Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Pilietinis ugdymas jau įtrauktas į visų Europos šalių mokyklų programas, bet trūksta šios srities mokytojų rengimo galimybių

Briuselis, 2012 m. gegužės 31 d. Remiantis šiandien paskelbta Europos Komisijos ataskaita, pilietinis ugdymas jau įtrauktas į visų ES valstybių narių pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas, tačiau taikomi skirtingi metodai. Vis dar sudėtinga gerinti žinias ir gebėjimus, kurių reikia šio dalyko mokytojams, o pirminio mokytojų rengimo programos šios specializacijos mokytojams siūlomos tik dviejose šalyse – Anglijoje ir Slovakijoje. Ataskaitoje teigiama, kad iš esmės sutariama, kad pilietinio ugdymo tikslas – lavinti kritinį mąstymą, analitinius įgūdžius ir požiūrį ir taip paskatinti aktyviai dalyvauti mokyklos ir visuomenės gyvenime.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Per pilietinio ugdymo pamokas moksleiviai įgauna žinių, įgūdžių ir vertybių, kurie yra būtini norint aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Turime paremti šį procesą, nes aktyvus dalyvavimas yra mūsų demokratinių vertybių Europoje pagrindas. Taip pat turime daugiau dėmesio skirti šios srities mokytojų, kurie įkvėptų jaunuolius tapti aktyviais piliečiais, rengimui.“

Ataskaitoje nurodoma, kad visų Europos šalių mokyklose taikomos taisyklės ir rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti demokratinę praktiką ir dalyvavimą, pavyzdžiui, renkant klasių atstovus, moksleivių tarybas ir moksleivių atstovus mokyklos taryboje. Taip padidėja tikimybė, kad jaunuoliai aktyviai dalyvaus ir socialiniame bei politiniame gyvenime.

Visos šalys yra parengusios gaires, pagal kurias moksleiviams suteikiama galimybė dalyvauti mokyklos valdymo procese, tačiau nuo 2007 m. daugiau nei pusėje šalių1 įgyvendinta bent viena valstybės finansuojama programa ar projektas, kuriais su pilietiškumu susijusios vertybės ir nuostatos ugdomos už mokyklos ribų. Tai, pavyzdžiui, iniciatyvos, kuriomis skirtingoms etninėms ir socialinėms ekonominėms grupėms priklausantys moksleiviai skatinami dalyvauti bendroje veikloje (toks projektas pradėtas Latvijoje) arba siekiama suartinti pradinių mokyklų moksleivius ir globos namuose gyvenančius pagyvenusius žmones (Prancūzija – viena iš šalių, kuriose skatinami tokie skirtingų kartų bendravimo projektai).

Vis daugiau dėmesio aktyviam dalyvavimui skiriama ir vertinant moksleivius. Šiuo metu daugiau nei trečdalyje Europos šalių2 vertinant moksleivius atsižvelgiama į jų dalyvavimą mokyklos ar bendruomenės veikloje.

Pagrindiniai faktai

Komisijos prašymu tinklo Eurydice parengtoje Pilietinio ugdymo Europoje ataskaitoje vertinama 31 Europos šalis – ES valstybės narės, Islandija, Norvegija, Kroatija ir Turkija.

Šia ataskaita siekiama apibendrinti su pilietiniu ugdymu susijusių politikos krypčių ir priemonių raidą pastaraisiais metais. Ataskaitoje apžvelgiamos penkios pagrindinės temos: 1) mokymo programos tikslai ir rengimas; 2) moksleivių ir tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje; 3) mokyklos kultūra ir moksleivių dalyvavimas visuomenės gyvenime; 4) stebėsena ir vertinimas; 5) mokytojų ir mokyklų vadovų rėmimas. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama akivaizdi tam tikrų sričių pažanga, padaryta nuo 2005 m. Eurydice tyrimo. Vertintas laikotarpis iki 2010–2011 m.

Pilietinio ugdymo mokytojų žinių ir gebėjimų gerinimas tebelieka sunkus uždavinys. Nors pilietinis ugdymas iš esmės jau yra įtrauktas į pirminio vidurinių mokyklų mokytojų, kurie mokys, pavyzdžiui, istorijos ar geografijos, rengimo programas, pilietinio ugdymo mokytojus rengia tik dvi iš 31 ataskaitoje įvertintos šalies (Anglija ir Slovakija). Be to, nors keliose šalyse pilietinio ugdymo programos pastaraisiais metais buvo pertvarkytos, pirminio mokytojų rengimo ar tęstinio profesinio mokymo programose į tai dažniausiai neatsižvelgta.

Ataskaitoje teigiama, kad vis dar labai trūksta standartinių metodų, kuriais mokytojai galėtų remtis vertindami moksleivius.

Eurydice

Ataskaitą parengė tinklas Eurydice, kuris teikia informaciją apie Europos švietimo sistemas ir politiką ir jas analizuoja. Tinklą sudaro 37 nacionaliniai skyriai 33 šalyse, dalyvaujančiose ES Mokymosi visą gyvenimą programoje (ES valstybėse narėse, Kroatijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje). Jį koordinuoja ir jam vadovauja ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Daugiau informacijos

Visa ataskaita anglų kalba pateikiama čia:

Pilietinis ugdymas Europoje

Pagrindinės ataskaitos išvados

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou interneto svetainė

Androulla Vassiliou socialiniame tinkle „Twitter“: @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67

PRIEDAS

1. Moksleivių atstovų dalyvavimo pradinių ir vidurinių mokyklų tarybose tvarka ir rekomendacijos, 2010–2011 m.

2. Bendros aktyvaus pagrindinių ir vidurinių mokyklų moksleivių dalyvavimo mokyklos ar bendruomenės gyvenime vertinimo gairės, 2010–2011 m.

3. Pagal 2010–2011 m. nacionalinių mokymo programų rekomendacijas nustatyti pilietinio ugdymo tikslai

1 :

Belgija (prancūziškai kalbanti bendruomenė), Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Vengrija, Lietuva, Austrija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Norvegija, Islandija ir Kroatija.

2 :

Bulgarija, Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Turkija.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site