Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad Europoje nedelsiant reikia diegti inovacijas, ir nagrinėjama valstybių narių pažanga

Briuselis, 2011 m. birželio 9 d. Europos Komisijos 2011 m. Inovacijų sąjungos konkurencingumo ataskaitoje pateikiama išvada, kad, jei įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ norima skatinti pažangų ir tvarų augimą, ES daugelyje sričių reikia geriau diegti inovacijas. Europoje turi būti daugiau ir pažangiau investuojama tiek į viešojo, tiek į privataus sektorių mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tai ne tik skatina augimą vidutinės trukmės laikotarpiu, bet ir turi anticiklinį poveikį krizės metu. Reikia ES ir tarptautiniu mastu daugiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje. Be to, reikia geriau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus, be kita ko, stiprinant intelektinės nuosavybės reglamentavimo sistemą. Švietimo sistemos turi būti pritaikytos prie verslo inovacijų poreikių. Reikia labiau skatinti novatoriškas ir sparčiai augančias mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Būtina derinti pastangas, kad remiantis vilčių teikiančiais Europos laimėjimais inovacijų srityje būtų sprendžiami tokie pasaulinio masto uždaviniai kaip klimato kaita. Mokslo ir mokslinių tyrimų srityse turi būti panaikinta lyčių nelygybė.

„Šioje ataskaitoje pabrėžiama, kad kelias įgyvendinant iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ yra ilgas ir reikalauja daug pastangų, o pakeliui reikia įveikti dideles kliūtis. Bet joje patvirtinama, kad ES sutarė dėl teisingų politikos krypčių, kurios padės nueiti šį kelią. Ekonominiu atžvilgiu iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ privaloma įgyvendinti Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Norint užtikrinti tvarų augimą tai yra taip svarbu kaip tvarkyti viešuosius finansus“, – sakė už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn.

Ataskaitoje nagrinėjami nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų privalumai ir trūkumai ir pateikiami patikimi duomenys, kuriais turi būti grindžiamos nacionalinės politikos pasirinktys. Ataskaita grindžiama Inovacijų sąjungos diegimo rezultatų suvestine. Prie jos pridedama išsami informacija apie kiekvienos šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklos rodiklius.

Pagrindinės ataskaitos išvados

  • Europa turi sparčiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. ES pamažu artėja prie savo tikslo 3 % BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (2009 m. skirta 2,01 % BVP). Tačiau dėl įmonių skiriamų mažesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą atotrūkis nuo svarbiausių konkurentų tampa vis akivaizdesnis. 2008 m. ES išlaidos sudarė 24 % visų pasaulio masto išlaidų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje (1995 m. šios išlaidos sudarė 29 %). Atsižvelgiant į BVP, Japonijos ar Pietų Korėjos įmonės, palyginti su Europos įmonėmis, investuoja du kartus daugiau.

  • Ekonomikos krizės laikotarpiu sukauptos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas turi anticiklinį poveikį. Investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas padidinusių šalių galimybės įveikti krizę yra didesnės. 2009 m. moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamą biudžetą sugebėjo išsaugoti nepakitusį arba padidinti septyniolika, o 2010 m. – šešiolika valstybių narių.

  • Reikia pažangesnių investicijų į inovacijas. Sėkmingiausi inovacijų diegėjai daugiausia investuoja į pažangiosios specializacijos strategiją, derindami į pasiūlą orientuotas politikos kryptis (pavyzdžiui, viešąsias subsidijas aukštajam mokslui, įmonių moksliniams tyrimams ir plėtrai, rizikos kapitalui ir mokslo bei technologinėms infrastruktūroms) su į paklausą orientuotomis politikos kryptimis (pavyzdžiui, novatoriškų produktų viešaisiais pirkimais, rezultatais grindžiamu standartizavimu ir konkurenciją skatinančiomis produktų rinkos taisyklėmis).

  • Aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimas turi būti derinamas su verslo poreikiais. Tik 46 % ES mokslininkų dirba verslo sektoriuje (JAV – 80 %). Valstybės narės turėtų pritaikyti savo švietimo sistemas, kad mokslininkų skaičius augtų, ir kartu užtikrinti geresnį derėjimą su verslo poreikiais.

  • Integruojant ir tarptautiniu mastu vykdant mokslinius tyrimus didėja investicijų grąža. Mokslinės kompetencijos pripažinimas tarptautiniu mastu ir veiksmingas jos vystymas yra vienas kitą stiprinantys veiksniai. Didelis privalumas – Europos žinių srautai (pvz., studentai, bendros publikacijos, bendradarbiavimas pagal bendrą patentą), kurie dar labiau sustiprės baigus kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tačiau jie daugiausia sutelkti keliose Vakarų Europos šalyse.

  • Prastos pagrindinės sąlygos trukdo žinias paversti rinkai tinkamais produktais ir paslaugomis. Europa vis mažiau pasinaudoja mokslinių tyrimų rezultatais. ES paskelbia daugiausia recenzuojamų mokslinių publikacijų pasaulyje (2009 m. ji paskelbė 29 % tokių publikacijų), bet Japonijoje ir Pietų Korėjoje patentų pagal Patentinės kooperacijos sutartį paraiškų skaičius auga beveik du kartus greičiau nei ES. Pusė valstybių narių pažangių technologijų srityje apskritai neturi jokio Europos patentų biuro patento. Reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrinta ekonomiškai veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga ir valdymas. Baigus šiuo metu vykstančias derybas dėl ES patento bus padaryta svarbi pradžia.

  • Europa turi didelį technologinių išradimų potencialą visuomenei svarbioms problemoms spręsti. 2007 m. klimato kaitos technologijų srityje ES priklausė 40 % patentų. Tai rodo, kad derinant tikslinius mokslinius tyrimus ir investicijas į pagrindinių sričių demonstracinius projektus su rinkos vystymo paramos priemonėmis gali būti skatinamos naujos technologijos ir inovacijos. To siekiama įgyvendinant pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ parengtas Europos inovacijų partnerystės programas.

  • Mums reikia novatoriškesnių ir sparčiau besivystančių MVĮ. ES turi siekti, kad jos moksliniai tyrimai pažangių ir vidutinio lygio technologijų sektoriuose būtų vykdomi taip intensyviai kaip JAV. Kitaip tariant, reikalingi struktūriniai pokyčiai tiek pačiuose sektoriuose, tiek tarp jų. Kai kurioms Europos šalims, pavyzdžiui, Austrijai ir Danijai, pavyko įgyvendinti struktūrinius pokyčius ir formuoti labiau žiniomis grindžiamą ekonomiką. Be to, daugeliui tokių šalių pavyko geriau atsigauti po ekonomikos krizės. Bendri tokios sėkmės požymiai – novatoriškos ir sparčiai augančios MVĮ, besinaudojančios viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų moksline kompetencija ir palankiomis bendromis naujų žinių pritaikymo rinkoje sąlygomis.

Pagrindiniai faktai

Kas dvejus metus rengiant Inovacijų sąjungos konkurencingumo ataskaitą, kuri apima visas 27 valstybes nares ir šešias asocijuotąsias šalis ir kurioje pateikiama išsami statistinė ir ekonominė pagrindinių veiksmingos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ypatumų analizė, bus prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (IP/10/1288) skelbiama pirmą kartą – ji keičia buvusią Mokslo, technologijų ir konkurencingumo ataskaitą.

Inovacijų sąjungos konkurencingumo ataskaita http://ec.europa.eu/iuc2011

Inovacijų sąjunga http://ec.europa.eu/innovation-union

Europa 2020“ http://ec.europa.eu/europe2020

Asmenys ryšiams :

Mark English (+32 2 296 24 10)

Monika Wcislo (+32 2 298 65 95)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website