Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2012 m. spalio 10 d., Briuselis

Pramonės revoliucija grąžina pramonę Europai

Kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą, sukurtų kokybiškų darbo vietų ir išspręstų visuomenei kylančius uždavinius, XXI amžiuje Europa turi iš esmės pakeisti mažėjančio pramonės vaidmens tendencijas. Reikia imtis skubių veiksmų, kad dabartinė tendencija būtų nukreipta priešinga linkme ir iki 2020 m. ES pramonės BVP dalis nuo dabartinio 15,6 proc. lygio padidėtų iki 20 proc. Todėl Komisija siūlo imtis prioritetinių veiksmų, kuriais būtų skatinamos investicijos į naujas technologijas, gerinama verslo aplinka bei prieiga prie rinkų, sudaromos palankesnės sąlygos gauti finansavimą (ypač MVĮ), o darbuotojų gebėjimai atitiktų pramonės reikmes.

Europos pramonė yra pajėgi imtis šios užduoties: Europa yra pasaulinė daugelio pramonės strateginių sektorių – automobilių, aeronautikos, inžinerijos, kosmoso, cheminių medžiagų ir farmacijos – lyderė. Pramonė vis dar sudaro keturis penktadalius Europos eksporto, o 80 proc. privačiojo sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą daromos gamybos sektoriuje. Jei bus susigrąžintas pasitikėjimas, o kartu su juo – naujos investicijos, Europos pramonė gali pasiekti geresnių rezultatų ir vėl pradėti augti. Tokia yra pagrindinė komunikato, kurį šiandien Briuselyje pateikė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani, mintis. Šiame komunikate siūlomais veiksmais taip pat turėtų būti sumažinti valstybių narių ir ES regionų konkurencingumo skirtumai.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Nebegalime leisti mūsų pramonei išsikelti iš Europos. Skaičiai labai iškalbūs – Europos pramonė gali skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Šiandien nustatėme tvaraus Europos pramonės pertvarkymo, investicijų į naujas technologijas plėtros ir aplinkos, kurioje puoselėjamas pasitikėjimas bei verslumas, atkūrimo sąlygas. Jei dirbsime kartu ir atkursime pasitikėjimą, galime grąžinti pramonę Europai.“

MEMO/12/759

Šiandien Komisija taip pat priėmė dvi konkurencingumo ataskaitas: naują valstybių narių pramonės rezultatų suvestinę, kurioje apžvelgiamos penkios svarbiausios sritys (gamybos našumas, eksportas, inovacijos ir tvarumas, verslo aplinka ir infrastruktūra, finansavimas ir investicijos (MEMO/12/760) ir 2012 m. konkurencingumo ataskaitą (MEMO/12/761), kurioje analizuojamos pagrindinės pastarųjų 15 metų globalizacijos tendencijos, su jomis susijusios sąnaudos bei nauda ir ES įmonių ateities uždaviniai.

Pasitikėjimo trūkumas lemia investicijų stoką

Netikrumas dėl rinkų, finansavimo sunkumai, menka paklausa ir gebėjimų trūkumas nulėmė pasitikėjimo trūkumą, kuris, savo ruožtu, yra investicijų stokos ir darbo vietų praradimo pramonėje priežastis.

Sustiprintos pramonės politikos ramsčiai:

  • Investicijos į inovacijas. Reikia sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas investicijoms skatinti, kad jos kuo greičiau pasiektų iki krizės buvusį lygį, ir daugiausia dėmesio skirti šešioms prioritetinėms sritims, turinčioms milžinišką ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje potencialą: pažangiosioms netaršios gamybos technologijoms, didelio poveikio technologijoms, biologinių produktų rinkoms, tvariai pramonės politikai, statybai ir žaliavoms, netaršioms transporto priemonėms, įskaitant laivus, ir pažangiesiems elektros energijos tinklams. Valstybės narės taip pat turėtų atlikti savo vaidmenį – pirmiausia investuoti į minėtas šešias sritis.

  • Geresnės rinkos sąlygos. Svarbu gerinti vidaus rinkos veikimą ir atverti tarptautines rinkas. Komisija dėmesį sutelks į tuos veiksmus, kuriuos įgyvendinant galima greitai pasiekti nemenkos pažangos: prekių vidaus rinkos veikimo gerinimas, verslumo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (kuri iki 2016 m. turėtų augti 10 proc. per metus) skatinimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir tolesnis ES MVĮ internacionalizavimo skatinimas visame pasaulyje, kad tokių tarptautinių įmonių dalis per vidutinės trukmės laikotarpį padidėtų nuo 13 proc. iki 25 proc.

  • Prieiga prie finansavimo ir kapitalo. reikia didinti skolinimo realiajai ekonomikai pajėgumus, veiksmingiau telkiant ir skirstant viešuosius išteklius, įskaitant lėšas iš struktūrinių fondų ir iš Europos investicijų banko, kuris turėtų skirti 10–15 mlrd. EUR papildomoms paskoloms MVĮ. Taip pat svarbu skatinti finansavimą iš privačių fondų, šalinant rizikos kapitalo fondams kylančias kliūtis ir sudarant palankesnes sąlygas mažesnėms įmonėms vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

  • Žmogiškasis kapitalas ir gebėjimai. Svarbu geriau numatyti gebėjimų reikmes ir neatitiktį, kad darbuotojai galėtų lengviau prisitaikyti prie pramonės permainų. Šioje srityje Komisija visų pirma skatins darbdavių, darbuotojų ir atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą, sukurdama Europos sektoriaus įgūdžių tarybas ir žinių bei sektoriaus įgūdžių sąjungas.

Kad šie veiksmai būtų tinkamai įgyvendinti, Komisija atidžiai stebės pagrindinius kintamuosius.

1. Investicijos

Bendrasis pagrindinis kapitalas 2011 m. sudarė 18,6 proc. BVP. Prieš krizę (2007 m.) jis siekė 21,25 proc. BVP. Gamybos našumas padidės, jei 2015 m. investicijų lygis pasieks prieš krizę buvusį lygį, o iki 2020 m. vidutinis jų lygis bus daugiau nei 23 proc. Investicijos į įrangą šiuo metu sudaro 6–7 proc. BVP. Kad būtų padidinta gamybos apimtis ir įdiegtos naujos technologijos, investicijos turėtų pasiekti prieš krizę buvusį lygį ir nuosekliai augti, kad iki 2020 m. sudarytų daugiau nei 9 proc. BVP.

2. Vidaus prekybos rinka

Šiuo metu prekyba prekėmis vidaus rinkoje sudaro šiek tiek mažiau nei 21 proc. BVP. Atgaivintoje vidaus rinkoje 2020 m. ji turėtų sudaryti 25 proc.

3. MVĮ

Remiantis Komisijos pavyzdinėje iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ nurodytais tikslais, mažų įmonių, vykdančių e. prekybą ir pardavimą, skaičius iki 2015 m. turėtų padidėti ir siekti 33 proc. Pagal 2009 m. apklausą vidaus rinkoje eksportuojančių MVĮ dalis buvo 25 proc. Vidutinio laikotarpio tikslas – tiek trečiųjų šalių rinkose, tiek ES vidaus rinkoje veiklą vykdančios MVĮ.

Pagrindiniai faktai

Komunikate sprendžiami svarbūs Europos pramonės uždaviniai, kilę dėl dabartinės ekonomikos krizės, ir pateikiami prioritetiniai veiksmai, kuriais skatinamas Europos pramonės atsigavimas artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu ir užtikrinamas ilgalaikis jos konkurencingumas ir tvarumas. Jame taip pat apžvelgiama ES pramonės padėtis nuo 2010 m. spalio mėn. Komisijos pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“1, priimtos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

Asmenys ryšiams:

Carlo Corazza, tel. +32 2 295 17 52,

Sara Tironi, tel. +32 2 299 04 03.

1 :

COM(2010) 614.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website