Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/11/526

Briuselis, 2011 m. gegužės 3 d.

Biologinė įvairovė. Komisija skelbia naują strategiją, kaip biologinės įvairovės nykimą sustabdyti per dešimt metų

Šiandien Komisija pristatė naują strategiją, pagal kurią per ateinantį dešimtmetį bus siekiama apsaugoti Europos biologinę įvairovę ir pagerinti jos būklę. Strategijoje nustatyti šeši su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais susiję tikslai. Tikimasi, kad pasiekus tuos tikslus ir įgyvendinus su biologine įvairove susijusius pagrindinių sektorių politikos siekius Europos Sąjungoje pavyks sumažinti neigiamą poveikį gamtai ir ekosistemų funkcijoms. Strategijoje aptariami ir visuotinai svarbūs biologinės įvairovės nykimo aspektai – taip užtikrinamas ES indėlis į pasaulinę kovą su biologinės įvairovės nykimu. Strategija dera su praėjusiais metais Nagojoje (Japonija) ES prisiimtais įsipareigojimais.

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Ne tik esame biologinės įvairovės dalis, bet ir priklausome nuo jos – biologinė įvairovė mums užtikrina maistą, gėlą vandenį, tyrą orą ir pastovų klimatą. Šį gamtos turtą eikvojame pernelyg greitai, nors visi žinome, ko laukti, kai skolinamės daugiau negu galime grąžinti. Turime suprasti, kad tokia padėtis labai pavojinga ir kad mūsų pastangos išspręsti šią problemą nedavė rezultatų. Atėjo laikas imtis kur kas ryžtingesnių veiksmų. Esu tikras, kad šis naujas įvairius sektorius vienijantis požiūris padės mums žengti teisingu keliu ir iki 2020 m. sumažinti biologinės įvairovės nykimą.“

Padėtis visame pasaulyje prasta – būtina užtikrinti geresnę apsaugą

Europoje biologinę įvairovę ištiko krizė – rūšys nyksta neregėtu tempu. Daugelio ekosistemų būklė tokia prasta, kad jos nebepajėgia atlikti daugybės funkcijų, nuo kurių mes priklausome, – nebeužtikrina tyro oro ir vandens, pasėlių apdulkinimo, apsaugos nuo potvynių ir kt. Dėl tokios prastos ekosistemų būklės ES patiria labai didelių socialinių ir ekonominių nuostolių. Pavyzdžiui, vabzdžių atliekama augalų apdulkinimo funkcija Europos Sąjungoje vertinama 15 mlrd. EUR per metus, tačiau Europoje ji sparčiai silpsta. Ekosistemų būklė kelia ne ką mažiau susirūpinimo visame pasaulyje.

Šiandien priimtoje strategijoje nustatyti šeši prioritetiniai tikslai ir numatyti atitinkami veiksmai, kuriais bus siekiama gerokai sumažinti grėsmes biologinei įvairovei. Numatyti tokie veiksmai:

  • visiškas galiojančių gamtos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas ir gamtos draustinių tinklo veikimo užtikrinimas, siekiant kuo labiau pagerinti buveinių ir rūšių apsaugos būklę,

  • ekosistemų ir ekosistemų funkcijų būklės gerinimas ir atkūrimas, kai tik tam yra galimybė, visų pirma plačiau naudojant žaliąją infrastruktūrą,

  • tausios žemės ūkio ir miškininkystės veiklos užtikrinimas,

  • ES žuvų išteklių tausojimas ir apsauga,

  • invazinių rūšių – vis intensyvėjančio biologinės įvairovės nykimo veiksnio ES – kontrolė,

  • ES indėlio į bendrus visuotinius kovos su biologinės įvairovės nykimu veiksmus didinimas.

Kaip vykdomi įsipareigojimai

Naujoji strategija dera su dviem pagrindiniais įsipareigojimais, kuriuos ES lyderiai prisiėmė 2010 m. kovą: pirma, iki 2020 m. Europos Sąjungoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir, antra, saugoti, branginti ir iki 2050 m. Europos Sąjungoje atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas. Strategija dera ir su visuotiniais įsipareigojimais, prisiimtais 2010 m. spalį Nagojoje pagal Biologinės įvairovės konvenciją. Nagojoje pasaulio lyderiai priėmė priemonių, kuriomis siekiama ateinantį dešimtmetį spręsti biologinės įvairovės nykimo problemą visame pasaulyje, rinkinį.

Įgyvendinant biologinės įvairovės strategiją, kuri yra neatsiejama strategijos „Europa 2020“ dalis, siekiama prisidėti prie ES tausaus išteklių naudojimo tikslų įgyvendinimo užtikrinant, kad Europos gamtos turtai būtų tvarkomi tausiai, ir prie siekio sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti didinant ekosistemų ir jų funkcijų atsparumą.

Pagrindiniai faktai

Mūsų planetos gamtos ir su gamta susiję turtai – nuo atskirų rūšių iki ekosistemų, tokių kaip miškai, koralų rifai, gėlas vanduo ir dirvožemis, – nyksta nerimą keliančiu greičiu. Biologinės įvairovės nykimas pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja milijardus, o tai smukdo ekonomiką, mažina verslo perspektyvas ir galimybę kovoti su skurdu.

Europos Sąjungoje biologinės įvairovės nykimas daugiausia siejamas su žemės paskirties keitimu, tarša, išteklių pereikvojimu, nekontroliuojamu nevietinių rūšių plitimu ir klimato kaita. Visų šių veiksnių poveikis arba yra nuolatinis ir stabilus, arba didėja. Tik 17 proc. buveinių ir rūšių apsaugos būklė įvertinta kaip palanki, o dauguma ekosistemų nusilpusios tiek, kad nei kokybiniu, nei kiekybiniu požiūriu nebepajėgia atlikti funkcijų, nuo kurių mes priklausome, – pasėlių apdulkinimo, tyro oro ir vandens užtikrinimo, potvynių ar erozijos kontrolės.

Remiantis dabartiniais visuotiniais rodikliais, daugiausia dėl žmogaus veiklos rūšys nyksta kone tūkstantį kartų sparčiau nei turėtų pagal įprastus gamtos dėsnius. Europos Sąjungoje išnykimas gresia apie 25 proc. Europoje gyvenančių gyvūnų rūšių, įskaitant žinduolius, varliagyvius, roplius, paukščius ir drugelius, o 88 proc. žuvų išteklių yra pereikvojami arba gerokai išsekę.

Daugiau informacijos

Išsamios informacijos apie komunikato turinį pateikiama

http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/policy/index_en.htm

Klausimai ir atsakymai apie naująją strategiją pateikiami MEMO/11/268

Dar žr. Komisijos biologinės įvairovės kampanijos tinklalapį

http://ec.europa.eu/environment/biodiversity/campaign/index_en.htm

Daugiau informacijos apie ES biologinės įvairovės politiką po 2010 m. rasite

http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/policy/index_en.htm


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site