Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Naująja gyvūnų gerovės strategija Europos Komisija siekia gerinti kokybę

2012 m. sausio 19 d., Briuselis. Šiandien Europos Komisija priėmė naują ketverių metų (2012–2015 m.) strategiją, kuria siekiama gerinti gyvūnų gerovę Europos Sąjungoje.

„Neseniai įsigaliojus teisės aktams dėl vištų dedeklių paaiškėjo, kad su gyvūnų gerove susijusių problemų turi ne viena valstybė narė. Padėtį stengiamasi ištaisyti, tačiau daugeliui problemų spręsti būtina rasti kitokių būdų, ypač jei siekiame tvaresnių rezultatų. Naująja strategija ūkinės veiklos vykdytojams bus suteiktas didesnis lankstumas pasirinkti, kokiais būdais jie laikysis būtinų gerovės standartų. Didesnis politikos derinimas ir rinkos skaidrumas išsamioje gyvūnų gerovės teisės sistemoje sumažins tikrą ar menamą gerovės ir ekonomikos neatitikimą. Gyvūnų gerovės užtikrinimo priemonės turi būti ekonomiškai veiksmingos. Tikimasi, kad pasiūlymas skirti išteklių švietimui ir mokymui bus ekonomiškai veiksmingiausias ir kad šie ištekliai tinkamiausiai užtikrins gyvūnų gerovę“, sakė už sveikatos ir vartotojų politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johnas Dalli.

Permainų būtinybė

Per paskutiniuosius 3 dešimtmečius parengti ES gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai skirti nenumatytiems atvejams ir pagrįsti politiniu poreikiu, dauguma jų yra išsamūs ir orientuoti į konkretų sektorių, tačiau anaiptol neaprėpia visų sektorių. Dėl to, kad valstybės narės skirtingai taiko taisykles, šiame svarbiame ekonomikos sektoriuje sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos. Be to, reikia turėti omenyje klimato ir geografinių vietovių skirtumus bei skirtingas gyvulininkystės sistemas, kurioms turi būti taikomos minėtos taisyklės, todėl akivaizdu, kad šiai sričiai būtini Europos lygmens pokyčiai.

Naujoji strategija paskelbta kaip Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Kodėl problema gilėja?

Komisijos komunikate nustatyta, kad valstybės narės daugelyje sričių nepakankamai užtikrina ES teisės aktų įgyvendinimą. Tai viena opiausių problemų, neigiamai veikiančių gyvūnų gerovę ES. Teisės aktus įgyvendinti visapusiškai ir vienodai trukdo ir tai, kad rinkoje nenumatyta tinkamų ekonominių paskatų už taisyklių laikymąsi.

Komunikate taip pat pažymima, kad daugumai suinteresuotųjų subjektų trūksta žinių apie gyvūnų gerovę ir nurodomos ES teisės aktų spragos, dėl kurių dar sunkiau užtikrinti tinkamas gerovės sąlygas kai kurių rūšių gyvūnams.

Siūlomi veiksmai

Šiems klausimams spręsti strategijoje numatyti du būdai: išsamaus gyvūnų gerovės teisės akto pasiūlymas ir dabartinių veiksmų stiprinimas. Tikimasi, kad būsimu teisės akto pasiūlymu bus skatinamas novatoriškas požiūris – orientuojamasi į realius rezultatus gyvūnų gerovės srityje, o ne mechanišką duomenų teikimą, ir daugiau dėmesio skiriama visų susijusių šalių mokymui bei profesinės etikos ugdymui.

Antruoju veiksmu ketinama stiprinti ir tobulinti dabartinius Komisijos veiksmus: griežtinti priemones, kuriomis valstybės narės skatinamos laikytis teisinių reikalavimų, skatinti jau vykstantį tarptautinį bendradarbiavimą gyvūnų gerovės srityje, geriau informuoti vartotojus ir vykdyti tyrimus tose srityse, kuriose kyla daugiausia gyvūnų gerovės problemų.

Pagrindiniai faktai

2006 m. Komisija pirmąkart priėmė gyvūnų gerovės strategiją. Komisijos priimtame Bendrijos veiksmų plane dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. pateiktos įvairios ES gyvūnų gerovės politikos nuostatos, reglamentuojančios milijonus ES ekonominiais tikslais laikomų gyvūnų.

Naujoji strategija pagrįsta pirmąja strategija, visų pirma – per pirmuosius penkerius pirmojo veiksmų plano įgyvendinimo metus įgyta patirtimi. Žinant, kokie gyvūnai svarbūs mūsų kasdieniame gyvenime, naujos strategijos reikalingumas dar akivaizdesnis.

Daugiausia gyvūnų naudojama ūkininkavimo sektoriuje. Ūkininkavimo tikslais ES laikoma apie du milijardai paukščių (mėsiniai viščiukai, vištos dedeklės, kalakutai, antys ir žąsys) ir trys šimtai milijonų žinduolių (karvės, kiaulės, avys ir kt.). Gyvūnų augintinių skaičius ES taip pat didelis – apskaičiuota, kad Sąjungoje laikoma apie šimtas milijonų šunų ir kačių. ES gyvulininkystės sektoriaus metinė vertė yra apie 150 mlrd. EUR. Sąjunga gyvūnų gerovei kasmet vidutiniškai skiria 70 mln. EUR, iš kurių dalis pagal kaimo plėtros programas atitenka ūkininkams kaip gyvūnų gerovės išmokos, kita dalis skiriama kitai su gyvūnų gerove susijusiai veiklai, kaip antai: moksliniams tyrimams, ekonominei analizei, ryšiams, mokymui ir švietimui ir pan.

Išsamesnė informacija

http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/actionplan/actionplan_en.htm

MEMO/12/18

Asmenys ryšiams:

Frédéric Vincent (+32 2 298 71 66)

Aikaterini Apostola (+32 2 298 76 24)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site