Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Pirmoji Komisijos įspėjimo mechanizmo ataskaita. Makroekonominio disbalanso ES naikinimas

Briuselis 2012 m. vasario 14 d. — Šešių ES teisės aktų dėl naujų ekonomikos valdysenos taisyklių rinkinio du ramsčiai – fiskalinė ir makroekonominė priežiūra. Nauja priemonė, padedanti nustatyti ir panaikinti riziką keliančius ekonomikos pokyčius – makroekonominių disbalansų procedūra. Šiandien pagal šią procedūrą priėmus pirmąją metinę įspėjimo mechanizmo ataskaitą pradedama tokia priežiūra. Europos Komisija nurodo 12 ES valstybių narių, kurių makroekonominę situaciją reikia atidžiau išanalizuoti. Tik vėliau atliekant nuodugnias apžvalgas bus įvertinta, ar iš tikrųjų susidaręs disbalansas ir ar jis žalingas.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Ši krizė atskleidė riziką, kurią makroekonominis disbalansas kelia finansiniam stabilumui, ekonomikos perspektyvoms ir šalies, jos piliečių ir visos Europos Sąjungos gerovei. Šiandien pradedame nuodugniai nagrinėti šalių makroekonominę situaciją. Jei paaiškės, kad disbalansas egzistuoja ir kad jis žalingas, ši nauja priemonė yra prasmingas žingsnis siekiant panaikinti per ilgą laiką susidariusį disbalansą. Patikima fiskalinė politika ir ankstyvas rizikingų ekonominių disbalansų nustatymas ir naikinimas yra būtinos sąlygos, kad galėtume atkurti tvarų augimą ir vėl kurti darbo vietas.“

Remiantis 10 makroekonominių rodiklių (pvz., konkurencingumo praradimas, didelis įsiskolinimas arba turto kainų burbulai) rezultatų suvestine ir atsižvelgiant į kitus ekonominius duomenis, įspėjimo mechanizmo ataskaitoje nurodomos valstybės narės, kurių makroekonominę situaciją reikia atidžiau išnagrinėti. Tai yra naujos makroekonominio disbalanso procedūros, padėsiančios stiprinti dialogą su valstybėmis narėmis ekonominės politikos formavimo klausimais, išeities taškas. Jei būtina, Europos Komisija pateiks rekomendaciją atitinkamai valstybei narei, kad ji imtųsi tinkamų veiksmų situacijai ištaisyti arba neleisti disbalansui įsigalėti.

Europos Komisijos nuomone, papildomai tirti makroekonominę situaciją reikia šiose šalyse (abėcėlės tvarka): Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK), Kipre, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vengrijoje.

Ataskaitoje daroma išvada, kad šiuo metu tolesnės nuodugnios apžvalgos nereikia šiose šalyse: Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje ir Vokietijoje. Tačiau šioms šalims fiskalinės ir makroekonominės politikos rekomendacijų bus pateikta vykstant Europos semestrui.

Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje nuodugnių apžvalgų atlikti nesiūloma, nes šiose šalyse vykdoma ES ir TVF konkrečiomis sąlygomis pagrįstos finansinės paramos programa, todėl joms jau taikoma griežtesnė ekonominė priežiūra.

Atlikti nuodugnią analizę nurodytose dvylikoje šalių raginama dėl šių priežasčių:

Belgija. Eksporto rinkos dalis labai sumažėjo, kartu pablogėjo einamosios sąskaitos balansas ir sumažėjo sąnaudų konkurencingumas. Privačiojo sektoriaus bendrosios skolos lygį reikėtų vertinti atsižvelgiant į aukštą valstybės skolos lygį.

Bulgarija. Labai greitai išaugo ir išorės, ir vidaus disbalansai, bet dabar šalyje sparčiai vyksta reikšmingas koregavimas. Kadangi susikaupę disbalansai vis dar dideli, reikia atidžiau išnagrinėti tolesnio koregavimo perspektyvas.

Danija. Prieš krizę prasidėjęs būsto kainų bumas, kurio korekcija prasidėjo 2007 m., buvo susijęs su sparčiu kreditų augimu ir privačiojo sektoriaus skolos šuoliu, visų pirma namų ūkių sektoriuje. Nors per keletą pastarųjų metų kreditavimo ir būsto kainų padėtis iš dalies pasikoregavo, privačiojo sektoriaus skola tebėra labai didelė.

Ispanija. Šiuo metu tęsiasi koregavimo laikotarpis, nes per ilgą būsto kainų ir kredito bumą susikaupė didelis išorės ir vidaus disbalansas.

Prancūzija. Laipsniškai blogėjo prekybos balansas – tą rodo einamosios sąskaitos balanso pablogėjimas ir labai sumažėjusios eksporto rinkos dalys.

Italija. Konkurencingumas nuo praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio labai sumažėjo – tą rodo ir nuolatinis eksporto rinkos dalių mažėjimas. Nors privačiojo sektoriaus įsiskolinimas palyginti nedidelis, valstybės skolos dydis kelia nerimą, ypač turint omenyje menką prieaugį ir struktūrinius trūkumus.

Kipras. Yra įvairių tiek vidaus, tiek išorės lygmens problemų. Kipro ekonomikai būdingas nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas ir eksporto rinkos dalių mažėjimas, taip pat didelis privačiojo sektoriaus įsiskolinimas.

Vengrija. Būdingas staigus didelių disbalansų koregavimas. Įsiskolinimas, visų pirma viešojo, bet ir privačiojo sektoriaus, tebėra didelis. Be to, įsiskolinimo užsieniui lygis yra didžiausias ES.

Slovėnija. Labai išaugus vieneto darbo sąnaudoms, privačiojo sektoriaus kreditams ir būsto kainoms greitai susikaupė vidaus disbalansas. Labai įsiskolinęs bankų sektorius patiria didelį spaudimą, nes šiuo metu ekonomikoje dar tik prasideda sunkus įsiskolinimo mažinimo procesas.

Suomija. Eksporto rinkos dalys labai sumažėjo. Pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, kurį daugiausia skatino būsto paskolų augimas.

Švedija. Namų ūkių įsiskolinimas vis didėja ir dabar yra didelis, nepaisant pastaruoju metu lėtesnio kreditų augimo. Tai rodo, kad per paskutinius penkiolika metų būsto kainos labai išaugo ir tik pastaruoju metu pradėjo stabilizuotis.

JK. Per paskutinį dešimtmetį labai sumažėjo eksporto rinkos dalys, nors pastaruoju metu pastebima tam tikra stabilizacija. Didelę privačiojo sektoriaus skolą reikėtų vertinti atsižvelgiant į silpną viešųjų finansų būklę. Namų ūkių skola daugiausia susijusi su būsto paskolomis būsto kainoms apskritai sparčiai augant.

Be to, iš rezultatų suvestinės rodiklių ekonominės peržiūros matyti, kad būtina toliau analizuoti didelį ir nuolatinį einamosios sąskaitos perteklių lemiančius veiksnius ir strategines pasekmes.

Pagrindiniai faktai

Makroekonominio disbalanso procedūra – 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusių šešių teisės aktų, kuriais stiprinama fiskalinė ir makroekonominė ES ir euro zonos priežiūra, rinkinio (MEMO/11/898) dalis. Patvirtinus šią procedūrą ir vykdymo užtikrinimo reglamentą siekiama geriau stebėti makroekonomikos pokyčius taikant naująją priemonę, padėsiančią išvengti disbalansų ir juos panaikinti.

Nuodugni analizė parodys, ar susidarę makroekonominiai disbalansai. Jei jie nepavojingi, procedūra nutraukiama. Jei jie žalingi, reikės imtis prevencinių arba taisomųjų veiksmų.

Prevencine makroekonominio disbalanso procedūros funkcija Europos Komisijai ir Ministrų Tarybai suteikiama galimybė anksti, kitaip tariant, prieš disbalansams dar labiau išsiplečiant, priimti rekomendacijas. Rimtesniais atvejais gali būti pritaikyta taisomoji funkcija – perviršinio disbalanso procedūra.

Įspėjimo mechanizmo ataskaitos išvados bus aptartos Euro grupėje (euro zonos šalys) ir ES ekonomikos ir finansų ministrų taryboje (visos ES šalys). Europos Komisija taip pat laukia Europos Parlamento pastabų.

Po to Europos Komisija parengs atskiroms šalims skirtas nuodugnias apžvalgas, kurios bus analizės, atliekamos vykdant integruotą ekonominę Europos semestro priežiūrą, dalis.

Daugiau informacijos

MEMO/12/104

Visa ataskaita http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/documents/alert_mechanism_report_2012_en.pdf

http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/macroeconomic_imbalance_procedure/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Amadeu Altafaj Tardio (+32 2 295 26 58)

Vandna Kalia (+32 2 299 58 24)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website