Navigation path

Left navigation

Additional tools

Laisvas judėjimas. Ryžtingi Komisijos veiksmai padėjo išnagrinėti 90 proc. probleminių laisvo judėjimo atvejų

European Commission - IP/11/981   25/08/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Laisvas judėjimas. Ryžtingi Komisijos veiksmai padėjo išnagrinėti 90 proc. probleminių laisvo judėjimo atvejų

Briuselis, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Laisvas asmenų judėjimas ES valstybėse narėse yra vienas iš apčiuopiamiausių pastarųjų 60 metų Europos integracijos laimėjimų. Iš to naudos turi ES piliečiai, valstybės narės ir apskritai visa Europos ekonomika. Laisvo judėjimo teise europiečiai naudojasi kasdien: kasmet piliečiai vyksta į 1,25 mlrd. kelionių po visą ES. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 48 proc. europiečių teisė laisvai judėti bei apsigyventi Europos Sąjungoje yra svarbiausia piliečių teisė (žr. pranešimą spaudai Nr. 14/2011).

Europos Komisija ryžtingai siekia, kad ES laisvo judėjimo taisyklės būtų veiksmingai taikomos visose valstybėse narėse. Todėl Komisija ryžtingai sprendžia problemas, susijusias su 2004 m. ES laisvo judėjimo direktyvos (2004/38/EB) perkėlimu į valstybių narių teisę, kad Europos piliečiai galėtų nevaržomai naudotis savo teisėmis. Keli praėjusių metų įvykiai parodė, kad esama didelių problemų, susijusių su ES laisvo judėjimo direktyvoje įtvirtintomis materialinėmis ir procesinėmis garantijomis (žr. MEMO/10/384; SPEECH/10/428; IP/10/1207; MEMO/10/502). Todėl Komisija ėmėsi veiksmų, kad visos 27 valstybės narės visapusiškai paisytų ES laisvo judėjimo teisių.

Naudodama nuolatinį politinį spaudimą per metus Komisija pasiekė konkrečių rezultatų: 16 valstybių narių išsprendė visus Komisijai susirūpinimą kėlusius klausimus arba parengė teisės aktų, kuriais užtikrinamas visiškas Direktyvos nuostatų laikymasis, projektus. Dėl likusių valstybių narių Komisija pradėjo arba svarsto galimybę pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą pagal ES sutartis.

„Laisvo judėjimo teisė yra viena labiausiai branginamų ES piliečių teisių, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Privalu užtikrinti, kad visi ES piliečiai šia teise galėtų nevaržomai naudotis. Praėjusios vasaros įvykiai Europą privertė suklusti. Komisija nedels išsakyti savo nuomonę, jei valstybės narės netinkamai taikys šią pagrindinę teisę, būtent procesines garantijas, kuriomis ES piliečiai apsaugomi nuo savavališko ar proporcingumo principo neatitinkančio išsiuntimo. Esu patenkinta, kad dauguma valstybių narių visiškai įgyvendino ES laisvo judėjimo taisykles. Tikiuosi, kad netrukus tai padarys ir likusios šalys. Europos Komisija akylai stebės padėtį, kol visos valstybės narės išspręs visus Komisijai susirūpinimą keliančius teisinius klausimus.“

Nuo 2010 m. vasaros Komisija iš viso nustatė ir dvišaliuose susitikimuose su valstybėmis narėmis aptarė 786 atvejus. Komisija aiškiai nurodė, kad neišsprendus problemų bus pradedama pažeidimo tyrimo procedūra. Todėl 711 atvejų (apie 90 proc.) buvo išnagrinėti palaikant dialogą su valstybėmis narėmis ir (arba) joms pateikus iš dalies pakeistų teisės aktų projektus. Liko tik 75 atvejai, dėl kurių šiuo metu vyksta pažeidimo tyrimo procedūra. Birželio 16 d. Prancūzijos Vyriausybė priėmė teisės aktų pakeitimus, kurių reikalavo Komisija, kad būtų užtikrintas Laisvo judėjimo direktyvos nuostatų laikymasis, įskaitant apsaugos priemones, kad ES piliečiai nebūtų savavališkai išsiunčiami arba diskriminuojami. Su likusiomis šalimis Komisija toliau bendradarbiauja spręsdama tokius aktualius klausimus kaip šeimos narių atvykimas ir gyvenimas, trečiųjų šalių piliečių leidimo gyventi šalyje kortelės ir apsaugos nuo išsiuntimo priemonės.

Sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis valstybėms narėms gali kilti pagundų ES piliečiams arba jų šeimos nariams taikyti diskriminacines priemones. Tačiau ES laisvo judėjimo direktyva užtikrinamos pakankamos apsaugos priemonės, kad nevaržomai naudodamiesi laisvo judėjimo teise piliečiai nebūtų neproporcinga našta valstybės narės biudžetui. Todėl šiuo atžvilgiu nėra galimybės imtis vienašalių nacionalinių veiksmų.

Komisija yra įsipareigojusi šalinti kliūtis, kurių vis dar kyla ES piliečiams, norintiems naudotis savo teisėmis, kaip nurodyta 2010 m. spalio mėn. paskelbtoje pirmojoje ES pilietybės ataskaitoje. Nuoseklūs ES veiksmai šalinant vidines prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo kliūtis buvo labai naudingi įmonėms ir piliečiams. Dėl padidėjusio darbo jėgos iš naujųjų ES valstybių narių judumo 2004–2007 m. ES bendras vidaus produktas išaugo apie 40 mlrd. eurų. ES turi pasinaudoti šiais laimėjimais, kad visi – turistai, studentai, darbuotojai, mažųjų įmonių savininkai – galėtų iš tikrųjų pajusti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės naudą.

Pagrindiniai faktai

2010 m. rugpjūčio 25 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Reding, kalbėdama apie padėtį, susijusią su ES piliečių laisvo judėjimo teise, sakė: „Suprantama, kad įstatymų pažeidėjai turės už tai atsakyti. Lygiai taip pat aišku, kad negalima žmonių išsiųsti vien todėl, kad jie yra romų tautybės.“ (Žr. MEMO/10/384).

ES laisvo judėjimo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę pažanga

Palaikiusios dvišalį dialogą, pateikusios pakankamai išsamius iškeltų klausimų paaiškinimus ar priėmusios teisės aktus, kuriais užtikrinamas direktyvos nuostatų laikymasis, Portugalija ir Suomija iki 2010 m. pabaigos išsprendė Komisijai susirūpinimą kėlusius klausimus. 14 valstybių narių (Airija, Bulgarija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) pateikė iš dalies pakeistų teisės aktų projektus ir tikslius skubaus jų priėmimo ir įsigaliojimo kalendorius, kad būtų užtikrintas visiškas Laisvo judėjimo direktyvos nuostatų laikymasis. Komisija vis dar išsamiai nagrinėja šiuos projektus ir planuojamas arba neseniai priimtas Danijos ir Nyderlandų priemones, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis ES teisei. 2011 m. kovo–birželio mėn. pažeidimo tyrimo procedūros dėl neišspręstų problemų pradėtos prieš Austriją, Čekiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Maltą, Lenkiją, Lietuvą, Švediją ir Vokietiją. Komisija analizuoja su laisvu judėjimu susijusią padėtį Belgijoje.

Svarbiausios nevisiško ar netinkamo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemos yra susijusios su trimis pagrindiniais klausimais: šeimos narių, įskaitant partnerius, atvykimu ir gyvenimu; trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams išduodamomis vizomis ir leidimo gyventi šalyje kortelėmis ir apsaugos nuo išsiuntimo priemonėmis.

Tolesni veiksmai

Komisija atidžiai stebės, kaip valstybės narės, paskelbusios apie įstatymų projektų priėmimą, laikysis įsipareigojimų. 2012 m. Komisija vertins, kaip direktyvos nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę ir taikomos visose valstybėse narėse. Gauta informacija bus panaudota 2013 m. rengiant Laisvo judėjimo direktyvos taikymo ataskaitą; ji bus teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Romų integracijos padėtis

2011 m. balandžio 5 d. Europos Komisija pateikė ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą (IP11/400, MEMO/11/216). Pagal šį ES planą bus nustatytos nacionalinės su romais susijusios politikos gairės, padėsiančios ES lygmeniu telkti lėšas integracijai skatinti. Plane daugiausia dėmesio skiriama keturiems ramsčiams: galimybėms mokytis, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Valstybės narės turėtų nustatyti atskirus nacionalinius romų integracijos tikslus, atsižvelgdamos į šalyje gyvenančių romų skaičių ir dabartinę šalies integracijos politiką. Nacionalines pastangas sustiprins ES finansavimas ir tvirtas kovos su diskriminacija teisinis pagrindas. Priėmus ES planą Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Reding sakė: „Man svarbiausia, kad valstybės narės padėtų užtikrinti, kad visi romų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą.“

Per pastaruosius metus Komisija toliau glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, kad remiant romų įtrauktį būtų lengviau pasinaudoti struktūriniais fondais, visų pirma Europos socialiniu fondu (ESF). Vengrijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje buvo surengti dvišaliai seminarai. Jie padėjo pasikeisti sėkmingų ESF projektų gerąja patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis.

2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos ES romų integracijos nacionalinių strategijų planui (IP/11/789). Visų 27 valstybių narių vyriausybės iki 2011 m. pabaigos turės Komisijai pateikti nacionalines romų integracijos strategijas. Tuomet Komisija, padedama ES pagrindinių teisių agentūros, šiuos planus įvertins ir kitų metų pavasarį pateiks ataskaitą.

Šią vasarą projektui „Colorful but Colorblind“ – Europos Sąjungos bendrai finansuojamam projektui, pagal kurį filmu siekiama laužyti romų stereotipus, – suteiktas JAV Society of Professional Journalists apdovanojimas (žr. IP/11/978).

Daugiau informacijos

Teisingumo generalinio direktorato naujienų skiltis:

http://ec.europa.eu/justice/news/intro/news_intro_en.htm

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding interneto svetainė:

http://ec.europa.eu/reding

Asmenys ryšiams:

Matthew Newman (+32 2 296 24 06)

Mina Andreeva (+32 2 299 13 82)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website