Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija pristato naująją strategiją „Švietimo persvarstymas“

Commission Européenne - IP/12/1233   20/11/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis/Strasbūras, 2012 m. lapkričio 20 d.

Komisija pristato naująją strategiją „Švietimo persvarstymas“

Europos Sąjungoje darbo neturi beveik 23 proc. jaunuolių. Tuo pačiu metu yra daugiau kaip 2 mln. laisvų darbo vietų. Europa turi iš esmės persvarstyti, kaip švietimo ir mokymo sistemos galėtų padėti jaunuoliams įgyti darbo rinkoje reikalaujamų gebėjimų. Šį uždavinį gerokai apsunkina visuotinis taupymas ir švietimo finansavimo sumažinimas. Šiandien Europos Komisijos skelbiamoje naujoje strategijoje „Švietimo persvarstymas“ valstybės narės raginamos nedelsiant imtis veiksmų, kuriais jaunimui būtų padedama išsiugdyti darbo rinkoje reikalaujamų įgūdžių ir gebėjimų ir siekti su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu susijusių tikslų.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Švietimo persvarstymas – ne tik finansinis klausimas. Galima teigti, kad reikia didinti investicijas į švietimą ir mokymą, tačiau taip pat akivaizdu, kad būtina modernizuoti švietimo sistemas ir didinti jų lankstumą, kad būtų tenkinamos šiandieninės visuomenės reikmės. Europa tvarų augimą galės susigrąžinti tik tada, kai išsiugdys gabius ir lanksčius darbuotojus, prisidedančius prie inovacijų ir verslumo plėtotės. Veiksmingos ir tikslingos investicijos yra labai svarbios, tačiau jei mažinsime švietimo biudžetą, tikslų pasiekti mums nepavyks.

Komunikate „Švietimo persvarstymas“ raginama siekti esminių švietimo pokyčių ir skirti daugiau dėmesio mokymosi rezultatams – moksleivių žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams. Nebepakanka vadovautis vien švietimo sistemoje praleisto laiko rodikliu. Be to, reikia labai pagerinti tokius gebėjimus kaip gebėjimas skaityti ir skaičiuoti bei toliau plėtoti ir stiprinti verslumą ir iniciatyvumą (žr. IP/12/1224, kuriame raginama skirti daugiau dėmesio gebėjimų ugdymui mokykloje).

Siekiant užtikrinti, kad švietimo sistema geriau atitiktų besimokančių asmenų ir darbo rinkos reikmes, reikia pritaikyti ir modernizuoti vertinimo metodus. Visuose švietimo lygmenyse turėtų būti skatinama aktyviau naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) bei visiems prieinamais švietimo ištekliais. Nuolat mokydamiesi savo kvalifikaciją turėtų kelti ir mokytojai. Strategijoje valstybės narės raginamos stiprinti švietimo sistemos ir darbo rinkos sąsajas, į mokyklas kviesti įmonių atstovus ir skatinant darbu grindžiamą mokymąsi suteikti jaunuoliams galimybę susipažinti su darbu. ES švietimo ministrai skatinami stiprinti nacionalinio ir Europos lygmens bendradarbiavimą mokymosi darbo vietoje klausimais.

Tarp kitų siūlomų priemonių – kalbų mokymosi lyginamasis standartas, verslumo ugdymo vertinimo ir plėtotės gairės, ES lygmens IRT ir visiems prieinamų švietimo išteklių poveikio analizė. Šiomis priemonėmis rengiamasi naujai iniciatyvai, kurią ketinama pradėti 2013 m. ir kuria siekiama maksimaliai išnaudoti IRT potencialą švietimo sistemoje.

Pagrindiniai faktai

Gebėjimai yra produktyvumo garantas, todėl Europa turi reaguoti į visame pasaulyje augančią švietimo kokybę ir gebėjimų pasiūlą. Prognozės rodo, kad 2020 m. daugiau nei trečdalyje ES darbo vietų bus reikalaujama aukštojo išsilavinimo. Nekvalifikuotiems darbuotojams bus skirta vos 18 proc. darbo vietų.

Šiuo metu menkai išsilavinę 73 mln. europiečių (maždaug 25 proc. visų suaugusiųjų). Beveik 20 proc. penkiolikmečių yra nepakankamai raštingi. Penkiose šalyse daugiau kaip 25 proc. penkiolikmečių prastai skaito (Bulgarijoje 41 proc., Rumunijoje 40 proc., Maltoje 36 proc., Austrijoje 27,5 proc. ir Liuksemburge 26 proc.). Keliose valstybėse narėse mokyklą meta pernelyg daug moksleivių: pavyzdžiui, Ispanijoje mokyklos nebaigia 26,5 proc., o Portugalijoje – 23,2 proc. mokinių. ES tikslas – kad mokyklos nebaigiančių asmenų dalis neviršytų 10 proc. Mokymosi visą gyvenimą programose dalyvauja mažiau kaip 9 proc. suaugusiųjų. ES tikslas – 15 proc.

Komunikate „Švietimo persvarstymas“ pateiktos rekomendacijos grindžiamos naujo kasmetinio Komisijos leidinio – 2012 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio, kuriame bus aptariama gebėjimų pasiūla valstybėse narėse, – išvadomis.

Svarbiausios „Švietimo persvarstymas“ mintys

  • Reikia skirti kur kas daugiau dėmesio universaliųjų gebėjimų ir pagrindinių gebėjimų ugdymui visais lygmenimis. Tai visų pirma pasakytina apie verslumą ir gebėjimą naudotis IT.

  • Bus nustatytas naujas kalbų mokymosi lyginamasis standartas: iki 2020 m. bent 50 proc. penkiolikmečių turėtų pakankamai gerai mokėti pirmąją užsienio kalbą (šiandien ją moka tik 42 proc.) ir bent 75 proc. turėtų mokytis antrosios užsienio kalbos (šiuo metu – 61 proc.).

  • Reikia didinti investicijas, kad būtų sukurtos pasaulinio lygio profesinio rengimo ir mokymo sistemos ir populiarinamas mokymasis darbo vietoje.

  • Valstybės narės turi gerinti kvalifikacijos ir gebėjimų, įskaitant įgytus už formaliojo švietimo sistemų ribų, pripažinimo sistemas.

  • Reikia visapusiškai išnaudoti technologijas, visų pirma internetą. Mokyklos, universitetai, profesinio rengimo centrai turi didinti prieigą prie švietimo per visiems prieinamus švietimo išteklius.

  • Šias reformas turi remti tinkamai parengti, motyvuoti ir verslūs mokytojai.

  • Finansavimą reikia nukreipti taip, kad būtų maksimizuojama investicijų grąža. Reikia pradėti nacionalinio ir ES lygmens diskusijas apie švietimo, visų pirma profesinio mokymo ir aukštojo mokslo, finansavimą.

  • Lemiamos svarbos turi partnerystė. Skatinant inovacijas ir didinant akademinio pasaulio ir verslo sinergiją būtinas tiek viešasis, tiek privatusis finansavimas.

Komisijos siūloma švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“, kurios biudžetas – 19 mlrd. EUR, bus siekiama padvigubinti paramą gaunančių ir į užsienį mokytis, stažuotis ar savanoriauti vykstančių asmenų skaičių. 2014–2020 m. tokių žmonių turėtų būti 5 mln. Daugiau nei du trečdaliai programos biudžeto bus skirta pavienių asmenų judumui remti, o likusi dalis bus paskirstyta bendradarbiavimui inovacijų, politikos reformų ir dalijimosi gerąja patirtimi veiklai vykdyti.

Gruodžio 5 d. Komisija ketina paskelbti Jaunimo užimtumo priemonių paketą, įskaitant pasiūlymą dėl „Jaunimo garantijų“. Pagal šią iniciatyvą valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas mokyklą baigęs ar darbo netekęs jaunuolis per keturis mėnesius gautų darbą, pradėtų ar tęstų mokymąsi. Pasiūlyme numatoma skirti ES finansavimą, visų pirma iš Europos socialinio fondo.

Daugiau informacijos

Strategija „Švietimo persvarstymas“ ir jos priedai

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58; Twitter @DennisAbbott

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site