tik 5). Dėl to, kad pastaraisiais metais BLŽL buvo mažinamas, 2012 m. kai kurių išteklių BLŽL net buvo galima padidinti. Todėl žvejybos sektorius gali gauti bent 135 mln. eurų papildomų pajamų.

Šie duomenys rodo, kad, jei nustatant BLŽL laikomasi mokslinių rekomendacijų, žuvų ištekliams sudaromos sąlygos atsikurti. Dėl to žvejai sugauna daugiau žuvų ir gauna didesnes pajamas, o žvejyba mažiau veikia aplinką. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad siekiant platesniu mastu taikyti ilgą laiką veikiančius metodus ir juos įtraukti formuojant ES politiką būtina bendrosios žuvininkystės politikos reforma. Vien kiekvienais metais nustatant BLŽL palaipsniui atsisakyti peržvejojimo negalima. Būtinas ilgalaikis valdymas, visiškai mokslu grindžiamas požiūris ir pražūtingos praktikos, tokios kaip nepageidaujamų žuvų išmetimas į jūrą, atsisakymas, kaip nurodyta Komisijos bendrosios žuvininkystės politikos reformos pasiūlyme.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki pareiškė: Dabar matome, kad padaryta pažanga atsisakant peržvejojimo, bet, jei norime šiuos teigiamus pokyčius užtikrinti ilgam, turime žengti dar vieną žingsnį ir priimti bendrosios žuvininkystės politikos reformą“.

Komisijos nuomone, išteklių, kuriems taikomi ilgalaikiai valdymo planai, BLŽL ir žvejybos pastangų lygis kitiems metams turėtų būti nustatomi pagal galiojančius planus (teisinis reikalavimas). Kitų žuvų išteklių, kuriems planai netaikomi, BLŽL turėtų būti grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis siekiant palaipsniui atsisakyti peržvejojimo iki 2015 m. ar, jei įmanoma, anksčiau. Jei rekomendacijų nepateikta, turėtų būti laikomasi atsargumo principo.

Mokslinė bazė, kuria remiantis vertinami žuvų ištekliai, gerėja. 2009 m. 57 šiaurės rytų Atlanto išteklių BLŽL buvo nustatytas be mokslinių rekomendacijų, bet 2012 m. tikimasi esminio pagerėjimo – tokių išteklių turėtų būti tik 10–12.

Taigi Komisija dar kartą patvirtina, kad ji yra įsipareigojusi siūlyti moksline analize grindžiamus žvejybos lygius ir siekti, kad peržvejojimo palaipsniui būtų atsisakyta iki 2015 m., kaip nurodyta bendrosios žuvininkystės politikos reformos pasiūlyme.

Pagrindiniai faktai

Toliau nurodyti Šiaurės rytų Atlanto ES vandenų ištekliai, kurie nelaikomi peržvejojamais.

Europiniai jūrų velniai

Portugalija ir Ispanijos Atlanto pakrantė

Šiauriniai žydrieji merlangai

Visi rajonai

Europiniai jūrų liežuviai

Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Baltijos jūra

Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis

Keltų jūra

Juodadėmės menkės

Šiaurės jūra

Rokalas

Vakarinė Škotijos pakrantė

Silkės

Šiaurės jūra

Keltų jūra

Botnijos jūra

Paprastosios stauridės

Vakarų rajonas, nuo Kantabrijos jūros iki šiaurinės Šiaurės jūros dalies

Megrimai

Portugalija ir Ispanijos Atlanto pakrantė

Norveginiai omarai

Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Šiaurės jūra (Fladen Ground)

Vakarinė Škotijos pakrantė

Keltų jūra ir Airijos jūra

Jūrinės plekšnės

Šiaurės jūra

Menkės

Rytinė Baltijos jūros dalis

Paprastieji dygliarykliai

Šiaurės rytų Atlantas

Tų žuvų išteklių, kurių mokslinį vertinimą galima atlikti, būklė pastaraisiais metais pagerėjo. Šiaurės rytų Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų peržvejojamų išteklių dalis sumažėjo nuo 32 iš 34 išteklių 2005 m. iki 18 iš 38 išteklių 2012 m., t. y. nuo 94 % iki 47 %. Pakankamai duomenų turima apie 63 % Viduržemio jūros išteklių. Iš jų 80 % peržvejojami.

Daugiau informacijos pateikiama konsultacijų dokumente adresu http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/info/com_2012_278_en.pdf.

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes (32-2) 299 24 21

Lone Mikkelsen (32-2) 296 05 67


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site