Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/11/556

Briuselis, 2011 m. gegužės 11 d.

Skaitmeninė darbotvarkė. Daugiau kaip pusė ES internautų naršo svetaines užsienio kalba

Šiandien paskelbtais visoje ES atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, 90 proc. internautų mieliau naršo svetaines savo gimtąja kalba, o 55 proc. bent kartais internete vartoja užsienio kalbą. Tačiau 44 proc. Europos internautų mano, kad nemokėdami interneto svetainėse vartojamos kalbos nesužino įdomios informacijos, ir tik 18 proc. perka interneto svetainėse, kuriose informacija pateikiama užsienio kalba. Tokie rezultatai rodo, kad būtina investuoti į internetines vertimo priemones, kad ES internautai informaciją arba produktus internete rastų, nors ir stokoja užsienio kalbos žinių. Šiuo metu Europos Komisija administruoja 30 įvairių mokslinių tyrimų projektų, susijusių su kalbų ir skaitmeninio turinio sąsaja. Šiems projektams ES skyrė 67 mln. EUR, o šiemet pateiktiems naujiems projektams bus skirta dar 50 mln. EUR. Vienas iš Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų – visiems užtikrinti žiniatinklio turinio prieinamumą (žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200).

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Jei iš tiesų norime, kad visi europiečiai naudotųsi skaitmeninėmis technologijomis, turime pasirūpinti, kad jie suprastų juos dominantį žiniatinklio turinį. Kuriame naujas technologijas, padėsiančias žmonėms suprasti užsienio kalbas.“

Apklausos duomenimis, kokybiškas turinys, kurio internete yra gausu, nėra visiems vienodai prieinamas dėl nevienodų užsienio kalbos žinių. Dvidešimt trijose valstybėse narėse vidutiniškai kas antras internautas elektroninę informaciją skaito ne savo gimtąja kalba. Tačiau už šio skaičiaus slypi didžiuliai skirtumai: 90–93 proc. graikų, slovėnų, liuksemburgiečių, maltiečių ir kipriečių atsakė, kad internete vartotų kitas kalbas, tačiau su tuo sutiktų tik 9 proc. Jungtinės Karalystės piliečių, 11 proc. airių, 23 proc. čekų ir 25 proc. italų.

Anglų kalba – interneto lingua franca

Atlikus apklausą įsitikinta, kad tais atvejais, kai interneto turinys skaitomas arba žiūrimas ne gimtąja kalba, daugiausia vartojama anglų kalba: anglų kalbą bent kartais vartotų beveik pusė (48 proc.) ES internautų, o ispanų, vokiečių ir prancūzų kalbas – nuo 4 iki 6 proc. Tačiau ir čia aiškėja valstybių narių skirtumai – tais atvejais, kai gimtąja kalba informacija neprieinama, Kipre interneto svetaines anglų kalba naršo 90 proc. internautų, Maltoje – 97 proc., o Graikijoje ir Švedijoje – 85 proc., tačiau taip elgiasi tik 35 proc. italų, 45 proc. latvių, 47 proc. rumunų ir 50 proc. prancūzų. Kita vertus, liuksemburgiečiai vietoj anglų kalbos (55 proc.) mieliau vartoja prancūzų (67 proc.) ir vokiečių (63 proc.) kalbas. Jungtinės Karalystės ir Airijos internautai, kurių tik nedaugelis sakė naršantys po internetą kita kalba, internetiniam turiniui skaityti arba žiūrėti kaip užsienio kalbą dažniausiai renkasi prancūzų kalbą (atitinkamai 9 ir 7 proc.).

Kada vartojamos kitos kalbos?

Daugumai (81 proc.) internautų vartoti kitą kalbą tenka, kai jie ieško informacijos, tačiau 62 proc. užsienio kalbas vartoja bendraudami (paprastai internetu su draugais) arba profesiniais reikalais (52 proc.).

Net 44 proc. apklausos dalyvių mano, kad nemokėdami interneto svetainėse vartojamos kalbos nesužino įdomios informacijos; taip atsakė 60 proc. graikų, 58 proc. ispanų ir 56 proc. portugalų.

Elektroninė prekyba

Elektroninė prekyba – sritis, kurioje žmonės mieliau vartoja gimtąją kalbą. Tik 18 proc. ES internautų dažnai arba visuomet perka elektroninėse parduotuvėse, kuriose informacija pateikiama užsienio kalba, o 42 proc. atsakė, kad perka tik tokiose elektroninėse parduotuvėse, kuriose informacija pateikiama gimtąja kalba. Pirkiniams internetu užsienio kalbą dažniau vartoja vyrai (61 proc.) nei moterys (51 proc.).

Reikia daugiau įvairovės ir atvirumo

Beveik 9 iš 10 (88 proc.) respondentų mano, kad visose jų šalių interneto svetainėse turėtų būti vartojamos tų šalių oficialiosios kalbos, vis dėlto maždaug 8 iš 10 (81 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad turėtų būti prieinamos tokių svetainių versijos ir kitomis kalbomis.

Moksliniai tyrimai ir plėtra

Šiuo metu Komisija administruoja 30 mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriais populiarinamos kalbos technologijos, galinčios internautams padėti gauti informaciją kitoms kalbomis. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą iTRANSLATE4 kuriamas pirmasis interneto portalas, kuriame veiks nemokamos vertimo iš daugiau kaip 50 Europos ir pasaulio kalbų priemonės, o vartotojai galės iš karto palyginti įvairius vertimo rezultatus, gautus iš kitų dažniausiai naudojamų vertimo priemonių (pavyzdžiui, Google, Bing, Systran, Trident, Linguatec). ES projektui skiria 2 mln. EUR.

Tolesnei kalbos technologijų pažangai būtinas platus pramonės, mokslininkų, viešojo sektoriaus ir piliečių bendradarbiavimas ir nuolatinis dialogas. Įgyvendinant projektą META-NET, kuriam skirta 6 mln. EUR ES parama, kuriamas daugiakalbės Europos technologijų aljansas (jo veikloje jau dalyvauja daugiau kaip 200 narių).

Pagrindiniai faktai

Pirmąjį internete vartojamų kalbų tyrimą (angl. User language preferences online) Eurobarometras atliko 2011 m. sausio mėn. Kiekvienoje valstybėje narėje apklausta po 500 internautų. Iš viso apklausoje dalyvavo 13 500 respondentų.

Kalbos technologijos naudojamos daugybėje sričių, pavyzdžiui, mašininio vertimo priemonėse, įvairiose dialoginėse sistemose, sudėtingose žiniatinklio paieškos priemonėse, taip pat informacijai automatiškai surinkti ir apibendrinti ir t. t. Jos gali padaryti interneto turinį prieinamą ir naudingą visiems, padidinti tam tikrų darbo procesų veiksmingumą ir taip sumažinti įmonių sąnaudas, taip pat padėti kurti Europos skaitmeninę rinką.

Eurobarometro atliktas internete vartojamų kalbų tyrimas

http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_313_en.pdf

Mokslinių kalbos tyrimų projektai

http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm

http://cordis.europa.eu/fp7/ict/language-technologies/home_en.html

Skaitmeninės darbotvarkės interneto svetainė

http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm

Neelie Kroes interneto svetainė http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/kroes/

Neelie Kroes paskyra tinkle „Twitter“ http://twitter.com/neeliekroeseu


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site