Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Autres langues disponibles: FR EN DE DA SV FI ET LV PL RU

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Baltijos jūros regiono strategija stiprinamas bendradarbiavimas

Briuselis, 2012 m. kovo 23 d. Šiandien Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl savo pirmosios makroregioninės strategijos – Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (ES BJRS), kuriame išdėstė savo siūlymus, kaip padaryti dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą intensyvesnį. Strategijos tikslas – kad lėšomis, skiriamomis tokiems bendriems tikslams, kaip vandens kokybės gerinimas visame regione, būtų pasiekta kuo daugiau. Komunikate nustatyti trys nauji bendradarbiavimo orientyrai: „Apsaugoti jūrą“, „Sujungti regioną“ ir „Padidinti gerovę“. Šiems tikslams siekti komunikate nustatyti strategijos uždaviniai bei rodikliai, kiekviename sektoriuje siūloma nustatyti dar konkretesnius uždavinius. Be to, komunikate nurodoma, kaip visų dalyvaujančių subjektų bendras pastangas padaryti kokybiškesnes labiau derinant politikos sprendimus ir finansavimą. Taip pat paaiškinama, kokie yra visų dalyvaujančių subjektų vaidmenys ir atsakomybė rengiant strategiją 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui.

Už regioninę plėtrą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas paaiškino: ES Baltijos jūros regiono strategija ne tik duoda rezultatų – naujoji makroregioninė strategija mums suteikia ir patirties, kuri bus naudinga ateityje. Valstybės narės paprašė Komisijos pateikti rekomendacijų, kaip padidinti strategijos poveikį, ir šiandien Komisija būtent tai ir daro. Ypač džiaugiuosi, kad dalyvaujančios valstybės nusprendė nusistatyti aiškius uždavinius bei rodiklius, ir neabejoju, kad jie padės sutelkti pastangas ateityje.“

Šiandieninis komunikatas skelbiamas atsižvelgiant į praeitą vasarą Komisijos pateiktą pirmąją ES BJRS ataskaitą ir į 2011 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvadas. Valstybės narės ir Komisija sutaria, kad siekiant labiau susitelkti į prioritetus ir vėliau vertinti strategiją bei apie ją informuoti, rodikliai ir uždaviniai yra būtini. Toliau pateikiami kiekvieno iš trijų strategijos uždavinių rodiklių pavyzdžiai:

„Apsaugoti jūrą“

  • Netarši laivyba: iki 2020 m. panaikinti neteisėtą medžiagų išleidimą;

  • Saugi laivyba: iki 2020 m. avarijų skaičių sumažinti 20 proc., palyginti su 2010 m.; ir

  • Glaudesnis jūrų laivybos priežiūros institucijų bendradarbiavimas, siekiant iki 2015 m. padidinti informuotumą ir veiksmingumą jūroje.

„Sujungti regioną“

  • Visiškas ir ekologiškai tvarus Baltijos jūros valstybių dujų ir elektros energijos rinkų sujungimas iki 2015 m., laikantis Baltijos energijos rinkos jungčių plano.

„Padidinti gerovę“

  • iki 2020 m. regioninės prekybos ir tarpvalstybinių paslaugų mastą padidinti 15 proc.

Pagrindinė informacija

Nuo 2009 m., kai pradėta taikyti ES Baltijos jūros regiono strategija (IP/09/893), ją įgyvendinančios aštuonios valstybės narės ir su jomis bendradarbiaujančios ES nepriklausančios šalys kūrė naujus glaudesnio bendradarbiavimo būdus, kad galėtų spręsti tokias problemas, kaip Baltijos jūros vandens kokybė, inovacijų skatinimo regione būtinybė ir t. t.

Strategija palengvina naujų projektų kūrimą ir suteikia postūmį jau vykdomiems. Laikantis integracinio požiūrio skatinama teigiama politikos raida, finansavimo ir išteklių naudojimo derinimas, o tai užtikrina geresnį ES strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą.

Tikimasi, kad prie strategijos bus prisidedama derinant visų ES regione vykdomų programų prioritetus, projektus ir finansavimą. Kol kas pagrindinis Baltijos jūros strategijos finansavimo šaltinis buvo 2007–2013 m. Baltijos jūros regiono programa – su strategija buvo susiję beveik pusė programos biudžeto (88 mln. EUR) ir projektų (31): 13 projektų yra pavyzdiniai strategijos projektai, o 18 projektų prisidedama prie jos įgyvendinimo. Svarbu, kad visi turimi finansavimo šaltiniai būtų kuo labiau derinami su strategijos tikslais.

Pirmąją ES BJRS ataskaitą Europos Komisija paskelbė 2011 m. vasarą, o vėliau dėl to buvo priimtos Tarybos išvados. 2013 m. Komisija Europos Vadovų Tarybos prašymu įvertins, kokia yra pridėtinė makroregioninio požiūrio nauda.

Darbo pagal ES BJRS pavyzdžiai

Projektu „Baltic Deal“ siekiama sumažinti dėl žemės ūkio veiklos susidarančių maistinių medžiagų atliekų patekimą į Baltijos jūrą. Reaguodama į didėjančią Baltijos jūros eutrofizaciją šį projektą inicijavo ūkininkų sąjungų federacija. Šiuo unikaliu projektu aplinkos apsaugos poreikiai suderinami su žemės ūkio interesais, o drauge su kitais strategijos gerovės ramsčio projektais užtikrinamas kuo didesnis tarpšakinis poveikis.

„BaltAdapt“ – pirmasis makroregioninis prisitaikymo prie klimato kaitos planas, kuriuo išplečiamas nacionalinis požiūris į klimato kaitą. Švedijos vadovaujamu projektu siekiama sukurti veiklos pagrindą, kuriuo remiantis Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija būtų įgyvendinama Baltijos jūros regiono mastu ir derinamos politikos sritys, programos ir taisyklės. Norint sustiprinti institucijų pajėgumą, juo taip pat siekiama sukurti žinių centrą, siejantį politikos formuotojus ir tyrėjus.

Projekto „Baltijos mokslų jungtis“ objektas – mokslinių tyrimų infrastruktūra ir inovacijos. Ši infrastruktūra turėtų būti optimaliai naudojama didinant regiono mokslinį pajėgumą, konkurencingumą ir patrauklumą. Tai pasiekti galima sukuriant tvirtą regiono universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės atstovų tinklą, t. y. „Baltijos mokslų jungtį“. Šių mokslo grupių pagrindą sudaro regione jau išvystytos mokslinių tyrimų sritys – gyvosios gamtos mokslai ir medžiagų technologijos. Sudarytą iš kelių mažesnių projektų, šiuo metu projektą bendradarbiaudami vykdo mokslinių tyrimų centras DESY (Hamburgas) ir Švedijos mokslinių tyrimų taryba.

„Baltfish“ – forumas, sukurtas siekiant stiprinti Baltijos jūros regiono valstybių narių bendradarbiavimą. Tai pirmas didesnis žingsnis į regioninį žuvininkystės valdymą. Švedijos vadovaujamas forumas, bendradarbiaudamas su susijusiomis Baltijos jūros regiono organizacijomis, įskaitant Baltijos jūros regiono patariamąją tarybą ir Helsinkio komisiją, siekia padėti įgyvendinti politiką ir į žuvininkystės valdymą labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus. Forumo pagrindą sudaro aukšto lygio darbo grupė, kurią sudaro Baltijos jūros regiono valstybių narių žuvininkystės įstaigų direktoriai ir už žuvininkystę Baltijos jūroje atsakingas Komisijos atstovas.

Vykdant projektą COHIBA nustatomi ir įvertinami svarbiausi 11 pavojingų medžiagų šaltiniai, keliantys didelį susirūpinimą. ir siekiama sukurti ekonomiško valdymo būdų, kaip mažinti teršalų kiekį. Projektu taip pat skatinama dalytis geriausia patirtimi ir ugdyti gebėjimus. Projektui vadovauja Suomijos aplinkos institutas, o jame dalyvauja 22 partneriai iš 8 valstybių. Darbas suskirstytas į šešias pagrindines sritis, kurias kartu su Helsinkio komisija stebi atitinkami nacionaliniai Suomijos, Švedijos, Latvijos ir Vokietijos institutai bei agentūros.

Daugiau informacijos:

Baltijos vystymosi forumo aukščiausiojo lygio susitikimas ir ES BJRS kasmetinis forumas – Danija, birželio 18 d.

2011 m. konferencijos ataskaita „New Ambitions for the Baltic Sea Region“

Asmuo ryšiams

Ton Van Lierop (+32 2 296 65 65)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site