Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

2012–2014 m. rudens prognozė. Ekonomika išgyvena sunkmetį

Commission Européenne - IP/12/1178   07/11/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2012 m. lapkričio 7 d.

2012–2014 m. rudens prognozė. Ekonomika išgyvena sunkmetį

Trumpalaikės ES ekonomikos perspektyvos vis dar netvirtos, tačiau planuojama, kad 2013 m. BVP vėl pradės palaipsniui augti, o 2014 m. augimas bus dar didesnis.

Numatoma, kad 2012 m. metinis BVP sumažės 0,3 proc. Europos Sąjungoje ir 0,4 proc. euro zonoje. 2013 m. planuojamas 0,4 proc. BVP augimas ES ir 0,1 proc. – euro zonoje. Taip pat numatoma, kad nedarbas ES išliks labai didelis.

Laikotarpiu iki krizės susidaręs didelis vidaus ir išorės disbalansas mažinamas, tačiau kai kuriose valstybėse vis dar jaučiamas šio proceso poveikis vidaus paklausai, o ekonominė veikla įvairiose valstybėse narėse smarkiai skiriasi. Tuo pat metu palaipsniui atkuriamas kai kuriose valstybėse narėse per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) dešimtmetį sumažėjęs konkurencingumas, todėl pasaulinei prekybai vėl pradėjus augti planuojamas laipsniškas eksporto augimas. Šis subalansavimo procesas grindžiamas tolesne viešųjų finansų konsolidavimo pažanga.

Vykdomos struktūrinės reformos jau prognozės laikotarpiu turėtų duoti teigiamų rezultatų, o dėl EPS struktūros srityje daromos pažangos toliau stiprėja pasitikėjimas. Tai turėtų sudaryti sąlygas tvirtesniam ir tolygesniam augimui 2014 m. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP augimas ES sieks 1,6 proc., o euro zonoje – 1,4 proc.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Europoje vyksta sudėtingas makroekonominio subalansavimo procesas, ir jis dar šiek tiek užtruks. Kaip rodo mūsų projekcijos, nuo kitų metų pradžios Europos ekonomikos augimo perspektyvos palaipsniui turėtų gerėti. Pagrindiniais politikos sprendimais padėti pagrindai, padėsiantys sustiprinti pasitikėjimą. Įtampa rinkoje sumažėjo, tačiau sustoti negalima. Europa turi toliau įgyvendinti patikimą fiskalinę politiką ir kartu vykdyti struktūrines reformas, kad būtų sukurtos palankios sąlygos tvariam augimui ir sumažintas šiuo metu neleistinai didelis nedarbas.“

Nuosaikus atsigavimas 2013 m.

2012 m. antrąjį ketvirtį augimas sulėtėjo ir iki metų pabaigos ekonominės veiklos atsigavimo nesitikima. 2013 m. numatomas nedidelis BVP augimas, o 2014 m. jis turėtų stabilizuotis. Prognozuojama, kad ekonomikos augimui įtakos ir toliau turės grynasis eksportas. 2013 m. vidaus paklausa išliks maža ir ims atsigauti tik 2014 m. – jos augimą stabdo kai kurių valstybių narių vykdomas finansinio įsiskolinimo mažinimas ir išteklių perskirstymas kitiems sektoriams. Šis procesas veiks darbo rinką. Numatoma, kad 2013 m. nedarbas pasieks aukščiausią lygį ir bus beveik 11 proc. ES ir 12 proc. euro zonoje, tačiau padėtis atskirose valstybėse narėse labai skirsis.

Nors Europos Sąjungoje finansavimo sąnaudos mažos, skirtingose valstybėse narėse jos gerokai skiriasi. Dėl neseniai priimtų politikos sprendimų įtampa atslūgo, tačiau tikėtina, kad sunkumai kai kuriose bankų sektoriaus srityse bei silpna ekonomika ir toliau turės įtakos kreditų pasiūlai.

Vartotojų kainų infliaciją ir pastaraisiais ketvirčiais daugiausia lėmė energijos kainos bei padidėję netiesioginiai mokesčiai. Tačiau pagrindiniai vidaus kainų kilimo veiksniai yra silpnesni, todėl prognozuojama, kad 2013 m. infliacija sumažės ir nesieks 2 proc.

Tęsiamas fiskalinis konsolidavimas

Toliau vykdomas fiskalinis konsolidavimas. Numatoma, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas ES sumažės iki 3,6 proc., o euro zonoje – iki 3,3 proc. Remiantis turimais 2013 m. biudžetų duomenimis, konsolidavimas bus tęsiamas, nors ir kiek lėčiau, o prognozuojamas nominalus valdžios sektoriaus deficitas siekia 3,2 proc. BVP Europos Sąjungoje ir 2,6 proc. BVP euro zonoje. Tai matyti ir iš struktūrinio biudžeto balanso pagerėjimo, kuris ES turėtų būti 1,1 procentinio punkto BVP 2012 m. ir 0,7 procentinio punkto BVP 2013 m., o euro zonoje – atitinkamai 1,3 ir 0,9 procentinio punkto BVP. 2012 m. valdžios sektoriaus skola siekia 93 proc. BVP euro zonoje ir 87 proc. BVP Europos Sąjungoje. Prognozuojama, kad 2013 m. valdžios sektoriaus skola padidės iki 95 proc. BVP euro zonoje ir iki 89 proc. BVP Europos Sąjungoje, tačiau vėliau turėtų stabilizuotis.

Ėmusis ryžtingų politikos priemonių nacionaliniu bei ES mastu ir toliau reformuojant EPS institucinę struktūrą pavyko sumažinti augimo perspektyvų blogėjimo riziką. Jei užimtumo rodiklis būtų blogesnis, nei prognozuota, tai turėtų neigiamų pasekmių pasitikėjimui ir ateities augimo perspektyvoms. Kita vertus, turint omenyje pastaruosius politikos sprendimus, įtampa ES finansų rinkoje gali atslūgti greičiau, o pasitikėjimas gali sustiprėti labiau, nei tikėtasi, ir tai turėtų teigiamo poveikio vidaus paklausai. Su infliacijos perspektyva sietina rizika iš esmės yra subalansuota.

Išsamią ataskaitą galima rasti

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2012_autumn_forecast_en.htm

Asmenys ryšiams:

Simon O'Connor (+32 2 296 73 59)

Audrey Augier (+32 2 297 16 07)

Vandna Kalia (+32 2 299 58 24)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site