Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Komisija siekia, kad bankai Europoje būtų stipresni ir atsakingesni

2011 m. liepos 20 d., Briuselis. Per finansų krizę, kuri pasaulio ekonomiką krečia nuo 2008 m., pagrindinį vaidmenį atliko bankai. 1 Iš šios patirties pasimokyta ir praeities klaidos neturėtų pasikartoti. Todėl Europos Komisija šiandien pateikė pasiūlymus, kuriais siekiama pakeisti 8 000 Europoje veikiančių bankų elgesį. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – sustiprinti ES bankų sektoriaus atsparumą kartu užtikrinant, kad bankai ir toliau finansuotų ekonominę veiklą ir augimą. Komisijos pasiūlymais siekiama trijų konkrečių tikslų.

1. Pagal pasiūlymą bus reikalaujama, kad bankai turėtų daugiau ir geresnio kapitalo, kad ateityje patys galėtų atsispirti sukrėtimams. Pastarosios krizės pradžioje įstaigų turimas kapitalas buvo nepakankamas ir dydžio, ir kokybės prasme, todėl nacionalinės valdžios institucijos turėjo skirti precedento neturinčio dydžio paramą. Šiuo pasiūlymu Komisija Europoje įgyvendina tarptautinius banko kapitalui taikomus standartus, dėl kurių susitarta G 20 lygmeniu (paprastai jie vadinami „Bazelis III“ susitarimu). Šioje srityje pirmaus Europa – šias taisykles ji taikys daugiau kaip 8 000 bankų, valdančių 53 proc. pasaulio turto.

2. Komisija taip pat ketina sukurti naują valdymo struktūrą, pagal kurią priežiūros institucijoms būtų suteikta daugiau galių griežčiau stebėti bankus, o pastebėjus riziką – imtis veiksmų taikant galimas sankcijas, pavyzdžiui, mažinti kreditavimą, jei tikėtina, kad gali susiformuoti burbulas.

3. Sujungusi visus šiuo klausimu taikomus teisės aktus, Komisija siūlo parengti bendrą bankų reguliavimo taisyklių sąvadą. Dėl to padidės skaidrumas ir bus geriau užtikrinamas teisės aktų vykdymas.

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Jaučiamas stiprus finansų krizės poveikis Europos šeimoms ir įmonėms. Negalime leisti, kad tokia krizė pasikartotų ir kad keleto finansininkų veiksmai keltų grėsmę mūsų visų gerovei. Todėl šiandien pateikėme pasiūlymus, kuriais siekiame sustiprinti daugiau kaip 8 000 Europoje veikiančių bankų. Prisiimdamas riziką bankų sektorius turės turėti daugiau ir geresnės kokybės kapitalo. Tai itin svarbus žingsnis, padėsiantis pasimokyti iš krizės ir laikytis naujo požiūrio į riziką. Džiaugiuosi, kad Europa ir toliau rodo iniciatyvą ir pirmoji pasaulyje pradės įgyvendinti G 20 įsipareigojimus. Tik pradėję taikyti visas šias taisykles galėsime iš tiesų pasakyti, kad pasimokėme iš krizės.“

Pagrindiniai faktai

Pasiūlymą sudaro dvi dalys: direktyva, kuria reglamentuojama, kaip pradėti vykdyti indėlių priėmimo veiklą, ir reglamentas, kuriuo reglamentuojama kredito įstaigų ir investicinių įmonių veikla. Abi teisinės priemonės sudaro vieną rinkinį ir turėtų būti nagrinėjamos kartu. Kartu su pasiūlymu pateikiamas poveikio vertinimas, kuris rodo, kad įgyvendinus šią reformą smarkiai sumažėtų bankų sistemos krizės tikimybė.

1. Reglamente pateikiami išsamūs rizikos ribojimo reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir jis taikomas:

  • kapitalui: Komisijos pasiūlymu padidinama nuosavų lėšų, kurias bankas turi turėti, suma ir šių lėšų kokybė. Taip pat suderinami atskaitymai iš nuosavų lėšų, kad remiantis rizikos ribojimo principais būtų galima nustatyti pagal teisės aktus privalomo kapitalo dydį;

  • likvidumui: siekdama pagerinti finansų įstaigų likvidumo rizikos profilio trumpalaikį atsparumą, Komisija siūlo 2015 m. pradėti taikyti likvidumo užtikrinimo koeficientą, kurio tiksli sudėtis ir kalibravimas bus nustatyti po stebėjimo ir peržiūros laikotarpio;

  • sverto koeficientui: tam, kad kredito įstaigų ir investicinių įmonių balansuose santykis tarp skolinto ir nuosavo kapitalo nebūtų pernelyg didelis, Komisija taip pat siūlo, kad sverto koeficientas būtų peržiūrimas. Sverto koeficiento poveikis bus atidžiai stebimas prieš tai, kai galbūt bus paskelbta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. tai yra privalomas reikalavimas;

  • sandorio šalies kredito rizikai: vadovaujantis Komisijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių politika (IP/10/1125), daromi pakeitimai, kurie paskatintų bankus ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą vykdyti per pagrindines sandorio šalis;

  • bendram taisyklių sąvadui: per finansų krizę išryškėjo, kokį pavojų kelia nevienodos nacionalinės taisyklės. Bendrajai rinkai reikalingas bendras taisyklių sąvadas. Reglamentas taikomas tiesiogiai, t. y. jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę, ir taip panaikinamas vienas tokių skirtumų šaltinis. Reglamentu taip pat nustatomas bendras kapitalui taikomų taisyklių rinkinys.

2. Naujoji direktyva apima esamų Kapitalo poreikio direktyvų sritis, kuriose valstybės narės ES nuostatas turi perkelti į savo nacionalinę teisę tokiu būdu, kuris būtų tinkamiausias atsižvelgiant į jų aplinką, pvz. reikalavimai, taikomi norint pradėti ir vykdyti bankų veiklą, sąlygos, kuriomis jie gali naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, kompetentingų valdžios institucijų apibrėžtis ir principai, kuriais vadovaujamasi vykdant rizikos ribojimo principais grindžiamą priežiūrą.

Į šią direktyvą įtraukti tokie nauji aspektai:

  • geresnis valdymas: pasiūlymu stiprinami su įmonių valdymo tvarka ir procesais susiję reikalavimai, taip pat įvedamos naujos taisyklės, skirtos valdybų atliekamos rizikos priežiūros veiksmingumui didinti, gerinamas rizikos valdymo funkcijos statusas ir užtikrinama, kad priežiūros institucijos veiksmingai prižiūrėtų rizikos valdymą.

  • sankcijos: pasiūlymu užtikrinama, kad, įstaigoms pažeidus ES reikalavimus, visos priežiūros institucijos galėtų taikyti sankcijas, kurios būtų iš tiesų atgrasomos, tačiau tuo pat metu veiksmingos ir proporcingos, pavyzdžiui, administracinės baudos iki 10 proc. įstaigos metinės apyvartos arba laikinas įstaigos valdymo organo nariams taikomas draudimas;

  • kapitalo rezervas: be minimalaus kapitalo poreikio, nustatomi du kapitalo rezervai: kapitalo apsaugos rezervas, kuris yra vienodas visiems ES bankams, ir anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nustatomas nacionaliniu lygmeniu;

  • griežtesnė priežiūra: Komisija siūlo stiprinti priežiūros režimą ir reikalauti, kad atsižvelgiant į rizikos vertinimą kasmet būtų rengiamos kiekvienos prižiūrimos įstaigos priežiūros programos, kad būtų dažniau ir sistemiškiau atliekami priežiūros tyrimai vietoje, kad standartai būtų griežtesni, o priežiūros vertinimas nuodugnesnis ir labiau perspektyvinis.

Galiausiai, pasiūlymu siekiama kiek įmanoma sumažinti kredito įstaigų priklausomybę nuo išorės kredito reitingų: a) reikalaujant, kad visi bankų investavimo sprendimai būtų grindžiami ne tik reitingais, bet ir jų pačių vidaus padalinių nuomone apie kreditą ir b) kad skaičiuodami savo kapitalo poreikį bankai, kurių konkrečiam portfeliui kyla nemaža rizika, parengtų to portfelio vidaus reitingą, o ne kliautųsi išorės reitingais.

Šiandienos pasiūlymu ankstesnės Kapitalo poreikio direktyvos (2006/48/EB ir 2006/49/EB) pakeičiamos reglamentu ir direktyva, taip pat tai yra dar vienas svarbus patikimesnės ir saugesnės Europos finansų sistemos kūrimo etapas.

Tolesnė papildoma informacija

Tam, kad būtų atkurtas bankų sektoriaus stabilumas ir užtikrinta, kad kreditai ir toliau pasiektų realiąją ekonomiką, ES ir valstybės narės ėmėsi plataus masto beprecedenčių priemonių, o mokesčių mokėtojai turi padengti su tuo susijusias išlaidas. Europos Komisija patvirtino 4,1 trilijono EUR vertės valstybės pagalbos priemonių finansų įstaigoms, iš kurių 2 trilijonai EUR panaudoti 2008 ir 2009 m.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/bank/regcapital/index_en.htm

MEMO/11/527

Contacts :

Olivier Bailly (+32 2 296 81 17)

Chantal Hughes (+32 2 299 44 50)

Catherine Bunyan (+32 2 299 65 12)

1 :

Remiantis TVF skaičiavimais, su krize susiję Europos bankų patirti nuostoliai 2007–2010 m. siekia beveik 1 trilijoną EUR, arba 8 proc. ES BVP.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site