Navigation path

Left navigation

Additional tools

Mažėja mokyklos nebaigiančių ir daugėja aukštąjį išsilavinimą įgyjančių žmonių, tačiau pažanga nepakankama

European Commission - IP/12/577   07/06/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos

pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. birželio 7 d.

Mažėja mokyklos nebaigiančių ir daugėja aukštąjį išsilavinimą įgyjančių žmonių, tačiau pažanga nepakankama

Kad pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslą – sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų dalį iki mažiau kaip 10 proc. ir padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių dalį bent iki 40 proc., valstybės narės turi dėti daugiau pastangų. Tą rodo Eurostato paskelbti 2011 m. duomenys. Iš jų matyti, kad valstybės narės daro pažangą, tačiau skirtumai tebelieka didžiuliai ir visiškai neaišku, ar ES pavyks iki 2020 m. pasiekti iškeltus tikslus. Šiuo metu mokyklos nebaigia 13,5 proc. europiečių (2010 m. jų buvo 14,1 proc., o 2000 m. – 17,6 proc.). 2011 m. aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 34,6 proc. 30–34 m. ES gyventojų; 2010 m. jų buvo 33,5 proc., o 2000 m. – 22,4 proc.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Valstybės narės turi skirti daugiau dėmesio reformoms ir sutelkti pastangas įgyvendindamos išsamias strategijas, kuriomis jaunuoliai skatinami nemesti mokyklos. Be to, reikia didinti galimybes siekti aukštojo mokslo ir drauge gerinti jo kokybę. Padėdami jaunuoliams įgyti reikiamų gebėjimų ir kvalifikaciją, padėsime Europai įveikti jaunimo nedarbą ir krizę bei visapusiškai išnaudoti žiniomis grindžiamos ekonomikos teikiamas galimybes. Ilgalaikės sėkmės garantai – rimtos investicijos į švietimą ir mokymą. Be tinkamo finansavimo Europai nepavyks nugalėti pasaulinėje kovoje už ekonomikos augimą, darbo vietas ir konkurencingumą.“

Nors iš naujausių duomenų matyti, kad siekiant abiejų tikslų padaryta pažanga, Komisija nerimauja, kad tai ne ilgalaikį poveikį darančių reformų rezultatas, o didelio jaunimo nedarbo padarinys, nes vis daugiau jaunuolių yra linkę švietimo sistemoje likti ilgiau. Nerimą kelia ir tai, kad nacionaliniai valstybių narių siekiai yra nepakankami, kad būtų pasiektas bendras ES tikslas.

Mažindamos mokyklos nebaigiančių asmenų (t. y. 18–24 m. jaunuolių, geriausiu atveju įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir toliau nebesimokančių) skaičių, 10 proc. lyginamąjį standartą jau yra pasiekusios 11 valstybių narių1. Daugiausia jaunuolių mokyklą meta Maltoje (33,5 proc.), Ispanijoje (26,5 proc.) ir Portugalijoje (23,2 proc.), tačiau pastaraisiais metais ir šiose šalyse pasiekta didelės pažangos. Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius taip pat sumažintas Kipre (11,2 proc.), Latvijoje (11,8 proc.) ir Bulgarijoje (12,8 proc.).

Tikslą – kad aukštąjį išsilavinimą įgytų 40 proc. žmonių – pasiekė arba viršijo 13 valstybių narių2. Šalyse, kuriose padėtis kiek prastesnė – Slovėnijoje (37,9 proc.), Latvijoje (35,7 proc.), Vengrijoje (28,1 proc.), Portugalijoje (26,1 proc.), Čekijoje (23,8 proc.) ir Rumunijoje (20,4 proc.), rodiklis didėjo bent dviem procentiniais punktais kasmet. Tačiau Graikijoje (28,9 proc.), Austrijoje (23,8 proc.) ir Italijoje (20,3 proc.) šis rodiklis didėjo ne daugiau kaip 0,5 procentinio punkto, o Bulgarijoje (27,3 proc.) ir Maltoje (21,1 proc.) aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius sumažėjo. Labai nedaug rodiklis padidėjo Lenkijoje (36,9 proc.), Vokietijoje (30,7 proc.) ir Slovakijoje (23,4 proc.).

Pagrindiniai faktai

Eurostatas šiuos duomenis surinko atlikęs Darbo jėgos tyrimą, kuriuo vertinama ES darbo rinkos padėtis ir tendencijos, įskaitant dalyvavimą švietimo sistemoje ir išsilavinimo lygį. 2011 m. birželio mėn. valstybės narės įsipareigojo iki 2012 m. pabaigos parengti faktais grindžiamas ir išsamias nacionalines strategijas, kurių tikslas – sumažinti mokyklų nebaigiančių asmenų skaičių.

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

2012 m. gegužės 30 d. Europos Komisija paskelbė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, susijusias su reformomis, kuriomis visoje ES didinamas stabilumas, ekonomikos augimas ir užimtumas. Šešioms šalims (Danijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai, Maltai ir Ispanijai) rekomenduota mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, o septynioms šalims (Austrijai, Bulgarijai, Čekijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai ir Slovakijai) – pateikta rekomendacijų dėl aukštojo mokslo.

Bendradarbiavimas Europos lygmeniu ir tolesni veiksmai

Vadovaudamasi ES Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa („ET 2020“), Komisija ragina valstybes nares bendromis jėgomis mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir modernizuoti aukštąjį mokslą Europos lygmeniu nustatant gerąją patirtį ir dalijantis ja. 2011 m. gruodžio mėn. Komisija subūrė įvairių ES šalių ekspertų grupę, kuri padės plėtoti politines priemones, padėsiančias mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių.

Naujausius duomenis apie mokyklos nebaigiančių ir aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalį Komisija pateiks leidinyje „Education Monitor“ (2012 m. rudenį) ir Metinėje augimo apžvalgoje (2013 m.).

Daugiau informacijos

Europos Komisija. Mokyklos nebaigimas

Europos Komisija. Aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkė

Eurostatas. Darbo jėgos tyrimas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter: @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67

PRIEDAS

1. Mokyklos nebaigiančių asmenų dalis ES (2000 m., 2010 m., 2011 m.) ir strategijos „Europa 2020“ nacionaliniai siekiai (proc.)

 

2000

2010

2011

Nacionaliniai siekiai

ES 27

17,6

14,1

13,5

ES tikslas – mažiau kaip 10,0

AT

10,2

8,3

8,3

9,5

BE

13,8

11,9

12,3

9,75

BG

:

13,9

12,8

11,0

CY

18,5

12,6

11,2

10,0

CZ

:

4,9

4,9

5,5

DE

14,6

11,9

11,5

10,0

DK

11,7

10,7

9,6

10,0

EE

15,1

11,6

10,9

9,5

EL

18,2

13,7

13,1

10,0

ES

29,1

28,4

26,5

15,0

FI

9,0

10,3

9,8

8,0

FR

13,3

12,8

12,0

9,5

HU

13,9

10,5

11,2

10,0

IE

:

11,4

10,6

8,0

IT

25,1

18,8

18,2

15,5

LT

16,5

8,1

7,9

9,0

LU

16,8

7,1

6,2

10,0

LV

:

13,3

11,8

13,4

MT

54,2

36,9

33,5

29,0

NL

15,4

10,1

9,1

9,0

PL

:

5,4

5,6

4,5

PT

43,6

28,7

23,2

10,0

RO

22,9

18,4

17,5

11,3

SE

7,3

9,7

6,6

10,0

SI

:

5,0

4,2

5,1

SK

:

4,7

5,0

6,0

UK

18,2

14,9

15,0

:

Šaltinis: Eurostatas, Darbo jėgos tyrimas, 2012 m.

1 pav. Mokyklos nebaigiančių asmenų dalis pagal šalis 2011 m. ir strategijos „Europa 2020“ nacionaliniai siekiai (proc.)

2. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų dalis (2000 m., 2010 m., 2011 m.) ir strategijos „Europa 2020“ nacionaliniai siekiai (proc.)

 

2000

2010

2011

Nacionaliniai siekiai

ES 27

22,4

33,5

34,6

ES tikslas – 40,0

AT

:

23,5

23,8

32,0

BE

35,2

44,4

42,6

47,0

BG

19,5

27,7

27,3

36,0

CY

31,1

45,1

45,8

46,0

CZ

13,7

20,4

23,8

38,0

DE

25,7

29,8

30,7

42,0

DK

32,1

41,2

41,2

40,0

EE

30,8

40

40,3

40,0

EL

25,4

28,4

28,9

32,0

ES

29,2

40,6

40,6

44,0

FI

40,3

45,7

46

42,0

FR

27,4

43,5

43,4

50,0

HU

14,8

25,7

28,1

30,3

IE

27,5

49,9

49,4

60,0

IT

11,6

19,8

20,3

26,0–27,0

LT

42,6

43,8

45,4

40,0

LU

21,2

46,1

48,2

66,0

LV

18,6

32,3

35,7

34,0–36,0

MT

7,4

21,5

21,1

33,0

NL

26,5

41,4

41,1

per 40,0

PL

12,5

35,3

36,9

45,0

PT

11,3

23,5

26,1

40,0

RO

8,9

18,1

20,4

26,7

SE

31,8

45,8

47,5

40,0–45,0

SI

18,5

34,8

37,9

40,0

SK

10,6

22,1

23,4

40,0

UK

29,0

43,0

45,8

:

Šaltinis: Eurostatas, Darbo jėgos tyrimas, 2012 m.

2 pav. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų dalis 2011 m. ir strategijos „Europa 2020“ nacionaliniai siekiai (proc.)

1 :

Slovėnija (4,2 proc.), Čekija (4,9 proc.), Slovakija (5,0 proc.), Lenkija (5,6 proc.), Liuksemburgas (6,2 proc.), Švedija (6,6 proc.), Lietuva (7,9 proc.), Austrija (8,3 proc.), Nyderlandai (9,1 proc.), Danija (9,6 proc.) ir Suomija (9,8 proc.).

2 :

Airija (49,4 proc.), Liuksemburgas (48,2 proc.), Švedija (47,5 proc.), Suomija (46,0 proc.), Kipras (45,8 proc.), Jungtinė Karalystė (45,8 proc.), Lietuva (45,4 proc.), Prancūzija (43,4 proc.), Belgija (42,6 proc.), Danija (42,2 proc.), Nyderlandai (41,1 proc.), Ispanija (40,6 proc.), Estija (40,3 proc.).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website