Navigation path
Left navigation
Additional tools
![]() Europos Komisija Pranešimas spaudai 2012 m. spalio 9 d., Briuselis 2013–2014 m. giliavandenių žuvų žvejybos galimybės padidintos nedaug Šiandien Europos Komisija pasiūlė 2013–2014 m. giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlanto vandenyno ES ir tarptautiniuose vandenyse galimybes. Remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija siūlo, palyginti su 2012 m., 3 išteklių bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK) padidinti, 13 išteklių BLSK sumažinti, o 8 išteklių BLSK palikti nepakeistą (įskaitant 6 išteklių BLSK, kuris lygus nuliui). 2013 m. Komisija siūlo bukasnukių ilgauodegių grenadierių išteklių, esančių į vakarus nuo Britų salų, BLSK padidinti 77 proc. (iki 4 500 tonų). Užtikrinus tokį žvejybos lygį, iki 2015 m. turėtų būti pasiektas tausus šių išteklių lygis (t. y. didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis). Be to, Komisija siūlo 20 ir 5 proc. padidinti dviejų juodųjų kalavijų išteklių, esančių vakarų vandenyse (į vakarus nuo Škotijos ir Airijos), BLSK. Mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kaip iki 2015 m. pasiekti didžiausią galimą tausios šių išteklių žvejybos laimikį. Likusių juodųjų kalavijų ir bukasnukių ilgauodegių grenadierių išteklių BLSK siūloma mažinti arba palikti nepakeistą. Laikydamasi atsargos principo, Komisija siūlo 20 proc. sumažinti raudonpelekių pagelų ir melsvųjų molvų BLSK, nes šių išteklių apsaugos būklė nėra visiškai įvertinta. Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Norėdami išsaugoti giliavandenių žuvų žvejybą, turime laikytis mokslinių rekomendacijų ir nepereikvoti šių pažeidžiamų rūšių išteklių. Tačiau atrodo, kad trys ištekliai yra atkuriami ir bus užtikrintas didžiausias galimas tausios jų žvejybos laimikis. Turime aiškų valdymo tikslą – ilgalaikį tausų šių išteklių naudojimą.“ Išskyrus dvi išimtis, apie giliavandenių žuvų išteklius turimų duomenų nepakanka, kad mokslininkai galėtų visapusiškai įvertinti išteklių būklę, t. y. nustatyti žuvų kiekį ir žuvų mirtingumą dėl žvejybos. Nepaisant to, mokslinės rekomendacijos, visų pirma dėl išteklių, kurių žvejybos galimybės didžiausios, pagerėjo. Pagrindiniai faktai Nuo 2003 m. Europos Sąjunga giliavandenių žuvų žvejybą reguliuoja nustatydama bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį pagal rūšį bei žvejybos rajoną ir didžiausias šiaurės rytų Atlanto vandenyne leidžiamas naudoti žvejybos pastangas. Giliavandenės žuvys žvejojamos vandenyse, kurie nepriklauso kontinentinių šelfų pagrindinėms žvejybos vietoms. Jos pasiskirsčiusios aplink kontinentinius šlaitus arba susijusios su povandeniniais kalnais. Dauguma šių rūšių žuvų lėtai auga ir ilgai gyvena, todėl žvejyba gali joms labai pakenkti. Giliavandenės žuvys sudaro apie 1 proc. šiaurės rytų Atlante sužvejojamų iškraunamų žuvų, tačiau kai kurios vietos žvejų bendruomenės iš dalies priklauso nuo giliavandenių žuvų žvejybos. Senkant ištekliams ilgainiui žuvų sužvejojama vis mažiau, todėl mažėja darbo vietų. Komisijos pasiūlymai pagrįsti mokslinėmis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijomis. Neseniai Komisija pasiūlė naują giliavandenės žvejybos valdymo sistemą, skirtą giliavandenių žuvų ištekliams ir jų buveinėms geriau apsaugoti (žr. IP/12/813). Daugiau informacijos
BLSK pokyčių 2012–2014 m. santrauka (skaičiai pateikiami tonomis; pokyčiai pateikiami procentais, palyginti su ankstesniais metais)
Pm reiškia, kad BLSK bus pasiūlytas vėliau, kai bus pateiktos mokslinės rekomendacijos. |
Side Bar