Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Doha, 2012 m. gruodžio 8 d.

Dohos konferencija – žingsnelis į 2015 m. pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos

Europos Sąjunga džiaugiasi šiandien pasiektais Dohos konferencijos dėl klimato kaitos rezultatais, kurie sudarys tarptautinių platesnio užmojo kovos su klimato kaita veiksmų trumpojo laikotarpio pagrindą ir kurie atveria kelią naujam 2015 m. planuojamam pasirašyti pasauliniam susitarimui dėl klimato kaitos; dėl šių rezultatų 2013 m. sausio 1 d. bus galima pradėti antrąjį Kioto protokolo etapą.

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Dohoje perėjome tiltą, jungiantį senąją klimato priežiūros tvarką su naująja sistema. Dabar imamės veiksmų, kad 2015 m. būtų pasiektas pasaulinis susitarimas. Perėjimas buvo nelengvas. Ir negreitas. Vis dėlto pereiti pavyko. Dabar laukia labai intensyvios derybos. Tad mums reikia kuo didesnių užmojų ir tempo.“

Kipro žemės ūkio, gamtinių išteklių ir aplinkosaugos ministras Sofoclis Aletraris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, sakė: „Šis sprendimų rinkinys – tvirtas pagrindas siekiant dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pasaulyje iki 2015 m. ES bendradarbiaudama su partneriais sieks, kad ši galimybė būtų kuo geriau išnaudota. Atvykome į Dohą, siekdami sulaukti besivystančių šalių konkrečių pasiūlymų, kaip šalinti dėl klimato kaitos poveikio patirtus nuostolius ir žalą, ir džiaugiamės pasiektu susitarimu kitais metais dėl to sukurti institucinę sarangą.“

Durbano platforma –efektyvesniems veiksmams

ES prašymu konferencijoje buvo sutarta dėl 2013 m. ir vėlesnių metų su Durbano platforma susijusio darbo plano. Platforma siekiama dviejų tikslų: su visomis šalimis sudaryti naują pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos, priimtiną 2015 m., ir nustatyti būdus, kaip pasiekti platesnio užmojo tikslų iki 2020 m. gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų panaikinta spraga tarp dabartinių įsipareigojimų ir realaus sumažinimo, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 °C. Dohoje patvirtintame darbo plane pateiktas veiksmų tvarkaraštis ir pasiūlytos temos, kuriomis turi būti pagrįstos veiklos kryptys. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono ketinimas surengti pasaulio vadovų susitikimą dėl klimato kaitos 2014 m. suteiks šiam darbui papildomą politinį pagreitį.

Derybų proceso suderinimas

Tarptautinis derybų dėl klimato procesas buvo suderintas sėkmingai užbaigus lygiagrečiai dirbusių Kioto protokolo įgyvendinimo ir ilgalaikio bendradarbiavimo pagal JT klimato kaitos konvenciją darbo grupių veiklą. Tad sudarant 2015 m. susitarimą, Durbano platforma bus vienintelis derybų forumas.

Kovos su klimato kaita finansavimas

ES yra didžiausia pasaulyje oficialios vystomosios pagalbos besivystančioms šalims tiekėja ir kovos su klimato kaita finansuotoja. Dohoje ES įrodė, kad ji jau vykdo 2010–2012 m. „skubios pradžios“ finansavimo projekte prisiimtą įsipareigojimą suteikti visą 7,2 mlrd. EUR finansavimą ir užtikrino savo partneres besivystančias šalis, kad kovos su klimato kaita finansavimą tęs ir vėliau. Kelios ES valstybės narės ir kitos išsivysčiusios šalys paskelbė konkrečius finansavimo įsipareigojimus iki 2013 m., o kai kuriais atvejais – ir iki 2015 m. Sprendimų dėl finansavimo paketu išsivysčiusios šalys skatinamos 2013–2015 m. tęsti kovos su klimato kaita finansavimą, kad būtų bent jau išlaikytas „skubios pradžios“ finansavimo vidurkis. Sprendimuose taip pat numatyta vieniems metams pratęsti ilgalaikio finansavimo programą siekiant padėti išsivysčiusioms šalims nustatyti būdus, kaip iki 2020 m. padidinti kovos su klimato kaita finansavimą iš viešųjų, privačiųjų ir alternatyviųjų šaltinių iki 100 mlrd. JAV dolerių per metus, kad besivystančios valstybės narės galėtų ryžtingai kovoti su klimato kaita ir tai daryti skaidriai.

Klimato kaitos padaryti nuostoliai ir žala

Dohoje buvo aptartas pagrindinio besivystančių šalių klausimo sprendimo būdas – susitarta sukurti institucinę sarangą, pavyzdžiui, sukurti tarptautinį mechanizmą klausimams, susijusiems su klimato kaitos padarytais nuostoliais ir žala visų pirma pažeidžiamose besivystančiose šalyse, spręsti. Institucinė saranga bus nustatyta JT klimato kaitos konferencijoje, kuri rengiama kitų metų pabaigoje Varšuvoje.

Kioto protokolas

Dėl darnių Dohos rezultatų ES galėjo patvirtinti savo įsipareigojimą dalyvauti antrajame Kioto protokolo įsipareigojimų laikymosi etape, kuris prasidės 2013 m. sausio 1 d. Konferencijoje priimtas ratifikuotinas pakeitimas, kuriame nustatytos antrojo etapo taisyklės. Antrasis etapas truks aštuonerius metus – taip bus užtikrinta, kad nebūtų „tuštumos“ iki tol, kol įsigalios naujas pasaulinis susitarimas 2020 m. ES pakeitimą pradės taikyti 2013 m. sausio 1d., nors oficialus ratifikavimas Europos institucijose ir valstybėse narėse paprastai užtrunka ilgiau kaip metus.

  • Antrajame etape ES įsipareigojo iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m. (šis įsipareigojimas atitinka jos įsipareigojimą vidaus rinkoje) ir numatė galimybę padidinti šį sumažinimą iki 30 proc., jei bus tinkamos sąlygos. Išmetamųjų teršalų sumažinimo įsipareigojimo ES sieks kartu su valstybėmis narėmis, Kroatija ir Islandija. Visų antrojo etapo dalyvių šalių tikslai bus peržiūrėti iki 2014 m., siekiant įvertinti didėjančius užmojus.

  • ES ir kitos šalys, nusistačiusios antrojo etapo tikslus, nuo pat etapo pradžios turės nuolatinę galimybę taikyti Kioto mechanizmus. Nuo pirmojo įsipareigojimo etapo bus taikoma apyvartinių taršos leidimų pertekliaus (nustatytosios normos vienetų, angl. AAU) pirkimo riba. Be to, į sprendimą įtrauktos ES ir jos valstybių narių, taip pat visų potencialių pirkėjų (Austrijos, Japonijos, Lichtenšteino, Monako, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Šveicarijos) politinės deklaracijos, kad jos nepirks iš pirmojo etapo perkeltų AAU.

  • Antrasis etapas yra perėjimo į pasaulinį susitarimą, kuris įsigalios 2020 m., etapo dalis. Kioto antrojo etapo dalyvių šalių, įskaitant ES, išmetalų kiekis sudaro 14 % viso pasaulyje išmetamo teršalų kiekio. Todėl būtina į būsimą susitarimą dėl klimato kaitos įtraukti visas šalis.

Asmenys ryšiams:

Stephanie Rhomberg, tel +32 2 298 72 78

Isaac Valero Ladron, tel. +32 2 296 49 71


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website