Navigation path

Left navigation

Additional tools

Atliekos – greitas būdas sukurti darbo vietų ir sumažinti išlaidas

European Commission - IP/12/18   13/01/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Atliekos – greitas būdas sukurti darbo vietų ir sumažinti išlaidas

Briuselis, 2012 m. sausio 13 d. Remiantis šiandien paskelbtu Europos Komisijos tyrimu, visapusiškai įgyvendinus ES atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, būtų galima sutaupyti 72 mlrd. EUR per metus, padidinti ES atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus metinę apyvartą 42 mlrd. EUR ir iki 2020 m. sukurti daugiau kaip 400 000 darbo vietų. Dėl atliekų tvarkymo neteisėtų veiksmų valstybėse narėse prarandamos ekonominio augimo galimybės, tačiau sustiprinus nacionalinę kontrolę ir pagerinus atliekų tvarkymo žinias, padėtį būtų galima iš esmės pagerinti.

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Į atliekas turime žiūrėti kaip į išteklius ir užkasti jas žemėje yra daugiau nei trumparegiškumas. Iš ataskaitos matyti, kad tvarkant atliekas ir jas perdirbant galima iš esmės prisidėti prie ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo. Jei esami teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami, nereikėtų brangiai kainuojančių valymo veiksmų, būtų išvengta taršos ir sveikatos problemų. Ir neužmirškime, kad perdirbtos žaliavos yra pigesnės už neperdirbtas ir kad jas naudojant galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mūsų priklausomybę nuo importo.“

Geriau įgyvendinami teisės aktai suteiktų didelę naudą

Tyrime iš esmės nagrinėjama, koks būtų geresnio teisės aktų įgyvendinimo ir jų laikymosi užtikrinimo poveikis – nustatyta, kad nauda būtų didelė. Buvo išnagrinėta keletas atvejų Kipre, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje ir Nyderlanduose siekiant parodyti ekonominę, finansinę ir socialinę naudą valstybėms narėms.

ES atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektorius yra labai dinamiškas, tačiau jame vis dar yra didelį plėtros potencialą turinčių ekonominių galimybių. 2008 m. sektoriaus apyvarta buvo 145 mlrd. EUR – tai sudarė apie 1 % ES BVP; jame dirba 2 mln. žmonių. Įgyvendinus ES politiką, būtų galima suformuoti 2,4 mln. darbo vietų turintį sektorių, kurio visa metinė apyvarta būtų 187 mlrd. EUR.

Giluminė problema yra ta, kad pernelyg dažnai prekių kainos neapima tikrųjų jų pašalinimo išlaidų – jei apimtų, tai padėtų apskritai išvengti atliekų susidarymo. Be to, daugelyje valstybių narių vis dar nėra tinkamos atliekų rinkimo rūšiuojant, perdirbimo ir naudojimo infrastruktūros. Kita kliūtis yra sistemingos kontrolės ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmų nebuvimas – padėtį dar labiau pablogina tai, kad nėra patikimų atliekų tvarkymo duomenų.

Keturios pagrindinės išvados

  • Tyrimo išvada: reikalingos išsamesnės žinios apie atliekas. Reikia tikslesnių duomenų ir sistemingai stebėti, kaip įstatymai taikomi praktikoje. Šioje srityje pasiekta pažangos, visų pirma neseniai Eurostatui įsteigus Aplinkos atliekų duomenų centrą.

  • Geriau taikant „teršėjas moka“ principą ir plačiau naudojant ekonomines priemones, pavyzdžiui, padidinus atliekų šalinimo išlaidas, būtų galima užtikrinti reikalavimų laikymasį ir suteikti būtinus finansinius išteklius atliekoms tvarkyti.

  • Valstybės narės turi sustiprinti tikrinimo ir stebėsenos pajėgumus. Tai galėtų reikšti ES lygmens audito pajėgumų sukūrimą ir galbūt bendrus tikrinimo standartus.

  • Viena pakankamai ekonomiška alternatyva siekiant sustiprinti įgyvendinimo stebėseną ES lygmeniu galėtų būti sukurta pasinaudojus Europos aplinkos agentūros (EAA) patirtimi ir gebėjimais. Pasirinkus šią alternatyvą, administracinės išlaidos būtų mažesnės nei kuriant naują atliekų agentūrą.

Tolesni veiksmai

Komisija aptars ir išnagrinės tyrimo išvadas. Pasinaudojant jomis, bus sukurtas darnus teisinių ir ekonominių priemonių rinkinys, kaip siūloma Tausaus išteklių naudojimo Europoje veiksmų plane ir Teminėje strategijoje dėl atliekų prevencijos. Šiomis strategijomis skatinama taikyti ekonomines ir teisines priemones, pavyzdžiui, sąvartynų mokesčius arba draudimus, plačiau taikomas gamintojų atsakomybės programas, įdiegiamas mokesčių už šiukšles programas.

Pagrindiniai faktai

ES ekonomikoje per metus vienam asmeniu sunaudojama 16 tonų medžiagų, iš kurių 6 tonos tampa atliekomis, kurių pusė išmetama į sąvartyną. Daugumoje valstybių narių sąvartynai yra priimtinausia atliekų tvarkymo alternatyva. Ši išteklių netausojimo padėtis nesikeičia, nepaisant esamų ES atliekų tvarkymo teisės aktų.

Komisijos Veiksmingo išteklių naudojimo veiksmų plane nurodyta, kokių veiksmų reiktų imtis, kad 2020 m. atliekos jau būtų tvarkomos kaip ištekliai. Be kita ko reikėtų peržiūrėti atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo, naudojimo ir sąvartynų diversifikavimo tikslus ir sukurti antrinių ir perdirbtų medžiagų rinkas.

Daugiau informacijos

ES atliekų teisės aktų įgyvendinimas siekiant ekologiško augimo (tyrimas) http://ec.europa.eu/environment/waste/index.htm

Lyginamieji statistikos duomenys apie atliekų tvarkymą ES valstybėse narėse:

http://www.eea.europa.eu/soer/synthesis/synthesis/chapter4.xhtml

2011 m. Ataskaita dėl teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos įgyvendinimo: http://ec.europa.eu/environment/waste/strategy.htm.

Asmenys ryšiams:

Joe Hennon (+32 2 295 35 93)

Monica Westeren (+32 2 299 18 30)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website