
Europos Komisijos pranešimas spaudai
2012 m. pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims teikimo programai skiriama 113 mln. EUR
Briuselis, 2011 m. birželio 20 d. Nustatyta bendra 2012 m. pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims teikimo programos lėšų vertė – 113 mln. EUR – ir aiškios kiekvienai valstybei narei skirtinos sumos bei produktai (žr. priedus). Ši suma gerokai mažesnė nei ankstesnių metų, kai buvo skirta beveik 500 mln. EUR, nes balandį Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriame teigiama, jog pagal dabartinę tvarką reikalaujama, kad šios programos lėšomis finansuojami maisto produktai būtų imami iš ES viešųjų atsargų. Todėl 2012 m. programa yra išimtinai grindžiama šiuo metu turimomis (162 000 tonų grūdų ir 54 000 tonų nugriebto pieno miltelių) intervencinėmis atsargomis.
Komisija numatė, kad tokia problema gali kilti, ir 2008 m. pirmą kartą pasiūlė pakeisti programą. Nepaisant Europos Parlamento pritarimo, šis pasiūlymas užstrigo Taryboje. Praėjusį rugsėjį Komisija, siekdama paspartinti šio klausimo sprendimą, pateikė patikslintą pasiūlymą. Deja, ir šis pasiūlymas tebėra blokuojamas Taryboje.
Nors vidutinis ES piliečių gyvenimo lygis – vienas iš aukščiausių pasaulyje, vis dėl to yra žmonių, kurie neišgali tinkamai maitintis. Apskaičiuota, kad ES 43 mln. žmonių gresia maisto stygius, o tai reiškia, kad kas antrą dieną jie negali deramai maitintis. Pagal Maisto skirstymo programą remiamas maisto tiekimas šiems asmenims arba labai pažeidžiamoms šeimoms. 2009 m. 440 000 tonų produktų išdalyta 18 mln. žmonių devyniolikoje valstybių narių. Labdaros organizacijos ir NVO tikisi, kad ES imsis veiksmų padėti nepriteklių patiriantiems asmenims. Todėl labai svarbu greitai rasti sprendimą, kaip įveikti esamas problemas ir panaudoti turimas lėšas.
Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloșas pabrėžia šios programos svarbą. „Mes tebesame politiškai įsipareigoję vykdyti šią programą – jos svarbą pripažįsta daug visoje ES veikiančių labdaros organizacijų ir NVO. Todėl privalome rasti išeitį, kaip vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tęsti programą tiksliai pagal teisės aktų nuostatas. Lengviausias sprendimas būtų, jei valstybės narės susitartų dėl pateikto pasiūlymo, kuriam Europos Parlamentas jau davė politinį pritarimą.“
Pagrindiniai faktai
Europos Sąjungos „Maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims programa“ (MSP) pradėta 1987 m. gruodžio mėn., kai Taryba priėmė taisykles dėl žemės ūkio produktų viešųjų intervencinių atsargų perdavimo valstybėms narėms, norinčioms pasinaudoti jomis kaip pagalba maistu labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje tiekimo tęstinumui užtikrinti MSP pertvarkyta taip, kad intervencines atsargas būtų galima papildyti rinkoje įsigytais produktais. Šis sprendimas neturėjo būti taikomas ilgą laiką, bet juo ketinta pasinaudoti pritrūkus tam tikrų produktų atsargų. Intervencinės atsargos liko programos pagrindu, „kol atsargos bus sunaudotos iki normalaus lygio“. Toliau vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformas intervencinės atsargos pamažu vėl tapo apsauginiu tinklu.
MSP finansuojama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF). Jos biudžetas padidėjo nuo šiek tiek mažiau nei 100 mln. EUR 1987 m. iki 500 mln. EUR 2009 ir vėlesniais metais. Programoje dalyvaujama savanoriškai; 2012 m. joje dalyvauja dvidešimt valstybių narių.
Norinčios dalyvauti valstybės narės kasmet apie savo poreikius praneša Komisijai, nurodydamos, kiek produktų iš turimų intervencinių atsargų joms reikėtų. Remdamasi šia informacija ir Eurostato duomenimis apie skurdą, Komisija kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei nustato viršutinę biudžeto ribą ir produktų, kuriuos galima paimti iš viešųjų atsargų arba įsigyti rinkoje, naudojant tam skirtą biudžetą, sąrašą.
Tiekiant intervencines atsargas, skelbiami konkursai šiuos produktus (pvz., kviečius) perdirbti arba mainyti į iš jų perdirbtus produktus (pvz., į miltus ar makaronus). Šie produktai kaip pagalba maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims skirstomi maisto daviniais arba tiekiant maistą į centrus, kuriems vadovauja labdaros organizacijos ar kitos valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos. Pagal Maisto skirstymo programą remiamas maisto tiekimas sunkumų patiriantiems asmenims arba labai pažeidžiamoms šeimoms.
Toliau vykdant BŽŪP reformas sistema tapo gerokai labiau orientuota į rinką – labai sumažėjo intervencinių atsargų lygis. Komisija, pripažindama, kad tai gali tapti problema Pagalbos skurstantiesiems programai, pirmiausia 2008 m. paskelbė pasiūlymą keisti programą (įskaitant priemones, skirtas galimybėms gauti produktus laisvoje rinkoje palengvinti). Tačiau šis pasiūlymas užstrigo Taryboje, nes jam nepritarė 6 valstybės narės.
2010 m. rugsėjį Komisijos narys pateikė patikslintą pasiūlymą (kuriame kartu atsižvelgiama į Lisabonos sutartį) – žr. IP/10/1141. Tačiau ir šis pasiūlymas užstrigo Taryboje.
2009 m. Europos Parlamentas pateikė nuomonę dėl 2008 m. pasiūlymo. Dėl 2010 m. pasiūlymo Europos Parlamento pozicija (dar) nepateikta.
2011 m. balandžio 13 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl 2009 m. Vokietijos pateikto skundo prieš Pagalbos skurstantiesiems programą – sprendimas priimtas ne Komisijos naudai, ir jame iš esmės teigiama, kad didžioji dalis pagal programą tiekiamų maisto produktų turėtų būti iš viešųjų atsargų.
Metiniai planai paprastai priimami rugsėjo mėn. Dėl smarkiai sumažėjusių išteklių, šį metinį planą reikia priimti anksčiau, kad valstybės narės ir labdaros organizacijos turėtų kiek daugiau laiko pamėginti rasti alternatyvių maisto produktų šaltinių.
Daugiau informacijos
Daugiau dokumentų ir informacijos apie pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems žmonėms programą rasite http://ec.europa.eu/agriculture/markets/freefood/index_en.htm
1 priedas. Lėšos, skirtos 2012 m. planui kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinti
2 priedas. Kiekvienos rūšies produktų kiekis, kuris pagal 2012 m. planą turi būti paimtas iš Bendrijos intervencinių atsargų ir paskirstytas valstybėse narėse
I PRIEDAS. Lėšos, skirtos 2012 m. planui kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinti (EUR)
Valstybė narė | Paskirstymas |
Belgique/België | 2 795 058 |
България | 4 183 873 |
Česká republika | 122 600 |
Eesti | 718 782 |
Éire/Ireland | 1 304 105 |
Elláda | 4 805 742 |
España | 18 084 154 |
France | 15 869 928 |
Italia | 22 103 802 |
Latvija | 1 558 586 |
Lietuva | 1 849 759 |
Luxembourg | 47 463 |
Magyarország | 3 237 794 |
Malta | 131 505 |
Polska | 17 310 824 |
Portugal | 4 524 628 |
România | 12 035 925 |
Slovenija | 515 467 |
Slovakia | 959 383 |
Suomi/Finland | 1 327 965 |
Iš viso | 113 487 343 |
II PRIEDAS. Kiekvienos rūšies produktų kiekis, kuris turi būti paimtas iš ES intervencinių atsargų ir paskirstytas kiekvienoje valstybėje narėje (tonomis)
Valstybė narė | Grūdai | Sviestas | Nugriebto pieno milteliai |
Belgique/België | - | 1 560,273 | |
България | 39 144,763 | - | |
Česká republika | 450,000 | - | |
Eesti | - | 383,316 | |
Éire/Ireland | - | 727,985 | |
Elláda | - | 2 682,689 | |
España | - | 10 095,040 | |
France | - | 8 859,003 | |
Italia | - | 12 338,912 | |
Latvija | - | 870,043 | |
Lietuva | - | 1 032,583 | |
Luxembourg | - | - | |
Magyarország | - | 1 807,420 | |
Malta | 1 230,373 | - | |
Polska | - | 9 663,348 | |
Portugal | - | 2 525,764 | |
România | 112 609,424 | - | |
Slovenija | - | 287,747 | |
Slovakia | 8 976,092 | - | |
Suomi/Finland | - | 741,304 | |
IŠ VISO | 162 410,652 | 53 575,425 |
Asmenys ryšiams: Roger Waite (+32 2 296 14 04) Johan Reyniers (+32 2 295 67 28) |