Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Didesnė ES fondų bendrai finansuojamoji dalis – greitesnis Europos ekonomikos atsigavimas

Commission Européenne - IP/11/942   01/08/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Didesnė ES fondų bendrai finansuojamoji dalis – greitesnis Europos ekonomikos atsigavimas

Briuselis, 2011 m. rugpjūčio 1 d. Šiandien Europos Komisija susitarė dėl priemonių, kurias patvirtinus kai kurioms didžiausių ekonomikos sunkumų patiriančioms ES valstybėms narėms atsigauti turėtų būti gerokai lengviau.

Remiantis pasiūlymu, šešioms šalims būtų leista sumažinti savo indėlį remiant projektus, kurie dabar finansuojami drauge su Europos Sąjunga. Komisija Graikijai, Airijai, Portugalijai, Rumunijai, Latvijai ir Vengrijai skiria papildomą ES bendrai finansuojamųjų lėšų dalį, gyvybiškai reikalingą šių šalių projektams, kuriais skatinamas ekonomikos augimas ir konkurencingumas, finansuoti. Minėtų šalių nacionaliniai biudžetai patiria didelį spaudimą, tad dabar jos galės pradėti įgyvendinti programas, iki šiol atidėliotas dėl nacionalinio finansavimo stygiaus, o papildomos lėšos pagyvins ekonomiką.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barrosas sakė: „Šie pasiūlymai – išskirtinė priemonė išskirtinėmis aplinkybėmis. Tai, kad paspartinamas lėšų išmokėjimas ir įgyvendinamos finansinės pagalbos programos, rodo Komisijos pasiryžimą šalyse, kurioms finansų krizė kirto skaudžiausiai, didinti gerovę ir konkurencingumą, taigi tarsi prisidėti prie naujo Maršalo plano. Įgyvendinus pasiūlymus, į šalių ekonomiką pateks trūkstamų lėšų, ir sumažės nacionalinių biudžetų patiriamas spaudimas skirti lėšų bendro finansavimo projektams. Raginu Europos Parlamentą ir Tarybą šį pasiūlymą patvirtinti kuo skubiau, kad šalys lėšas gautų jau kitų metų pradžioje.“

Šia priemone naujas ar papildomas finansavimas neskiriamas, tačiau ją taikant galima anksčiau išmokėti lėšas, jau paskirtas iš ES sanglaudos fondo, kaimo plėtros ar žuvininkystės fondų. ES įnašas galės būti padidintas iki 95 proc., jei tik susijusi valstybė narė to pageidaus. Tai turėtų būti daroma pirmenybę teikiant projektams, kuriais siekiama ekonomikos augimo ir skatinamas užimtumas, pavyzdžiui, perkvalifikuojami darbuotojai, kuriamos verslo grupės, investuojama į transporto infrastruktūrą. Šitaip būtų įgyvendinta daugiau projektų, panaudota daugiau lėšų, o į ekonomiką įlieta daugiau pinigų.

Tai aktualu valstybėms narėms, kurias krizė paveikė labiausiai ir kurioms skirtas finansavimas – pagal programą ne euro zonos šalims (Rumunijai, Latvijai ir Vengrijai) taikyta mokėjimų balanso priemonė, euro zonos šalims (Graikijai, Airijai ir Portugalijai) – finansinės padėties stabilizavimo priemonė.

Komisija Tarybos ir Europos Parlamento prašys pasiūlymą priimti skubos tvarka iki 2011 m. pabaigos, kad būtų galima kuo skubiau pradėti įgyvendinti labai svarbius projektus.

Ši papildoma priemonė yra laikina. Ji bus taikoma tol, kol valstybėms narėms bus teikiama parama pagal finansinės pagalbos programas.

Norėdama padėti panaudoti lėšas, Komisija bendradarbiauja su susijusiomis valstybėmis narėmis, padeda joms šalinti kliūtis, stiprinti administracinius gebėjimus ir spartinti projektų įgyvendinimą bei lėšų panaudojimą. Graikijai Komisija sudarė specialią darbo grupę, kuri padės vykdyti priemones, numatytas ekonomikos koregavimo programoje, ir darys viską, ko reikia, kad ES lėšos būtų gautos greičiau.

Pagrindiniai faktai

Komisija siūlo, kad Europos Parlamentas ir Taryba pakoreguotų Graikijai, Airijai, Portugalijai, Rumunijai, Latvijai ir Vengrijai taikomą dabartinę ES bendro finansavimo sanglaudos, žuvininkystės ir kaimo plėtros politikos srityse sistemą. Kiekviena iš šių valstybių narių turėtų pateikti prašymą pasinaudoti šią nauja sistema. Lentelėje nurodyta tikėtina didžiausia parama (mln. EUR).

Valstybė narė

Iš viso

Visoms 6 valstybėms narėms

2 884

Atskirai valstybėms narėms

Graikijai

879

Vengrijai

308

Airijai

98

Latvijai

255

Portugalijai

629

Rumunijai

714

Fondai ir jų tikslai

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

ERPF tikslas – didinti Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą. ERPF siekia mažinti regioninius skirtumus ir remia programas, skirtas regionų plėtrai, ekonominiams pokyčiams, taip pat konkurencingumui ir teritoriniam bendradarbiavimui visoje ES skatinti. Taip pat siekiama gerinti infrastruktūrą, didinti konkurencingumą, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir darnų regioninį vystymąsi. Fondas investuoja į projektus, kuriuos įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama, pavyzdžiui, inovacijoms ir žinių ekonomikai, aplinkai ir rizikos prevencijai, energijos vartojimo efektyvumui, transporto ir telekomunikacijų plėtotei.

Sanglaudos fondas (SF)

Sanglaudos fondo lėšos daugiausia skiriamos transporto ir aplinkos infrastruktūrai, tačiau taip pat skatinamas efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančiosios energijos vartojimas tose valstybėse narėse, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) mažesnės negu 90 proc. ES vidurkio. Fondas tokioms šalims padeda mažinti ekonominį ir socialinį atsilikimą bei stabilizuoti ekonomiką. Fondas investuoja į projektus, kuriais plečiami transeuropiniai transporto ir energetiniai tinklai, remiamas efektyvus energijos vartojimas, atsinaujinančiosios energijos vartojimas, stiprinamas viešasis transportas.

Europos socialinis fondas (ESF)

Iš Europos socialinio fondo remiamos programos, kuriomis siekiama didesnio užimtumo ir socialinės įtraukties Europos Sąjungoje. Valstybėms narėms fondas padeda geriau parengti Europos darbuotojus ir įmones spręsti naujas globalias problemas. Fondas, pavyzdžiui, padeda darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, o įmonėms – keistis.

Europos žuvininkystės fondas (EŽF)

Europos žuvininkystės fondo tikslas – teikti finansinę paramą, kuria skatinama tvari išteklių ir ES laivyno žvejybos pajėgumų pusiausvyra, tvari žvejybos vidaus vandenyse plėtotė, didinamas žuvininkystės ir akvakultūros sektorių konkurencingumas, saugoma aplinka, susijusi su žvejybos ar akvakultūros veikla, ir stiprinama jos apsauga, skatinamas darnus vystymasis ir gerinama gyvenimo kokybė vietovėse, kuriose žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai užima svarbią vietą.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai tikslas – stiprinti ES kaimo plėtros politiką. Fondas padeda 1) didinti žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumą, 2) rūpintis aplinka ir gražinti kraštovaizdį, 3) gerinti gyvenimo kokybę ir ūkinės veiklos valdymą kaimo vietovėse. Fondas papildo nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, kuriais padedama siekti Bendrijos prioritetų.

Daugiau informacijos

Finansinės paramos priemonės

Mokėjimų balanso priemonė, skirta ne euro zonos šalims

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/balance_of_payments/index_en.htm

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, skirta euro zonos šalims

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/efsm/index_en.htm

Kontaktai:

Karolina Kottova (+32 2 298 70 19)

Ton Van Lierop (+32 2 296 65 65)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site