Navigation path

Left navigation

Additional tools

2011–2012 m. pavasario prognozė. Nepaisant naujų grėsmių, Europos ekonomika toliau atsigauna

European Commission - IP/11/565   13/05/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/11/565

Briuselis, 2011 m. gegužės 13 d.

2011–2012 m. pavasario prognozė. Nepaisant naujų grėsmių, Europos ekonomika toliau atsigauna

2011 m. perspektyvos atrodo šiek tiek geresnės, nei prognozuota rudenį, ir laipsniško ES ekonomikos atsigavimo tendencijos turėtų toliau stiprėti. Šiais metais BVP turėtų augti maždaug 1,75 proc., o 2012 m. – beveik 2 proc. Šią prognozę patvirtina geresnės pasaulio ekonomikos perspektyvos ir geresnės ES verslo atstovų nuotaikos apskritai. Tačiau infliacija didėja sparčiau ir atspindi pagrindinių produktų kainų augimą. Numatoma, kad šiais metais bendroji infliacija ES bus vidutiniškai beveik 3 proc., o euro zonoje – 2,5 proc. 2012 m. šie rodikliai turėtų sumažėti iki atitinkamai maždaug 2 proc. ir 1,75 proc. Tuo tarpu tikimasi, kad darbo rinkos sąlygos per prognozės laikotarpį pamažu gerės. Iki 2012 m. nedarbo lygis turėtų sumažėti 0,5 procentinio punkto iki kiek daugiau nei 9 proc. ES ir iki 9,75 proc. euro zonoje. Tęsiant fiskalinį konsolidavimą, iki 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti iki maždaug 3,75 proc. BVP. Tačiau atskirų valstybių narių perspektyvos vis dar labai skiriasi.

Už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olli Rehnas sakė: „Pagrindinė mūsų prognozės mintis ta, kad Europos ekonomika ir toliau tvirtai atsigauna, nepaisant pastarojo meto išorinės aplinkos neramumų ir tebetvyrančios įtampos valstybės skolos rinkoje. Valstybių deficito rodikliai akivaizdžiai mažėja. Dabar svarbu sustiprinti šias augimo ir konsolidacijos tendencijas ir užtikrinti, kad tai leistų sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Tam reikia tęsti fiskalinį konsolidavimą ir ryžtingai įgyvendinti struktūrines reformas, kurios padėtų kurti darbo vietas ir padidintų mūsų ekonomikos konkurencingumą.“

Ekonomikos atsigavimo pagreitis išlieka toks pat

ES ekonomika ir toliau atsigauna, nepaisant to, kad finansų rinkos tebėra pažeidžiamos, o išorinė aplinka tapo sudėtingesnė. Atsigavimo poveikis juntamas vis plačiau, ir numatoma, kad apskritai tokia tendencija išliks 2011 m., kaip ir prognozuota pernai rudenį. Šiais metais turėtų būti gerokai daugiau investuojama į įrangą – tokią prognozę patvirtina didesni eksporto augimo rodikliai. Investicijos į statybas, priešingai, ir toliau mažės – tai rodo besitęsiantį koregavimą keliose valstybėse narėse. Tuo pat metu numatoma, kad privatus vartojimas ES šiais metais padidės labai nedaug, o vėliau jis turėtų laipsniškai atsigauti pamažu gerėjant darbo rinkos sąlygoms, nuosaikiai augant pajamoms ir mažėjant taupymo mastui. Tačiau dėl didesnio infliacijos lygio ši laipsniška pažanga šiek tiek sulėtėjo, palyginti su rudens prognoze. Be to, besitęsiantis įmonių ir namų ūkių finansinio įsiskolinimo mažinimo procesas, didesnis nenoras rizikuoti ir fiskalinio konsolidavimo poveikis artimiausiu metu turės neigiamos įtakos kapitalo ir vartojimo išlaidoms.

Kaip paprastai būna atsigaunant po didelių finansų krizių, numatoma, kad ES ekonomikos atsigavimas bus ne toks ryškus nei ankstesniais pakilimo laikotarpiais, nors laipsniškai didėjant vidaus paklausai privačiajame sektoriuje atsigavimas taps vis labiau savaiminis. Numatoma, kad vidutinis metinis BVP augimo rodiklis, šiais metais buvęs kiek didesnis nei 1,5 proc. euro zonoje ir 1,75 proc. ES, 2012 m. pamažu kils iki maždaug 2 proc. abiejuose regionuose. 2011 m. skaičiai šiek tiek didesni, nei numatyta ankstesnėje išsamioje rudens prognozėje.

Skirtinga valstybių narių pažanga

Apibendrinti duomenys slepia ryškius valstybių narių pažangos skirtumus. Tam tikrose šalyse, visų pirma Vokietijoje (bet taip pat kai kuriose mažesnėse į eksportą orientuotos ekonomikos šalyse), ekonominė veikla labai suaktyvėjo, o kitos, ypač kai kurios periferinės šalys, atsilieka. Numatoma, kad atsigavimo tempas ES valstybėse ir toliau skirsis.

Per prognozės laikotarpį turėtų būti toliau koreguojamas ES vidaus disbalansas. Koregavimo mastas didžiausias šalyse, kurių deficitas prasidėjus krizei buvo labai didelis iš esmės dėl sumažėjusio vartojimo. Tačiau taip pat pastebima, kad dėl didesnės vidaus paklausos ir dinamiškos importo raidos laipsniškai mažėja tam tikrų šalių didelis struktūrinis einamosios sąskaitos perteklius.

Ateityje – ekonomikos atsigavimas nekuriant darbo vietų, bet viešųjų finansų būklė ir toliau gerėja

Situacija Europos darbo rinkose tebėra skirtinga: nedarbo lygis svyruoja nuo 4–5 proc. Nyderlanduose ir Austrijoje iki 17–21 proc. Ispanijoje ir Baltijos valstybėse. Pagerėjus padėčiai visuose sektoriuose, išskyrus pramonės ir statybos, paskutinį 2010 m. ketvirtį užimtumas ES šiek tiek padidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai užimtumo augimas atsilieka nuo gamybos apimties augimo, numatoma, kad šiais metais abiejuose regionuose užimtumo padėtis šiek tiek pagerės. Nedarbo lygio perspektyva – maždaug 0,5 procentinio punkto sumažėjimas per prognozės laikotarpį abiejuose regionuose. Tačiau, nepaisant kiek šviesesnių perspektyvų, palyginti su rudens prognoze, ir toliau numatoma tendencija, kad ekonomika atsigaus, nors darbo vietos nebus kuriamos.

Pernai viešųjų finansų būklė ėmė gerėti. Atsižvelgiant į didesnį augimą ir į tai, kad nutraukiamos laikinos skatinamosios priemonės, ES valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti nuo maždaug 6,5 proc. BVP 2010 m. iki maždaug 4,75 proc. 2011 m. ir 3,75 proc. 2012 m. Panaši mažėjimo tendencija, tik mažesniu mastu, numatoma ir euro zonoje. Ši prognozė šiek tiek palankesnė, nei planuota rudenį. Koregavimas abiejuose regionuose daugiausia bus užtikrintas mažinant išlaidas. Tačiau skolos santykis per prognozės laikotarpį toliau didėja ir iki 2012 m. pasieks maždaug 83 proc. BVP ES ir 88 proc. euro zonoje.

Infliacija didėja

Artimiausiu metu tiek ES, tiek euro zonoje pranašaujama gana didelė vartotojų kainų infliacija, nors gerokai mažesnė, palyginti su infliacijos šuoliu 2008 m. Daugiausia dėl didesnės energijos kainų infliacijos numatoma, kad šiais metais SVKI infliacija ES bus vidutiniškai beveik 3 proc., o euro zonoje – 2,5 proc. 2012 m. šie rodikliai turėtų sumažėti iki atitinkamai maždaug 2 proc. ir 1,75 proc. Dėl išliekančio didelio ekonomikos sąstingio tiek darbo užmokestis, tiek infliacija turėtų didėti nedaug, o tai iš dalies atsvertų numatomą energijos ir pagrindinių produktų kainų augimą.

Padidėjus netikrumui tvyro lėtesnio augimo rizika

Dėl politinių pokyčių Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje ir netikėtų žemės drebėjimo bei cunamio Japonijoje pasekmių ekonomikai padidėjo netikrumas ir kilo pasaulio ekonominės veiklos sulėtėjimo rizika – dėl to visame pasaulyje infliacija gali būti didesnė, o augimas lėtesnis, nei numatyta pagrindiniame prognozės scenarijuje.

Finansų rinkos, visų pirma tam tikri vyriausybės obligacijų segmentai, tebėra pažeidžiami, ir negalima visiškai atmesti žalingų neigiamo grįžtamojo ryšio ciklų galimybės. Riziką taip pat kelia įtampa valiutų keitimo rinkose.

Optimistinė prognozė: spartesnis, nei manyta, pasaulinis augimas dėl didesnės paklausos besiformuojančiose rinkose galėtų dar paskatinti ES eksporto augimą. Kalbant apie vidaus procesus, ES BVP augimo priklausomybė nuo vidaus paklausos gali pasirodyti didesnė, nei manyta prognozėje, jei, pavyzdžiui, darbo rinkoje atsirastų netikėtų teigiamų pokyčių. Panašiai, spartaus augimo Vokietijoje poveikis kitoms valstybėms narėms gali būti didesnis.

Apskritai su šioje prognozėje pateikta ekonomikos augimo perspektyva susijusios rizikos balansas aiškiai linksta į neigiamą pusę.

Išsamesnę ataskaitą rasite:

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2011_spring_forecast_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website