Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Europos Komisija. Ateities žuvininkystės politika

Briuselis, 2011 m. liepos 13 d. – Savo pasiūlymuose iš esmės pertvarkyti ES bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) Europos Komisija išdėstė radikalų požiūrį į žuvininkystės valdymą Europoje. Planuose numatyta ne tik užtikrinti žvejų pragyvenimo šaltinį, bet ir atsisakyti pernelyg intensyvios žuvininkystės bei žuvų išteklių išeikvojimo. Pertvarkant žuvininkystės politiką numatyta decentralizuoti žuvininkystės valdymą iki rajono ar jūros baseino lygmens ir grįsti jį mokslininkų rekomendacijomis. Be to, sudarant tausios žuvininkystės susitarimus bus keliami žuvininkystės valdymo standartai tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Pristatydama pasiūlymus už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki teigė: Privalome leisti visų žuvų ištekliams atgauti gerą būklę, kad jie išliktų dabar ir ateityje. Tik taip žvejai galės toliau žvejoti ir savo darbu užsidirbti padoriam gyvenimui.“

Ji pridūrė: Todėl turime išmintingai valdyti kiekvienos žuvų rūšies išteklius – sužvejoti tiek, kiek galime, tačiau ne daugiau negu reikia, kad ištekliai ir ateityje išliktų geros būklės ir produktyvūs. Vadovaudamiesi tokiu požiūriu ne tik sužvejosime daugiau, bet ir turėsime sveiką aplinką bei užsitikrinsime jūros gėrybių tiekimą. Jei bendrąją žuvininkystės politiką pertvarkysime tinkamai, ilgainiui žvejų ir pakrančių rajonų bendruomenių gyvenimo lygis pakils. Be to, visi europiečiai turės platesnį šviežių – tiek laukinių, tiek ūkiuose išaugintų – žuvų pasirinkimą.

Tausumas ir ilgalaikiai sprendimai yra pagrindiniai šiandien pateiktų pasiūlymų bruožai. Siūlomi tokie elementai:

  • iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad visų žuvų rūšių ištekliai būtų žvejojami neviršijant tausaus lygio – tai atitinka tarptautinius ES įsipareigojimus;

  • visa žuvininkystė bus grindžiama ekosistemų metodu: atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas bus sudaromi ilgalaikiai valdymo planai;

  • bus uždrausta atgal į jūrą išmesti nepageidaujamas žuvis, nes tai yra maisto išteklių švaistymas ir ekonominiai nuostoliai. Žvejai privalės į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis;

  • pasiūlymuose taip pat nustatyti aiškūs tikslai ir terminai, iki kada turi būti sustabdyta pernelyg intensyvi žvejyba; bus įdiegta rinkos priemonių, kaip antai individualių parduodamų sužvejotino kiekio dalių sistema; numatytos smulkiosios žuvininkystės paramos priemonės; geresnis duomenų rinkimas; tausios akvakultūros skatinimo Europoje strategijos.

  • vartotojai galės gauti daugiau informacijos apie jų perkamų produktų kokybę ir tvarumą;

  • pagrindiniai politikos principai ir tikslai bus nustatomi Briuselyje, tačiau tinkamiausias apsaugos priemones turės pasirinkti ir taikyti pačios valstybės narės; tai reiškia, kad ne tik supaprastės pats procesas, bet ir pasirinktos priemonės labiau atitiks regiono ir vietos poreikius;

  • viso žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojai turės priimti ekonominius sprendimus, kaip laivyno dydį pritaikyti prie žvejybos galimybių; sustiprės žvejų organizacijų vaidmuo valdant rinkos pasiūlą ir didinant žvejų pelną;

  • finansinė parama bus teikiama tik aplinkai palankioms iniciatyvoms, kuriomis prisidedama prie pažangaus ir tvaraus augimo; bus nustatyta griežta kontrolės sistema siekiant užtikrinti, kad nebūtų finansuojama neteisėta veikla ar pernelyg didelis pajėgumas;

  • plėtodama santykius su trečiosiomis šalimis ir dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje ES skatins visame pasaulyje laikytis tų pačių gero reguliavimo ir protingo jūrų valdymo principų.

Pagrindiniai faktai

ES žuvininkystę veikia kelios tarpusavyje susijusios problemos. Daugelis žuvų išteklių yra pernelyg intensyviai žvejojami, nes žvejybos laivynas yra per didelis ir pernelyg našus. Sužvejojamų žuvų kiekis kasmet mažėja, ir nuo žuvininkystės priklausomos pakrančių rajonų bendruomenės mato, kaip blėsta jų ekonominės galimybės. Priimdami sprendimus politikai yra labiau linkę vadovautis trumpalaikiais interesais, o ne mąstyti apie ilgalaikį išteklių išsaugojimą, o vadovavimas iš Briuselio iki šiol menkai tepaskatino šio sektoriaus atstovus imtis atsakomybės ir prisidėti prie tausaus išteklių naudojimo.

2009 m. žaliojoje knygoje išnagrinėti visi dabartinės politikos trūkumai ir iki pat 2010 m. pabaigos vyko konsultacijos su visuomene. Šiandieninis reformos teisės aktų paketas parengtas atsižvelgiant į nuomones, pareikštas per šias viešąsias konsultacijas, ir išvadas, padarytas po kelių susitikimų su suinteresuotosiomis šalimis. Paketą sudaro:

  • naujo reglamento, kuriame nustatomos pagrindinės BŽP taisyklės, teisėkūros pasiūlymas,

  • naujos rinkos politikos teisėkūros pasiūlymas,

  • komunikatas dėl BŽP išorės aspekto,

  • bendro pobūdžio komunikatas, kuriame paaiškinamos pirmiau išdėstytų dalykų sąsajos.

Šis naujas teisės aktų paketas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai priimti pagal įprastą (bendro sprendimo priėmimo) teisėkūros procedūrą. Komisija tikisi, kad naujoji sistema bus priimta ir įsigalios iki 2013 m. sausio 1 d.

Vėliau šiais metais Komisija numato pateikti naujo žuvininkystės ir jūrų reikalų politikos finansavimo mechanizmo pasiūlymą, atitinkantį daugiametę finansinę programą.

Daugiau informacijos

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes (+32 2 299 24 21)

Lone Mikkelsen (+32 2 296 05 67)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website