Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Tarpinė prognozė: nedidelis euro zonos nuosmukis ir stabilizacijos požymiai

Briuselis, 2012 m. vasario 23 d. Nelauktas ekonomikos atsigavimo sulėtėjimas 2011 m. pabaigoje tęsis ir visą pirmąjį 2012-ųjų pusmetį. Tačiau prognozuojama, kad per antrąjį pusmetį ekonomika ims pamažu vėl augti. Pagal dabartines prognozes realus metinis Europos Sąjungos BVP 2012 m. liks nepakitęs (0,0 %), o euro zonos BVP mažės 0,3 %. Dar daug kas tebėra neaišku, o plėtra įvairiose šalyse labai nevienoda. Dėl nekrentančių aukštų energijos kainų ir netiesioginių mokesčių didinimo dabar 2012 m. prognozuojama didesnė infliacija nei numatytoji rudenį. Šiandien infliacija ES siekia 2,3 %, o euro zonoje – 2,1 %.

Už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Nors augimas sulėtėjo, Europos ekonomikoje stebimi stabilizacijos ženklai. Ekonomikos būklė vis dar kelia abejonių, bet įtampa finansų rinkose slūgsta. Jau imtasi daugelio būtinų veiksmų finansiniam stabilumui užtikrinti ir sąlygoms tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui sudaryti. Ryžtingais veiksmais galime išjudinti ekonomiką ir pereiti nuo stabilizacijos prie augimo ir darbo vietų kūrimo.“

Prastesnės ES ir euro zonos augimo prognozės

Lėtėjant augimui ir toliau vyraujant pesimistinėms nuotaikoms, prognozuojama, kad 2012 m. realus BVP Europos Sąjungoje liks nepakitęs (0,0 %), o euro zonoje smuks 0,3 %. Palyginti su 2011 m. lapkričio 10 d. paskelbtomis rudens prognozėmis, Europos Sąjungos rezultatas sumažintas 0,6 procentiniais punktais, o euro zonos – 0,8 procentiniais punktais. Vertinant atskiras valstybes nares, ir toliau matyti ryškūs augimo skirtumai. Prognozuojama, kad 2012 m. BVP devyniose valstybėse smuks, vienoje liks toks pats, o septyniolikoje augs. Didžiausio augimo laukiama Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, menkiausio – Graikijoje ir Portugalijoje.

Vidaus ir pasaulinės paklausos prognozės

Šias prognozes lemia ne tokia palanki pasaulio ekonomikos būklė, nes dėl mąžtančios pasaulinės paklausos smunka ir grynasis eksportas. ES įmonių ir vartotojų pasitikėjimas vis dar menkas, nors finansų sektoriuje pasirodžius stabilizacijos ženklams pastebimas šioks toks pasitikėjimo augimas. Rinkas stabilizuoti padeda patikimesnė politika pažeidžiamose šalyse ir didėjantis pripažinimas, kad valstybės skolos krizės problema toliau sprendžiama. Nerimas dėl tam tikrų valstybių rizikos pastaruoju metu šiek tiek atslūgo, tačiau obligacijų pajamingumo skirtumai tebėra nemaži, o kreditų teikimo privačiajam sektoriui sąlygos sugriežtintos. Bendra finansų rinkų padėtis ES dar vis nestabili, o netikrumas toliau labai neigiamai veikia privačias investicijas ir vartojimą, tačiau kreditų krizės pavojus sumažėjo labiausiai dėl ECB taikytų likvidumo priemonių. Be to, manoma, kad sumažėjus paklausai prognozuojamu laikotarpiu kreditų teikimo sąlygos neturėtų varžyti investicijų ir vartojimo. Apskritai tikimasi, kad antrąjį 2012-ųjų pusmetį pasitikėjimas pamažu grįš, o investicijos ir vartojimas atsigaus.

Infliacija slūgsta labai pamažu

Dėl nekrentančių didelių energijos kainų infliacija išlieka didesnė nei prognozuota rudenį. Grynoji infliacija nusistovėjo ties maždaug 2 % riba, o dėl neseniai išaugusių netiesioginių mokesčių kainų kilimo tempo nepavyksta sumažinti, tad bendra infliacija pagal SVKI1 mažėja kur kas lėčiau nei planuota. Manoma, kad kaip reakcija į numatomą ekonominės veiklos silpnėjimą, prognozuojamuoju laikotarpiu infliacija ir toliau lėtai mažės. Pagal dabartines prognozes per visus 2012 metus SVKI infliacijos lygis ES sieks 2,3 %, o euro zonoje – 2,1 %.

Rizikos vertinimas

Išliekant tokiai netikrumo būsenai, 2012 m. ES augimo prognozė gali pasirodyti pernelyg optimistinė. Jeigu paūmėjus valstybės skolos krizei galiausiai kiltų kreditų krizė ir smuktų vidaus paklausa, tai greičiausiai sukeltų gilią ilgalaikę recesiją. Teigiamą poveikį BVP galėtų padaryti labiau nei tikėtasi išaugęs pasitikėjimas ir kur kas greičiau atsigavusi pasaulinė paklausa, pavyzdžiui, dėl JAV būsto rinkos stabilizacijos. Infliaciją lemiančios grėsmės atrodo labai aiškios – didžiausia neigiama rizika susijusi su didesniu nei numatyta BVP mažėjimu, kuris savo ruožtu neigiamai paveiktų pagrindinių kainų dinamiką. Kita vertus, naftos tiekimo sutrikimas dėl geopolitinės įtampos ir didesnės nei tikėtasi paklausos kylančiose rinkose gali paskatinti pagrindinių produktų kainų infliaciją.

Išsamesnę ataskaitą rasite:

http://ec.europa.eu/economy_finance/articles/eu_economic_situation/2012-02-23-interim_forecast_en.htm

Contacts :

Amadeu Altafaj Tardio (+32 2 295 26 58)

Vandna Kalia (+32 2 299 58 24)

Simon O'Connor (+32 2 296 73 59)

1 :

Suderintas vartotojų kainų indeksas


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website