Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2012 m. spalio 16 d., Briuselis

Naujos apklausos duomenimis, europiečiai pritaria didesniam solidarumui su skurdžiausiomis šalimis ir iš esmės remia pagalbą vystymuisi

85 % ES piliečių mano, kad nepaisydama krizės Europa ir toliau turėtų padėti besivystančioms šalims. Apklausos rezultatus šiandien prasidėjusiose Europos vystymosi dienose paskelbė už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas. Pagal naują „Eurobarometro“ apklausą vystymosi tema 61 % europiečių pritaria nuostatai didinti pagalbą skurstantiesiems. Taip pat dauguma apklaustųjų (55 %) mano, kad sparčiai augančios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys nebeturėtų gauti pagalbos. Dauguma respondentų (61 %) teigė, kad pagalba turėtų būti skiriama pažeidžiamoms šalims, pavyzdžiui, kenčiančioms nuo konfliktų ar gaivalinių nelaimių.

Europiečiai palankiai vertina privataus verslo vaidmenį besivystančiosiose šalyse, ypač kuriant darbo vietas (57 %), o iš užsienio bendrovių tikisi, kad investuodamos jos laikytųsi moralinių ir etinių standartų (81 %). Dauguma apklaustųjų (53 %) pagrindine neturtingų valstybių vystymosi kliūtimi laiko korupciją. Tačiau tik 44 % sutiktų asmeniškai išleisti daugiau pinigų prekėms, kuriomis skatinamas vystymasis, pavyzdžiui, sąžiningos prekybos prekėms.

Už vystymąsi atsakingas ES Komisijos narys Andris Piebalgas sakė: „Džiaugiuosi matydamas, kad daugelis europiečių solidarumą ir toliau laiko svarbia vertybe, net kai jų pačių ekonominė padėtis gali būti pasunkėjusi. Europos Sąjunga netrukus apsispręs dėl kito septynerių metų biudžeto ir žmonės savo vadovams siunčia aiškų ženklą – negalima taupyti vargingiausių planetos gyventojų sąskaita. Bet jie taip pat reikalauja garantijų, kad pagalba pasiektų labiausiai skurstančiuosius ir duotų apčiuopiamos naudos. Tai visiškai atitinka mano nuostatą skirti dėmesį šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos, ir vystymosi politiką orientuoti į žmogaus teises ir integracinį augimą. Kad pasitikėjimas mūsų veiksmais nesiliautų augęs, aš taip pat pasiryžęs geriau parodyti, kokį poveikį kovojant su skurdu daro ES pagalba.“

Spalio 16–17 d. „Eurobarometro“ apklausa „Solidarumas išjudina planetą. Europiečiai ir solidarumas“ pristatyta Europos vystymosi dienose Briuselyje. Tame renginyje dalyvauja Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai, ES institucijų pareigūnai, ES valstybių narių ministrai, Jungtinių Tautų institucijų atstovai, pilietinė visuomenė, universitetų ir privačiojo sektoriaus atstovai. Pagrindinės diskusijų temos:

• žemės ūkis, apsirūpinimas maistu ir atsparumas klimato kaitai;

• socialinė apsauga ir nelygybė;

• privačiojo sektoriaus vaidmuo.

Pagrindinės tendencijos Europos Sąjungoje

Ekonominė krizė nepaveikia solidarumo su skurstančiaisiais. Ispanijoje parama pagalbai skurstantiesiems nuo pernai nekito (88 %), Graikijoje ir Italijoje sumažėjo nežymiai (-2 procentinio punktai), o Airijoje parama padidėjo 3 procentiniais punktais iki 88 %. Tik Portugalijoje gyventojų palankumas atvėso pastebimiau (-10 punktų).

Europiečiai mažiau linkę įsipareigoti asmeniškai. Tik 44 % (3 punktais mažiau nei 2011 m.) respondentų linkę daugiau mokėti už prekes (pavyzdžiui, sąžiningos prekybos prekes), kuriomis remiami žmonės besivystančiose šalyse. ES-15 šalių gyventojai yra gerokai labiau linkę mokėti daugiau (50 % palyginti su 25 % EU-12 šalyse). 6 valstybėse pasirengusiųjų mokėti daugiau sumažėjo bent 10 procentinių punktų: Graikijoje (iki 33 %) Čekijoje (iki 28 %), Slovėnijoje (iki 30 %), Ispanijoje (iki 35 %), Lietuvoje (iki 24 %) ir Portugalijoje (iki 12 %). Nenuostabu, kad turtingesnėse šalyse piliečiai noriau perka sąžiningos prekybos prekes, ypač Švedijoje (76%), Nyderlanduose (76 %) ir Liuksemburge (70 %).

Didinti pagalbą vystymuisi labiau linkstama šiaurės ir vakarų Europos šalyse, o pietų ir rytų Europoje – mažiau. Švedijoje, Danijoje ir Austrijoje didžioji dauguma pritaria, kad pagalba būtų padidinta iki 0,7 % šalies bendrųjų nacionalinių pajamų ar dar labiau (atitinkamai 80 %, 76 % ir 74 %). Daugiausia žmonių, norinčių sumažinti pagalbą gyvena Bulgarijoje (38 %), Slovėnijoje (32 %) ir Graikijoje (30 %).

Pagrindiniai specialios vystymuisi skirtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai

Parama skurstantiems besivystančių šalių gyventojams išlieka labai aukšto lygio – 85 % (2011 m. ji siekė 88 %). 37 % ją laiko labai svarbia, 48 % – gana svarbia.

Šeši iš dešimties europiečių mano, kad pagalba besivystančioms šalims turi būti didinama nepaisant krizės. Pusė apklaustųjų (49 %) mano, kad ES turėtų vykdyti pažadą didinti pagalbą besivystančioms šalims. 12 % mano, kad pagalba turėtų būti didesnė už tą, kuri yra pažadėta. Tačiau 18 % mano, kad pagalbą reikėtų mažinti, nes Europa jos skirti nebeįstengia. Nuo 2009 m. taip manančiųjų padaugėjo 7 procentiniais punktais (nuo 11 %).

61 % europiečių mano, kad pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama sunkioje padėtyje atsidūrusioms šalims, pavyzdžiui, kenčiančioms nuo konflikto arba gaivalinių nelaimių. 30 % mano, kad ES turėtų padėti besivystančioms šalims, nesvarbu, ar jos atsidūrė sunkioje padėtyje, ar ne.

Dauguma europiečių mano, kad tokios šalys kaip Brazilija, Indija ar Kinija nebeturėtų gauti pagalbos. 24 % visiškai nesutiko su teiginiu, kad sparčiai augančios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kuriose nemažai gyventojų skursta, turėtų ir toliau gauti pagalbą, o 31 % linko su tuo nesutikti.

Europiečiai mano, kad teikiant pagalbą vystymuisi labiausiai turėtų būti remiamos žmogaus teisės (34 %), švietimas (33 %), sveikatos apsauga (32 %), ekonomikos augimas (29 %) ir aprūpinimas maistu ar žemės ūkis (29 %). Rinktis buvo galima tris atsakymus.

44 % yra pasirengę daugiau mokėti už prekes, jei taip būtų galima padėti besivystančiųjų šalių gyventojams; tai mažiau nei 2011 m., kai tokių atsakymų buvo 47 % O nenorinčiųjų mokėti daugiau padaugėjo nuo 47 % iki 52 %.

Didžiausia sėkmingo vystymosi kliūtimi europiečiai (53 %) laiko korupciją. Dažnai buvo nurodoma netikusi besivystančių šalių vyriausybių politika (41 %) ir konfliktai (33 %). Į šį klausimą galima buvo išsirinkti tris atsakymus.

Dauguma respondentų mano, kad privatusis sektorius labiausiai nusipelno kurdamas darbo vietas (57 %), užtikrindamas augimą (42 %), atnešdamas technologijas ir pažangą (29 %). Mažuma (27 %) jį laiko besivystančių šalių išnaudotoju arba korupcijos veiksniu (21 %). Rinktis buvo galima tris atsakymus.

81 % sutinka, kad investuodamos besivystančiose šalyse privačios bendrovės turi laikytis socialinės ir etinės atsakomybės. 87 % mano, kad pagalbos teikėjai, kaip antai ES, turėtų stengtis užtikrinti, kad privačios bendrovės laikytųsi socialinių ir etinių standartų.

Šią „Eurobarometro“ apklausą 2012 m. birželio 2–17 d. atliko TNS Opinion & Social. Savo namuose buvo asmeniškai apklausti 26 622 europiečiai, 15 metų ar vyresni.

Daugiau informacijos

Specialiosios „Eurobarometro“ apklausos tekstas pateiktas

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_399_380_en.htm#392

Apklausos atskirose šalyse rezultatai pateikti

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_399_380_en.htm#392

Už vystymąsi atsakingo Europos Komisijos nario Andrio Piebalgo interneto svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/piebalgs/index_en.htm

Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato – EuropeAid interneto svetainė

http://ec.europa.eu/europeaid/index_en.htm

Europos vystymosi dienų svetainė

http://eudevdays.eu/

Asmenys ryšiams:

Catherine Ray tel. +32 2 296 99 21

Wojtek Talko tel. +32 2 297 85 51


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website