Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/638

Briuselis, 2011 m. gegužės 25 d.

2012 m. žvejybos ES vandenyse galimybės. Siekiama tinkamos priemonių pusiausvyros, kad būtų sumažintas žuvų išteklių pereikvojimas

Šiandien Europos Komisija paskelbė pastarųjų kelerių metų pažangos, padarytos įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką, ataskaitą ir 2012 m. žvejybos ES vandenyse galimybių pasiūlymų. Dokumente išdėstyta, kaip, siūlydama sužvejoti leidžiamo kiekio apribojimus ir kvotas kitiems metams, Komisija ketina atsižvelgti į mokslines rekomendacijas dėl žuvų išteklių būklės. Naujausiais duomenimis, žuvų išteklių Europos vandenyse būklė iš lėto gerėja, tačiau duomenų apie didžiąją dalį išteklių dar trūksta, visų pirma dėl to, kad valstybės narės netinkamai pateikia informaciją. Todėl Komisija ketina naudoti naują žvejybos apribojimų nustatymo būdą, t. y. sumažinti išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, žvejybos galimybes. Dėl Komisijos pasiūlymo bus plačiai konsultuojamasi visą vasarą, o konsultacijų rezultatai bus panaudoti rengiant kitų metų žvejybos galimybių pasiūlymus, kurie bus priimti rudenį.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki pabrėžė, kad nuo šiol siūlant žvejybos galimybes ketinama remtis nauju prevenciniu principu: jei mokslinės informacijos apie išteklius pakanka, jų žvejybos galimybės nuodugniai grindžiamos mokslinėmis rekomendacijomis, o jei mokslinės informacijos trūksta, leidžiamų sužvejoti žuvų kiekis nuolat mažinamas. Taikant šį principą bus užkirstas kelias išteklių pereikvojimui, o valstybės narės bus skatinamos stropiau rinkti ir teikti duomenis. „Kad užkirstume kelią išteklių pereikvojimui, privalome juos tvarkyti taip, kad jie galėtų atsinaujinti ir būtų užtikrintas didžiausias ilgalaikis vidutinis sužvejojamų žuvų kiekis, įmanomas konkrečioje jūroje, – sakė Komisijos narė. – Taip būtų ne tik pagerinta Europos žuvų išteklių būklė, bet ir sumažintas žvejybos poveikis aplinkai. Taip pat padidėtų Europos žvejybos sektoriaus rentabilumas.“

Ši žvejybos strategija grindžiama didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu 1 – užuot intensyviai žvejojus menkus išteklius, bus tausiai žvejojami dideli ištekliai ir taip gaunama gerokai daugiau naudos. Bus sugaunama tiek pat ar net daugiau žuvų, bet neigiamas poveikis aplinkai ir priegauda bus mažesni. Bus padaroma mažiau žalos jūros dugnui, sumažės pažeidžiamų jūros gyvūnų, pavyzdžiui, jūros kiaulių, delfinų ir kitų jūros žinduolių, priegauda, smarkiai sumažės išlaidos kurui, nes sužvejoti tonai gausių išteklių žuvų reikia mažiau laiko nei tonai menkų išteklių žuvų, taigi savo ruožtu sumažės ir išmetamo anglies dioksido kiekis bei žvejybos laivų kuro išlaidos.

Naujoviškos mokslinės rekomendacijos

2010 m. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, teikianti Komisijai mokslines rekomendacijas, parengė naujos formos rekomendaciją dėl BLSK, kuria remiantis iki 2015 m. turi būti pereita prie žvejybos, grindžiamos didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu. Komisija palankiai vertina naująją rekomendaciją ir ketina ja remtis rengdama naujus išteklių, apie kurios yra pakankamai duomenų, BLSK pasiūlymus.

Tačiau didelė kliūtis nustatant 2012 m. žvejybos galimybes yra tai, kad trūksta mokslinių duomenų apie du trečdalius išteklių. Daugeliu atvejų duomenų trūksta dėl nepateikiamos informacijos apie sužvejotų žuvų kiekį, neišsamių tyrimų ir netinkamos imčių analizės. Teikti mokslinius duomenis apie žvejybą – valstybių narių pareiga, tačiau dažnai ši pareiga vykdoma netinkamai. Todėl, jei nėra duomenų, ar ištekliai pereikvojami, ar ne, turėtų būti siūloma sumažinti BLSK ir (arba) žvejybos pastangas.

Be to, valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių ir skubiai pateikti reikiamą informaciją, kad būtų galima įvertinti išteklių būklę. Mokslo agentūroms turėtų būti pavesta padėti skubiai spręsti šias problemas, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinę informaciją turi pateikti valstybės narės. Galiausiai reikėtų nustatyti verslinės žvejybos ir mokslinių tyrimų rodiklius, kad būtų galima parengti griežtas taisykles, kuriomis vadovaujantis ištekliai būtų žvejojami tausiai ir tais atvejais, kai trūksta duomenų.

Europos piliečiai, Europos Parlamentas, valstybės narės, regioninės patariamosios tarybos ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas kviečiami Komisijos svetainėje teikti pastabas ir diskutuoti apie komunikate pasiūlytą principą. Konsultacijos vyks iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Planai bus aptariami ir su žuvininkystės ministrais birželio 28 d. vyksiančiame Žuvininkystės tarybos posėdyje.

Pagrindiniai faktai

Naujausiais Komisijos turimais duomenimis, žuvų išteklių Europos vandenyse būklė gerėja, bet pernelyg lėtai. 2004 m. iš 34 Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų išteklių 32 buvo pereikvojami, o 2010 m. iš 35 išteklių pereikvojami buvo 22 ištekliai, t. y. pereikvojamų išteklių dalis sumažėjo nuo 94 proc. iki 63 proc. Viduržemio jūros išteklių yra pereikvojami 82 proc.

Daugiau informacijos

ES žvejybos taisyklės: BLSK ir kvotos

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/index_en.htm.

Viešųjų konsultacijų interneto adresas

http://ec.europa.eu/fisheries/partners/consultations/fishing_opportunities/index_en.htm.

E. pašto adresas piliečių pastaboms

MARE-fishing-opportunities2012@ec.europa.eu.

1 :

Didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis (angl. MSY) – tai ilgalaikis principas, pagal kurį nustatomas toks sužvejoti leidžiamų žuvų kiekis, kad žuvų ištekliai spėtų atsinaujinti ir toliau galėtų būti tausiai naudojami.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website