Navigation path

Left navigation

Additional tools

Aplinka. Ar iki 2050 m. patrigubinsime sunaudojamų išteklių kiekį, ar verčiau efektyviau juos naudosime ir perdirbsime?

European Commission - IP/11/646   26/05/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/11/646

Briuselis, 2011 m. gegužės 26 d.

Aplinka. Ar iki 2050 m. patrigubinsime sunaudojamų išteklių kiekį, ar verčiau efektyviau juos naudosime ir perdirbsime?

Šiandien Europos Komisija kartu su Jungtinių Tautų Aplinkos programos atstovais paskelbė dvi svarbias ataskaitas, kuriomis raginama visiškai kitaip naudoti retus išteklius. Vienoje iš ataskaitų kalbama apie milžiniškas galimybes padidinti metalų perdirbimo apimtį. Tik 18 metalų perdirbami daugiau kaip 50 proc., daugumos likusių neperdirbama nė 1 proc. Kitoje ataskaitoje, pristatyta gegužės 18 d. JT Tvarios plėtros komisijos posėdyje, pabrėžiama būtinybė visiškai atsieti ekonomikos augimą ir gamtos išteklių naudojimą, kad 2050 m. būtų išvengta pasaulinės išteklių krizės, ir teikiami moksliniais duomenimis grindžiami išteklių naudojimo ateities scenarijai. Abiejose Tarptautinės išteklių darbo grupės sujungtose ataskaitose teisės aktų leidėjai ir politikai raginami ieškoti būdų, kaip sumažinti išteklių naudojimą ir padidinti perdirbimo apimtį. Ataskaitos skelbiamos Žaliąją savaitę; dabar laukiama Komisijos parengto tausaus išteklių naudojimo Europoje plano.

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Šiose ataskaitose pabrėžiama būtinybė kuo skubiau pereiti prie tausaus išteklių naudojimo ekonomikos, – sakė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas. – Jose keliami didžiuliai uždaviniai, bet esu tikras, kad šiuos uždavinius mes galime įveikti. Šiuo metu Komisija baigia rengti Tausiai išteklius naudojančios Europos veiklos planą, kuriame nustatomas pereinamojo laikotarpio tvarkaraštis ir klojamas tolesnių žingsnių pagrindas. Dabar reikia veiksmingo dialogo su valstybėmis narėmis, nes teks priimti svarbių sprendimų tokiose srityse, kaip mokesčių reforma arba neveiksmingų subsidijų panaikinimas. Taip pat pritariu raginimui skirti daugiau dėmesio perdirbimui.“

„Mūsų kartai tenka iššūkis pasiekti tvarų ekonomikos augimą ir sukurti pakankamai darbo vietų, tačiau taip, kad vartodama planetos išteklius žmonija jos nesunaikintų, – sakė JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas ir JT Aplinkos programos vykdomasis direktorius Achimas Steineris. – Norint įveikti šį iššūkį svarbiausia atsieti ekonomikos augimą nuo gamtos išteklių naudojimo. Tik taip galėsime pereiti prie veiksmingos ir tausios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Turi būti plačiai diegiamos technologinės, mokestinės ir organizacinės naujovės. Joms kelias turėtų būti atvertas pažangia, į ateitį orientuota viešąja politika, kuria būtų atsiliepiama į septynių, o 2050 m. – devynių, milijardų žmonių troškimus tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Europai tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant įvairius pereinamojo laikotarpio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų užtikrinamas sąžiningos ir lygios išteklių naudojimo sąlygos viso pasaulio žmonėms.“

Metalų perdirbimas

Nors gamybos įmonės skundžiasi, kad metalų išteklių sunku gauti ir jie labai brangūs, kai kurių itin svarbių aukštosioms technologijoms naudojamų metalų šiuo metu perdirbama tik 1 proc. Likusi dalis, pasibaigus gaminio naudojimo laikui, paprasčiausiai nurašoma kaip nereikalinga ir išmetama. Naujojoje ataskaitoje įspėjama, kad, nesiėmus esminių pokyčių, pramonei būtinų metalų, specialiosios paskirties metalų ir retųjų žemės metalų moderniosioms technologijoms gali nebelikti. Tokių metalų, kaip geležis ir plienas, varis, aliuminis, švinas ir alavas, visame pasaulyje perdirbama 25–75 proc., kai kuriose besivystančiose šalyse mažiau.

Jei taikant geresnę surinkimo sistemą ir perdirbimo infrastruktūrą perdirbimo apimtis būtų padidinta, ypač besivystančiose šalyse, būtų išvengta milijonų ir net milijardų tonų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ir sukurta daugybė „žaliųjų“ darbo vietų. Ataskaitos duomenimis, perdirbant metalus sunaudojama nuo dviejų iki dešimt kartų mažiau energijos, nei išgaunant juos iš pirminės rūdos.

Gamtos išteklių naudojimo ir ekonomikos augimo atsiejimo ataskaita

Gamtos išteklių naudojimo bei jo poveikio aplinkai ir ekonomikos augimo atsiejimo ataskaitoje teigiama, kad, nesiėmus jokių priemonių, iki 2050 m. išteklių naudojimas padidėtų tris kartus, palyginti su dabartiniu, taigi kasmet būtų sunaudojama 140 mlrd. tonų mineralų, rūdų, iškastinio kuro ir biomasės. Kadangi tai neįmanoma, vienintelė išeitis yra padidinant išteklių naudojimo efektyvumą atsieti ekonomikos augimą nuo gamtos išteklių naudojimo apimties. Siūlomi trys scenarijai. Pagal patį ambicingiausią iš jų išsivysčiusios šalys turėtų sumažinti vienam gyventojui per metus sunaudojamų išteklių kiekį dviem trečdaliais, palyginti su dabartinėmis 16 tonų, o kitos šalys turėtų neviršyti dabartinės apimties. Tuomet išteklių sunaudojimo apimtis būtų tokia, kokia buvo 2000 m.

Daugiau informacijos

http://www.unep.org/resourcepanel/Publications/Decoupling/tabid/56048/Default.aspx.

Pagrindiniai faktai. Tarptautinė tausaus išteklių valdymo darbo grupė

Išteklių darbo grupės tikslas – teikti nepriklausomą mokslinę nuomonę apie gamtos išteklių naudojimą ir jo poveikį aplinkai siekiant atsieti ekonomikos augimą ir aplinkos būklės blogėjimą. Ji apibendrina aplinkos ekspertų iš viso pasaulio įžvalgas. Darbo grupei bendrai pirmininkauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos pirmininkas Ashokas Khosla ir buvęs Bundestago Aplinkos komiteto pirmininkas profesorius Ernstas Ulrichas von Weizsäckeris.

Visa ataskaita http://www.unep.org/resourcepanel/.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website