Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

2011 m. pavasario standartinis „Eurobarometro“ tyrimas. Europiečiai ekonominiu požiūriu jaučiasi saugesni

Briuselis, 2011 m. rugpjūčio 4 d. Europiečių požiūris į ekonomikos perspektyvą pradeda darytis optimistiškesnis, 2011 m. pavasarį atlikto „Eurobarometro“ tyrimo (tai du kartus per metus Europos Sąjungoje vykdomi nuomonių tyrimai) duomenimis, vis daugiau žmonių mano, kad sunkiausias krizės laikotarpis jau praėjo. 43 % europiečių mano, kad krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį (žr. priedą). Tai vienu procentiniu punktu daugiau, palyginti su 2010 m. rudenį atlikto ankstesnio tyrimo duomenimis (MEMO/11/16), ir 15 procentinių punktų daugiau, palyginti su 2009 m. pavasarį atliktu tyrimu. Europiečiai taip pat vis dažniau kreipiasi dėl ES veiksmų ir tvirtesnio Europos bendradarbiavimo, siekiant įveikti krizę ir ateityje išvengti problemų. Beveik 8 iš 10 europiečių mano, kad ES valstybėms narėms labiau derinant ekonomikos politiką, būtų galima veiksmingai spręsti ekonominės padėties klausimus.

„Paskutiniame „Eurobarometro“ tyrime patvirtinama, kad Europos Sąjunga pamažu kyla iš krizės. Žmonės mano, kad ES imasi veiksmingų kovos su krize priemonių ir kad ekonomika atsigauna, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Iš tyrimo taip pat matyti, jog dauguma žmonių mano, kad ES šiuo metu eina teisinga kryptimi. Piliečiai tikisi, kad ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės toliau spręs bendrą augimo rėmimo ir darbo vietų kūrimo klausimą. Jeigu visi veiksime atsakingai, Europai bus sudarytos geros sąlygos įveikus krizę tapti stipresnei negu iki krizės.“

Nors bendra tendencija ES yra teigiama, tačiau šalyse, kur vis dar yra ekonomikos nuosmukis ir didėja nedarbas, tebetvyro skeptiška nuotaika. Skiriasi optimistiškiau ir pesimistiškiau padėtį vertinančių šalių nuomonės. Dauguma valstybių narių, ypač Danija (68 %), Estija (64 %) ir Austrija (62 %) mano, kad ekonomikos krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį. Priešingos nuomonės laikosi šalys, kurios stengiasi įveikti krizę, pavyzdžiui, Portugalija (80 %) ir Graikija (78 %).

Europiečiai toliau labai palaiko idėją „bendradarbiaudami esame stipresni“ (žr. priedą): 79 % (2 procentiniais punktais daugiau, palyginti su padėtimi 2010 m. rudenį) pritaria „didesniam ES valstybių narių ekonomikos politikos derinimui“, 78 % (3 proc. punktais daugiau) pritaria „didesnei ES vykdomai priežiūrai, kai viešosios lėšos panaudojamos bankams ir finansų įstaigoms gelbėti“, 78 % (3 proc. punktais daugiau) mano, kad „tvirtesnis euro zonos šalių ekonomikos ir finansų politikos derinimas“ būtų veiksminga priemonė, 77 % (2 proc. punktais daugiau) pritaria „didesnei ES vykdomai didelių finansinių grupių veiklos priežiūrai“ ir 73 % (2 proc. punktais daugiau) mano, kad „svarbesnis ES vaidmuo reglamentuojant finansines paslaugas“ būtų veiksminga priemonė.

Piliečiai taip pat toliau mano, kad šalinant ekonomikos krizės padarinius ES imasi veiksmingiausių priemonių, pralenkdama nacionalines vyriausybes (žr. priedą). ES lieka pirmoje vietoje (22 %, 1 proc. punktu mažiau), nuo jos mažai atsilieka nacionalinės vyriausybės (20 %, proc. punktai nepasikeitė). G20 šalys (14 %, 2 proc. punktais mažiau) prarado trečios vietos poziciją, kurią užėmė Tarptautinis valiutos fondas (15 %, proc. punktai nepasikeitė). Nuo 2010 m. pavasarį atlikto „Eurobarometro“ tyrimo Jungtinės Valstijos (7 %, 1 proc. punktu daugiau) trečią kartą iš eilės atsilieka nuo tarptautinių organizacijų.

Visuomenės parama strategijai „Europa 2020“

Kiek tai susiję su strategija Europa 2020, kurioje pateikta keletas augimo didinimo ir darbo vietų kūrimo iniciatyvų (žr. IP/10/225), europiečiai įvertino visas septynias iniciatyvas kaip svarbias (žr. priedą). Labiausiai buvo remiamos šios iniciatyvos: „padėti neturtingiems ir socialiai atskirtiems asmenims ir suteikti jiems daugiau galimybių aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime“ (79 %, 3 proc. punktais daugiau), „modernizuoti darbo rinkas, kad būtų didinamas užimtumas“ (79 %, 3 proc. punktais daugiau) ir „remti ekonomiką, kurioje naudojama mažiau gamtos išteklių ir išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų“ (76 %, 3 proc. punktais daugiau). Dauguma europiečių taip pat mano, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai – inovacijų skatinimas ir konkurencingumo didinimas – yra realūs ir įgyvendinami.

Galiausiai dauguma europiečių optimistiškai vertina ateitį ir sako, kad strategija „Europa 2020“ grąžina ES į vėžes – 46 % (proc. punktai nepasikeitė). Jie pritaria nuomonei, kad „ES eina teisinga kryptimi, siekdama atsigauti po krizės ir spręsti naujus pasaulinio masto uždavinius“. Šiai nuomonei pritaria grynoji dauguma (46 % arba daugiau) 21 iš 27 valstybių narių gyventojų.

Pagrindiniai faktai

2011 m. pavasarį „Eurobarometro“ tyrimas atliktas individualiai apklausiant respondentus nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki gegužės 26 d. Iš viso pokalbiuose dalyvavo 31 769 žmonės iš visų 27 ES valstybių narių ir šalių kandidačių.

Daugiau informacijos

Su 2011 m. pavasarį vykdytu „Eurobarometro“ tyrimu (pirmaisiais rezultatais) galima susipažinti

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb75/eb75_en.htm.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pasiūlytas 2011 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ieškokite dokumente IP/11/685.

PRIEDAS

1. Plinta teigiamas požiūris į krizės poveikį

2. Skiriasi valstybių narių požiūris į krizės poveikį

3. ES imasi veiksmingų kovos su krize priemonių

4. Europiečiai toliau labai palaiko idėją „bendradarbiaudami esame stipresni“

5. ES geriausiai gali imtis veiksmingų krizės padarinių šalinimo priemonių

6. Strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų rėmimas

Asmenys ryšiams:

Matthew Newman (+32 2 296 24 06)

Mina Andreeva (+32 2 299 13 82)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website