Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija ragina valstybes nares vykdyti romų integracijos nacionalinius planus

European Commission - IP/12/499   23/05/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Europos Komisija ragina valstybes nares vykdyti romų integracijos nacionalinius planus

Briuselis, 2012 m. gegužės 23 d. Šiandien priimtoje ataskaitoje Europos Komisija ragina valstybes nares taikyti nacionalines strategijas, kurių tikslas – pagerinti ekonominę ir socialinę 10–12 mln. Europos romų integraciją. Valstybės narės šiuos planus parengė atsižvelgdamos į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos priimtą ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą (žr. IP/11/400, MEMO/11/216), kuriam netrukus pritarė ES vadovai (IP/11/789).

ES plane nustatytos sritys, kuriose valstybėse narės turi dėti pastangų, kad pagerintų romų integraciją: švietimas, užimtumas, sveikatos priežiūra ir būstas. Pirmąkart visos valstybės narės įsipareigojo laikytis integruoto požiūrio visose keturiose politikos srityse ir parengė šių prioritetinių sričių nacionalines strategijas.

Šiandienos ataskaitoje Komisija daro išvadą, kad valstybės narės stengiasi laikytis visapusiško požiūrio į romų integraciją. Tačiau Komisija pažymi, kad reikia nuveikti dar daugiau, jog būtų užtikrintas pakankamas romų įtraukties finansavimas, sukurti stebėjimo mechanizmai ir kovojama su diskriminacija bei segregacija.

„Puiku, kad vykdydamos įsipareigojimus valstybės narės pateikė romų integracijos strategijas. Pateikti nacionalines strategijas yra pirmas, svarbus žingsnis, – teigė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Tačiau metas valstybėms narėms sparčiau judėti į priekį ir dėti daugiau pastangų: imtis konkretesnių priemonių, nustatyti aiškius tikslus, tiksliai numatyti finansavimą ir sukurti nuodugnią stebėjimo bei vertinimo sistemą. Strategijų popieriuje neužtenka. Nacionalinė politika turi duoti apčiuopiamų rezultatų ir pagerinti 10–12 mln. Europos romų gyvenimo sąlygas.“

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras tvirtino: „Integruoti romus Europoje ekonominiu, socialiniu ir moraliniu požiūriu privalo visos valstybės narės, nors joms tenka spręsti skirtingus romų bendruomenių uždavinius. Šioje ataskaitoje pabrėžiama, kad pagal mūsų 2011 m. spalio mėn. pasiūlymą 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu valstybės narės turėtų būti parengusios tinkamą romų įtraukties strategiją, kad gautų Europos socialinio fondo lėšas jai taikyti.“

Savo strategijose visos valstybės narės pripažįsta, kad būtina mažinti skirtumus tarp romų ir ne romų visose keturiose Europos Komisijos nustatytose srityse.

Dauguma valstybių narių nurodė, kokių konkrečių priemonių ketina imtis, kad pasiektų sutartus tikslus.

Pažymėtini tokie gerosios patirties pavyzdžiai:

  • romų įtraukimo į švietimo sistemą skatinimas Slovėnijoje, Ispanijoje ir Suomijoje;

  • užimtumo gerinimo sistemos Bulgarijoje ir Ispanijoje;

  • romų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis rėmimas Vengrijoje, Airijoje bei Rumunijoje ir būsto sąlygų gerinimo priemonės Prancūzijoje bei Vengrijoje (žr. daugiau pavyzdžių priede).

Kitas teigiamas dalykas yra tai, kad visos valstybės narės atsiliepė į Komisijos raginimą įsteigti nacionalinius informacijos centrus, atsakingus už nacionalinių strategijų taikymo priežiūrą. Tai liudija jų tvirtą politinę valią spręsti romų integracijos uždavinius.

Tačiau šiandienos vertinime taip pat pažymėta, kad dauguma valstybių narių romų įtraukčiai skyrė nepakankamai biudžeto išteklių. Tik 12 šalių numatė tikslų finansavimą iš nacionalinių ar ES šaltinių ir savo strategijos dokumentuose nurodė konkrečias romų įtraukties politikos priemonėms skirtas sumas (Bulgarija, Čekija, Graikija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija).

Komisija pateikia valstybėms narėms politinių rekomendacijų kiekvienoje iš keturių pagrindinių romų integracijos sričių ir konkrečių pastabų dėl kiekvienos nacionalinės strategijos, kuriose pažymi pagrindinius aspektus ir nurodo svarbiausius trūkumus.

Komisija reguliariai vertins, kokių priemonių valstybės narės imasi atsižvelgdamos į šiandienos ataskaitą. Komisija skelbs ES planui vykdyti nacionaliniu lygmeniu priimtų priemonių metines pažangos ataskaitas. Šios pažangos ataskaitos padės ne tik išlaikyti romų integracijos klausimą ES darbotvarkėje, bet ir spausti valstybes nares laikytis Komisijos rekomendacijų bei imtis veiksmų, kuriuos pačios numatė savo strategijose.

Pagrindiniai faktai

Romai, didžiausia Europos tautinė mažuma, dažnai kenčia nuo rasizmo, diskriminacijos ir socialinės atskirties. Užuot ėję į mokyklą nemažai romų vaikų laiką tebeleidžia gatvėje. Neretai romai diskriminuojami darbo rinkoje. Romų moterys vis dar kenčia nuo smurto ir yra išnaudojamos.

Šiandien Pagrindinių teisių agentūros paskelbtos ataskaitos dėl romų padėties vienuolikoje valstybių narių (žr. http://fra.europa.eu) duomenimis, vienas iš trijų apklaustų romų nedirba, 20 proc. neturi socialinio draudimo, o 90 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Daugelis kasdien susiduria su prietarais, netolerancija, diskriminacija ir socialine atskirtimi. Jie nustumti į visuomenės užribį ir gyvena labai skurdžiomis socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis.

Vyriausybės netenka pajamų, mažėja našumas, nes neišnaudojami galimi talentai. Todėl šiais krizės laikais būtina geresnė ekonominė ir socialinė visų ES piliečių integracija, bet tam reikia veiksmingai koordinuoti veiksmus visais lygmenimis, kad būtų galima pašalinti daugybę atskirties priežasčių. Pasaulio banko tyrimas rodo, kad visapusiška romų integracija kai kurių šalių ekonomikai galėtų atnešti apie 0,5 mlrd. eurų per metus, nes padidėtų produktyvumas, sumažėtų sveikatos priežiūros išlaidos ir padidėtų mokestinės pajamos.

ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano tikslas – realiai pakeisti romų gyvenimą pakeičiant požiūrį į jų įtrauktį. Užuot dėmesį skyrus pavieniams projektams, ES plane pirmąkart romų įtraukties klausimas iškeliamas į ES lygmenį ir aiškiai susiejamas su ES ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“. Be to, per Europos semestrą bus tikrinama, ar nacionalinės reformų programos atitinka romų integracijos nacionalines strategijas, ir prireikus valstybių narių bus prašoma romų įtraukties klausimą nagrinėti nacionalinėse reformų programose.

Daugelyje sričių, kaip antai švietimo, užimtumo, sveikatos ir būsto, romų integracijos gerinimas visų pirma yra nacionalinė ir regioninė atsakomybė. Tačiau ES tenka svarbus vaidmuo derinti valstybių narių veiksmus ir padėti finansinėmis priemonėmis, taip pat pasitelkiant socialinius ir struktūrinius fondus.

Papildoma informacija

Šiandienos politinį komunikatą ir ataskaitą dėl nacionalinių integracijos strategijų galima rasti http://ec.europa.eu/roma

Valstybių narių pateiktas nacionalines strategijas galima rasti

http://ec.europa.eu/justice/discrimination/roma/national-strategies/index_en.htm

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding interneto svetainė http://ec.europa.eu/reding

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingo Europos Komisijos nario Lázsló Andoro interneto svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/andor/index_en.htm

László Andoro puslapis tviteryje http://twitter.com/#!/LaszloAndorEU

Teisingumo generalinio direktorato naujienų skiltis

http://ec.europa.eu/justice/news/intro/news_intro_en.htm

Europos socialinis fondas: romai http://ec.europa.eu/esf/main.jsp?catId=63

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. (32-2) 299 13 82

Natasha Bertaud, tel. (32-2) 296 74 56

Jonathan Todd, tel. (32-2) 299 41 07

Nadège Defrère, tel. (32-2) 296 45 44

Priedas: romų įtraukties ES plane nustatytose keturiose prioritetinėse srityse skatinimo nacionaliniu lygmeniu priemonių pavyzdžiai

1) Švietimas

Slovėnija įdarbina romų asistentus ir tarpininkus, o romų vaikus siekia įtraukti į ikimokyklinio ugdymo procesą, kad iš esmės padidėtų bendrojo lavinimo mokyklas baigusių romų vaikų skaičius (šiuo metu Liublianoje vidurines mokyklas lanko vidutiniškai 54,3 proc. vaikų, iš jų 18,7 proc. – romų vaikai).

Ispanija rengia naujas tarpininkavimo programas, kuriomis siekia sumažinti mokyklos nebaigiančių ir nelankančių vaikų skaičių (nuo 22,5 proc. dabar iki 15 proc. 2015 m. ir 10 proc. 2020 m. pradinių mokyklų atveju).

Suomijos mieste Kauhajokyje romų kilmės pedagogai teikia paramą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigas lankantiems vaikams bei jų šeimoms, taip pat padeda jaunuoliams tęsti studijas ir rasti darbą.

2) Užimtumas

Ispanija siekia padidinti romų užimtumo lygį nuo 44 proc. 2011 m. iki 50 proc. 2015 m. ir 60 proc. 2020 m., taip pat padidinti romų moterų užimtumą vykdant programas, kuriomis skatinama įgyti reikiamų žinių ir palengvinamos sąlygos dalyvauti mokymo kursuose.

Austrija skatina romų jaunuolius įsilieti į darbo rinką pagal projektą, kuris apima bendruomeninį darbą, ugdomąjį vadovavimą ir mokymą. Taip siekiama padėti romams įsidarbinti ir užsiimti savisamda.

Bulgarija didina dirbančių romų skaičių (daugiausia Europos socialinio fondo lėšomis): daugiau kaip 28 000 bedarbių surengė mokymo kursus, skirtus pagerinti jų galimybėms įsidarbinti, ir 1 500 žmonių – vadybos ir verslumo kursus.

3) Sveikatos priežiūra

Vengrija ketina Europos socialinio fondo lėšomis finansuoti kursus 2 000 romų moterų, per kuriuos jos išmoks dirbti šeimoms padedančiomis socialinėmis darbuotojomis, bendruomenių kūrėjomis, įsidarbinimo padėjėjomis ir sveikatos priežiūros srities tarpininkėmis.

Airija klajokliams teikia įvairiausias sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, įsteigė klajoklių sveikatos priežiūros grupes ir vykdo pirminės sveikatos priežiūros projektus (susijusius su sveikatos priežiūros srities tarpininkais, viešajame sektoriuje dirbančiu slaugos personalu ir kt.).

Rumunija, siekdama pagerinti romų galimybes gauti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, įdarbino apie 450 sveikatos priežiūros srities tarpininkų. Jų užduotis – palengvinti romų dialogą su gydymo įstaigomis ir jų personalu. Tarpininkai aktyviai padeda romams gauti tapatybės dokumentus, įgyti sveikatos draudimą ir užsiregistruoti į šeimos gydytojų pacientų sąrašus.

4) Būstas

JK Velso institucijos ėmėsi specialių priemonių gerinti romų ir klajoklių apgyvendinimą bei naudojimąsi paslaugomis. Velso vyriausybė nuo 75 iki 100 proc. padidino finansavimą vietinėms institucijoms, skirtą seniems būstams atnaujinti ir naujiems pastatyti.

Vengrija gerina segreguojamų gyventojų socialines, bendruomenines, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo ir būsto sąlygas, iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo finansuodama integruotas programas.

Prancūzija parengė „įtraukties kaimų“ projektus, kuriais siekiama tenkinti palankių sąlygų neturinčių asmenų, įskaitant romus, gyvenančius neteisėtose stovyklose, poreikius. Projektus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuos ir kitos vietinės institucijos.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website