Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2012 m. spalio 8 d., Briuselis

Priimta nauja Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jūrų sektoriuje darbotvarkė

Šiandien už jūrų politiką atsakingi Europos ministrai ir Europos Komisija, kuriai atstovauja Pirmininkas José Manuelis Barroso ir Komisijos narė Maria Damanski, Tarybai pirmininkaujančio Kipro Limasolyje surengtoje konferencijoje priėmė Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jūrų ir jūrininkystės sektoriuose darbotvarkę. Praėjus penkeriems metams nuo ES integruotos jūrų politikos sukūrimo valstybės narės ir Komisija dar kartą patvirtino, kad dinamiškas ir koordinuojamas jūrų reikalų tvarkymas skatina ES mėlynosios ekonomikos plėtrą ir padeda užtikrinti gerą jūrų ir vandenynų būklę.

Deklaracijoje siūloma jūrų ir jūrininkystės reikalų darbotvarke siekiama paremti strategiją „Europa 2020“. Kaip ir neseniai Komisijos paskelbtame „Mėlynojo augimo“ iniciatyvos, kuria siekiama tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektorių augimo (IP/12/955), komunikate, darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama perspektyviems jūrų sektoriams, turintiems didelį naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą. Tokie yra atsinaujinančiosios jūrų energijos, akvakultūros, mėlynųjų biotechnologijų, pakrančių turizmo ir mineralų gavybos iš jūros dugno sektoriai.

Be to, ministrai paragino valstybes nares ir Europos institucijas sudaryti tinkamas sąlygas, kad mėlynosios ekonomikos srityje būtų remiami moksliniai tyrimai ir žinios apie jūras, jūrų srities mokymai, ekonomiškai efektyvus bendradarbiavimas jūrų stebėjimo srityje, geresnis jūrų erdvės planavimas ir tolesnis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Jūros ir vandenynai gali būti labai svarbūs gaivinant Europos ūkį. Šiandienos deklaracijoje aiškiai teigiama, kad turime pasinaudoti Europos mėlynosios ekonomikos teikiamomis galimybėmis.“

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki pabrėžė, kad „norint pasinaudoti jūrų ekonomikos augimo tendencijomis ir galimybėmis, reikalingas visų, t. y. institucijų, valstybių narių ir regionų, pramonės, mažųjų ir vidutinių įmonių ir pilietinės visuomenės, indėlis. Gebėjimas dirbti kartu, siekiant geriausių rezultatų, yra brandos požymis, o jūrų politika yra puiki priemonė Europos mėlynosios ekonomikos augimui paskatinti.“

Pagrindiniai faktai

Kodėl ES reikalinga Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jūrų sektoriuje darbotvarkė? Kodėl dabar?

Mėlynoji ekonomika yra svarbi Europai. Apskaičiuota, kad jos bendra pridėtinė vertė sudaro apie 500 mlrd. EUR, o 2020 m. ji padidės iki maždaug 600 mlrd. EUR. Tikimasi, kad per tą patį laikotarpį mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių žmonių skaičius padidės nuo 5,4 mln. iki 7 mln. Be to, 75 proc. Europos išorės prekybos ir 37 proc. vidaus prekybos vyksta jūromis. Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra ir bus gyvybiškai svarbūs Europos ekonomikai.

Europa turi pasinaudoti visomis galimybėmis, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietas, nes tai padėtų jai įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę. Jūros teikia daug galimybių, o ES turi nemažai priemonių, kuriomis galėtų sustiprinti valstybių narių ir sektoriaus pastangas.

Kaip išrinkti penki tiksliniai jūrų sektoriai?

Europos Komisija išsamiai apžvelgė Europos jūrų ir jūrininkystės sektorių ekonominį mastą ir užimtumą šiuose sektoriuose. Be to, ji įvertino tikrąsias šių sektorių perspektyvas ateinančiais metais ir konkrečias inovacijų ir darbo vietų kūrimo galimybes.

Iš Komisijos išvadų matyti, kad pagal bendrąją pridėtinę vertę ir užimtumą didžiausias jūrų sektorius yra pakrančių ir jūrų turizmo sektorius, kuris, kaip tikimasi, iki 2020 m. išaugs 2–3 %, o kruizinio turizmo sektoriuje iki 2020 m. (palyginti su 2010 m.) bus sukurta 100 000 naujų darbo vietų. Kadangi numatoma, kad artimiausioje ateityje pasaulio vandenynų energijos įrengtasis pajėgumas kasmet turėtų dvigubėti, sumažinus su technologijomis susijusias išlaidas bangų ir potvynių bei atoslūgių energijos technologijos bus labiau priderintos prie rinkos poreikių. Apskaičiuota, kad per ateinančius 10 metų metinė jūrų mineralų gavybos apyvarta galėtų išaugti nuo beveik nulio iki 5 mlrd. EUR, o iki 2030 m – iki 10 mlrd. EUR. ES akvakultūros sektorius galėtų prisidėti prie sveikos mitybos, jei būtų pasiektas toks augimo tempas, kokiu šis sektorius vystosi už ES ribų. Maždaug per artimiausią dešimtmetį mėlynųjų biotechnologijų sektorius turėtų tapti masinės gamybos produktų rinkų (pavyzdžiui, kosmetikos, maisto produktų, vaistų, cheminių medžiagų ir biokuro) tiekėju.

Kokie bus tolesni veiksmai?

Priėmus Limasolio deklaraciją Komisija paskelbs kelias iniciatyvas, skirtas augimo galimybėms nustatytose srityse tirti ir plėtoti, įskaitant komunikatus dėl pakrančių ir jūrų turizmo, vandenynų energijos, mėlynųjų biotechnologijų ir jūrų mineralų gavybos, taip pat strategines gaires akvakultūros sektoriui. Visos iniciatyvos bus vykdomos konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis.

Daugiau informacijos

Jūrų reikalų svetainė

http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/blue_growth/index_en.htm

Konferencijos svetainė

http://www.cy2012.eu/index.php/en/political-calendar/areas/transport-telecommunications-energy/informal-ministerial-meeting-on-eu-integrated-maritime-policy

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes, tel. +32 2 299 24 21

Lone Mikkelsen, tel. +32 2 296 05 67


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site