Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/530

Briuselis, 2011 m. gegužės 4 d.

Skaitmeninė darbotvarkė. Komisija išrinko šešis ateities ir kuriamų technologijų projektus, konkuruosiančius dėl mokslinių tyrimų finansavimo

Šiandien 2011 m. ateities ir kuriamų technologijų konferencijoje ir parodoje Budapešte Komisija paskelbė, kurie šeši projektai išrinkti rungtis dėl dviejų aukščiausių vietų tokių technologijų mokslinių tyrimų srityje. Šešių projektų kūrėjams bus skirta maždaug po 1,5 mln. EUR, kad per vienus metus jie patobulintų savo pasiūlymus, o tuomet bus išrinkti tik du projektai. Šiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis bus siekiama didelių informacinių ir ryšių technologijų srities (IRT) laimėjimų, kuriuos pritaikius būtų galima spręsti sudėtingiausias visuomenės problemas. Du ilgalaikiam finansavimui išrinkti projektai, kurių kiekvieno metinis biudžetas – iki 100 mln. EUR, bus vykdomi dešimt metų.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Šiandien paskelbti finalininkai padės pagrindus būsimoms inovacijoms. Nepaprastai įdomių ir perspektyvių ateities ir kuriamų technologijų srityje Europoje dirba vieni žymiausių pasaulio mokslininkų. Sudėtingiems klausimams nagrinėti sutelkus Europos, nacionalinius ir regioninius finansavimo išteklius, gali būti diegiamos inovacijos, padėsiančios, pavyzdžiui, gydyti neurodegeneracines ligas arba spręsti klimato kaitos problemas.“

Finalininkai (abėcėlės tvarka):

  • FuturICT Knowledge Accelerator and Crisis-Relief System (duomenų apdorojimo ir krizių valdymo sistema). Pritaikius informacines ir ryšių technologijas, galima analizuoti milžinišką duomenų kiekį ir sudėtingas situacijas siekiant tiksliau prognozuoti gaivalines nelaimes arba nuspręsti, kaip suvaldyti ir pašalinti žmogaus sukeltų nelaimių padarinius, juntamus keliose valstybėse ar žemynuose.

  • Graphene Science and technology for ICT and beyond (grafeno tyrimai ir technologijos IRT ir kitose srityse). Grafenas – nauja medžiaga, sukurta manipuliavimo atomais ir molekulėmis būdu. Ji galėtų būti „stebuklingoji“ XXI a. medžiaga, pakeisianti silicį.

  • Guardian Angels for a Smarter Planet (mikroprietaisai). Be baterijų veikiantys smulkiausi prietaisai, kurie galėtų būti autonominiai asmeniniai pagalbininkai, pavyzdžiui, galintys žmogaus kraujotakos sistemoje registruoti, apdoroti ir perduoti duomenis.

  • The Human Brain Project (smegenų veiklos tyrimai). Žinios, kaip veikia žmogaus smegenys, gali būti naudingos su smegenų veikla susijusiai arba pagal jos pavyzdį kuriamai skaičiavimo sistemų struktūrai, neuromokslams ir medicinai.

  • IT Future of Medicine (ateities medicinos informacinės technologijos). Pritaikius skaitmenines technologijas, remiantis molekuliniais, fiziologiniais ir anatominiais duomenimis, surinktais iš pavienių pacientų ir apdorotais pagal pasaulines medicinos žinias, galima pagaminti konkrečiam asmeniui pritaikytus vaistus.

  • Robot Companions for Citizens (robotai pagalbininkai). Dėl itin tikslių juslinių, kognityvinių ir emocinių gebėjimų protingi minkštos odos robotai gali padėti žmonėms ir iš esmės pakeisti žmonių ir mašinų sąveiką.

Kad ištirtų naujas galimybes, išrinktiems ateities ir kuriamų technologijų pavyzdinės iniciatyvos kandidatams teks gilintis ne vien į informacinių ir ryšių technologijų mokslinius tyrimus – jie turės bendradarbiauti su kitų sričių, pavyzdžiui, sveikatos, medžiagų, neuromokslų ir neurorobotų, specialistais.

Atsakyti į esminius mokslinių tyrimų klausimus bus galima tik sutelkus geriausius visos Europos mokslininkus. Daugumą šiandien paskelbtų pasiūlymų remia įvairios įmonės ir mokslinių tyrimų finansavimo įstaigos, taip pat šimtai mokslininkų.

Šiems projektams taip pat reikės sutelkti ES bendrosios mokslinių tyrimų programos, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų programų ir pramonės išteklius. Pavyzdžiui, viso žmogaus genomo schemos parengimo projekte dalyvavo šimtai viso pasaulio mokslininkų – jam įgyvendinti per 13 metų išleista daugiau kaip 3 mlrd. USD (apie 2,1 mlrd. EUR). Nors pavyzdiniams ateities ir kuriamų technologijų projektams įgyvendinti išteklių reikia ne ką mažiau, tikimasi tiek pat įspūdingos jų naudos.

Pagrindiniai faktai

Pavyzdinės iniciatyvos konkursas. 2010 m. Komisija Europos mokslininkus paragino nustatyti didžiausias problemas ir pasiūlyti projektų. Gautas 21 pasiūlymas – iš jų ekspertų grupė išrinko šešias iniciatyvas, kurias įgyvendinant galima padaryti didelių mokslo atradimų ir kurių poveikis Europos socialinėms ir pramonės problemoms didžiausias.

Ateities ir kuriamos technologijos. Ši programa įgyvendinama siekiant puoselėti ir nagrinėti naujas idėjas ir temas ilgalaikiams moksliniams informacinių ir ryšių technologijų tyrimams. Ją administruoja Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas. Programa neapsiriboja vien tradicinėmis informacinių ir ryšių technologijomis – ją įgyvendinat ieškoma atsakymų į neištirtų sričių klausimus, vis daugiau remiantis kitais mokslais (pavyzdžiui, biologija, chemija, nanomokslais, neuromokslais, kongnityvistika, etnologija, visuomenės mokslais, ekonomika), kultūra ir menu.

Ateities ir kuriamų technologijų programa pradėta įgyvendinti 1989 m. Pagal šią programą finansuojamuose moksliniuose tyrimuose dalyvavo trys pastarųjų metų A. Nobelio premijos laureatai – Theodoras Hänschas, Albertas Fertas ir Peteris Grünbergas.

Ateities ir kuriamų technologijų programa finansuojama ES septintosios bendrosios programos lėšomis. Septintojoje bendrojoje programoje numatytą ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų biudžetą Europos Komisija didina 20 proc. per metus (nuo dabar skiriamų 100 mln. EUR), o valstybės narės raginamos neatsilikti ir taip pat skirti daugiau lėšų. Ateities ir kuriamų technologijų moksliniams tyrimams 2010–2013 m. Komisija skiria iš viso 500 mln. EUR.

Pažangiausios ateities ir kuriamos technologijos pristatomos šiuo metu Budapešte veikiančioje 2011 m. šių technologijų konferencijoje ir parodoje (www.fet11.eu). Šioje konferencijoje ir parodoje, skirtoje perspektyviems didelės rizikos ilgojo laikotarpio informacijos mokslo ir technologijų tyrimams, bus plėtojamos įvairių mokslo sričių idėjos, pakeisiančiomis ateitį.

Daugiau informacijos

MEMO/11/270

MEMO/11/271

http://www.fet11.eu/about/fet-flagships

Skaitmeninės darbotvarkės interneto svetainė

http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm

Neelie Kroes interneto svetainė http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/kroes/

Neelie Kroes paskyra tinkle „Twitter“ http://twitter.com/neeliekroeseu


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website