Navigation path

Left navigation

Additional tools

ES švietimo ataskaita: pažanga nebloga, bet tikslai dar nepasiekti

European Commission - IP/11/488   19/04/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR IS NO TR

IP/11/488

Briuselis, 2011 m. balandžio 19 d.

ES švietimo ataskaita: pažanga nebloga, bet tikslai dar nepasiekti

Briuselis, balandžio 19 d. Europos Komisijos šiandien skelbiamoje naujoje švietimo ir mokymo pažangos ataskaitoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį ES šalys pagerino svarbius savo švietimo sistemų rodiklius, tačiau kol kas pasiekė tik vieną iš penkių tikslų, kuriuos buvo numatyta pasiekti iki 2010 m. ES pavyko nuo 2000 m. matematikos, gamtos ir technologijų studijų absolventų skaičių padidinti net 37 proc. ir taip gerokai viršyti 15 proc. siekinį. Nemenka, tačiau nepakankama pažanga padaryta mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, didinant vidurinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, gerinant gebėjimą skaityti, pritraukiant suaugusiuosius į švietimo ir mokymo programas. Išsamesni kiekvienos šalies duomenys pateikiami priede. Darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ numatyta siekti, kad mokyklos nebaigusių asmenų būtų ne daugiau kaip 10 proc., o aukštąjį išsilavinimą įgytų bent 40 proc. žmonių.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Tai, kad išsilavinimo lygis Europoje gerokai pakilo, – puiki naujiena. Vidurines ir aukštąsias mokyklas šiandien baigia daugiau jaunuolių nei prieš dešimtmetį. Vis dėlto mokyklą meta vienas iš septynių Europos Sąjungos jaunuolių, o prastai skaito vienas iš penkių penkiolikmečių. Taigi kai kurios problemos lieka neišspręstos. Todėl švietimas ir mokymas yra tarp svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Kad pasiektume bendrus Europos tikslus, valstybės narės turi dėti daugiau pastangų.“

Komisijos narė ragina valstybes nares nemažinti švietimui skirto biudžeto, nepaisant dėl ekonomikos krizės atsirandančių suvaržymų: „Išlaidos švietimui – gera investicija, padedanti kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą. Ilgainiui ji tikrai atsiperka. Ir šiais biudžeto suvaržymo laikais turime užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau.“

Penki švietimo lyginamieji standartai, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.

2009 m. ES švietimo ministrai susitarė dėl penkių švietimo ir mokymų lyginamųjų standartų, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.:

  • sumažinti mokyklą metusių asmenų dalį iki mažiau kaip 10 proc. (šiuo metu tokių asmenų yra 14,4 proc., tai reiškia, kad mokyklą metusių asmenų skaičių reikia sumažinti 1,7 mln.);

  • pasiekti, kad aukštąjį išsilavinimą įgytų 40 proc. 30–34 m. asmenų (šiuo metu tokių asmenų yra 32,3 proc., tai reiškia, kad aukštąsias mokyklas turi baigti dar 2,6 mln. asmenų);

  • pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 proc. keturmečių ir vyresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programose (dabar tokių vaikų yra 92,3 proc., o tikslui pasiekti reikia, kad ikimokyklinio ugdymo programose dalyvautų daugiau kaip 250 000 vaikų);

  • sumažinti prastai skaitančių, prastai skaičiuojančių ir prastai išmanančių gamtos mokslus penkiolikmečių dalį iki mažiau kaip 15 proc. (tokių moksleivių dabar yra maždaug 20 proc.; jų skaičių reikia sumažinti 250 000);

  • į mokymosi visą gyvenimą veiklą įtraukti vidutiniškai bent 15 proc. suaugusiųjų (25–64 m.) (šiuo metu mokosi 9,3 proc. suaugusiųjų; reikia pritraukti dar 15 mln.).

Metinė pažangos ataskaita

Remdamasi rodikliais ir lyginamaisiais standartais, metinėje ataskaitoje Komisija analizuoja valstybių narių pažangą bei vertina, kaip joms pavyko pasiekti 2010 m. tikslus.

Svarbiausi rezultatai

  • 2020 m. lyginamieji standartai. Nors tiksliai prognozuoti dar per anksti, naujausios tendencijos rodo, kad iki 2020 m. būtų galima pasiekti daugumą tikslų, jei valstybės narės ir toliau laikytų juos prioritetiniais ir veiksmingai investuotų į švietimą ir mokymą. Visų pirma tai pasakytina apie siekį sumažinti mokyklos nebaigusių ir padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių.

  • 2010 m. lyginamieji standartai. ES šalys padarė pažangą, tačiau iškeltą tikslą pasiekė tik vienoje – matematikos, gamtos ir technologijų studijų absolventų skaičiaus didinimo – srityje. Visi 2010 m. duomenys bus gauti kitų metų pradžioje.

  • Dalyvavimas ir išsilavinimo lygis. Nuo 2000 m. išaugo tiek bendras dalyvavimas švietimo programose, tiek suaugusiųjų išsilavinimo lygis. Padidėjo ir vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, dalis.

  • Lyčių skirtumai tebėra ryškūs tiek pažangumo, tiek pasirenkamų mokomųjų dalykų atžvilgiu. Pavyzdžiui, mergaitės skaito geriau ir mokyklą meta rečiau nei berniukai. Matematiką, gamtos ir technologijų mokslus studijuoja daugiau vyrų nei moterų.

Ataskaitoje, kurioje aptariama padėtis ne tik ES valstybėse narėse, bet ir Kroatijoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Islandijoje, Turkijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine, apžvelgiama pažanga, pateikiama išsami statistika ir parodoma, kurios šalys viršija ES vidurkį, kurios netrukus jį pasieks ir kurios gerokai atsilieka.

Tolesni veiksmai

Netrukus valstybės narės Komisijai pateiks nacionalines reformų programas, kuriose nustatyti nacionaliniai siekiniai, susiję su mokyklą metusių asmenų skaičiaus mažinimu ir aukštųjų mokyklų absolventų skaičiaus didinimu, ir nurodyta, kaip ketinama to siekti. Komisija paskelbs siūlomus naujus lyginamuosius standartus, susijusius su gebėjimu įsidarbinti ir judumu mokymosi tikslais.

Daugiau informacijos

Nuoroda į MEMO/11/253

Visa Komisijos ataskaita

Progress towards the Lisbon objectives in education and training - Indicators and benchmarks, 2010/11“

Informacinis lapas Education benchmarks for Europe [su duomenimis pagal šalis]

Europos Komisija:

Europos švietimo ir mokymo strategija ir bendradarbiavimas šiose srityse:

PRIEDAS

2000–2009 m. pažanga siekiant 2010 m. švietimo lyginamųjų standartų

2000–2009 m. pažanga siekiant 2020 m. švietimo lyginamųjų standartų

1. Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programose

2020 m. siekinys: ikimokyklinio ugdymo programose turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 95 proc. keturmečių ir vyresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Tendencijos. Nuo 2000 m. dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programose išaugo daugiau kaip 6 procentiniais punktais. Daugiausia vaikų šiose programose dalyvauja Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Ispanijoje.

Geriausių rezultatų ES pasiekė Belgija, Prancūzija, Nyderlandai.

2000

2007

2008

EU 27

85.6

90.7

92.3

Belgium

99.1

99.7

99.5

Bulgaria

73.4

79.8

78.4

Czech Rep.

90.0

92.6

90.9

Denmark

95.7

92.7

91.8

Germany

82.6

94.5

95.6

Estonia

87.0

93.6

95.1

Ireland

74.6

71.7

72.0

Greece

69.3

68.2

:

Spain

100

98.1

99.0

France

100

100

100

Italy

100

99.3

98.8

Cyprus

64.7

84.7

88.5

Latvia

65.4

88.2

88.9

Lithuania

60.6

76.6

77.8

Luxembourg

94.7

93.9

94.3

Hungary

93.9

95.1

94.6

Malta

100

98.8

97.8

Netherlands

99.5

98.9

99.5

Austria

84.6

88.8

90.3

Poland

58.3

66.8

67.5

Portugal

78.9

86.7

87.0

Romania

67.6

81.8

82.8

Slovenia

85.2

89.2

90.4

Slovakia

76.1

79.4

79.1

Finland

55.2

69.8

70.9

Sweden

83.6

94.0

94.6

UK

100

90.7

97.3

Croatia

:

65.2

68.0

Iceland

91.8

95.4

96.2

MK*

17.4

26.1

28.5

Turkey

11.6

26.7

34.4

Liechtenstein

69.3

84.5

83.2

Norway

79.7

94.3

95.6

Šaltinis: Eurostatas (LFS) Geriausi rezultatai prasčiausi rezultatai. b = duomenų nėra. p = negalutiniai duomenys. (01) = 2001. (02) = 2002.

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

2. Prastai besimokantys asmenys

2010 ir 2020 m. siekinys: iki 2010 m. prastai skaitančių asmenų dalis turėtų sumažėti 20 proc. (iki 17 proc.), o iki 2020 m. – prastai skaitančių, prastai skaičiuojančių ir prastai išmanančių gamtos mokslus moksleivių dalis turėtų neviršyti 15 proc.

Tendencijos. 18 ES šalių, kurių pateiktus duomenis galima palyginti, rezultatai pagerėjo: 2000 m. prastai skaitė 21,3 proc. moksleivių, 2009 m. – 20 proc. (13,3 proc. mergaičių ir 26,6 proc. berniukų).

Geriausių rezultatų ES pasiekė Suomija, Nyderlandai ir Estija.

2000

2006

2009

EU (18)

21.3

24.1

20.0

Belgium

19.0

19.4

17.7

Bulgaria

40.3

51.1

41.0

Czech Rep.

17.5

24.8

23.1

Denmark

17.9

16.0

15.2

Germany

22.6

20.0

18.5

Estonia

:

13.6

13.3

Ireland

11.0

12.1

17.2

Greece

24.4

27.7

21.3

Spain

16.3

25.7

19.6

France

15.2

21.7

19.8

Italy

18.9

26.4

21.0

Cyprus

:

:

:

Latvia

30.1

21.2

17.6

Lithuania

:

25.7

24.3

Luxembourg

(35.1)

22.9

26.0

Hungary

22.7

20.6

17.6

Malta

:

:

:

Netherlands

(9.5)

15.1

14.3

Austria

19.3

21.5

27.5

Poland

23.2

16.2

15.0

Portugal

26.3

24.9

17.6

Romania

41.3

53.5

40.4

Slovenia

:

16.5

21.2

Slovakia

:

27.8

22.3

Finland

7.0

4.8

8.1

Sweden

12.6

15.3

17.4

UK

(12.8)

19.0

18.4

Croatia

:

21.5

22.5

Iceland

14.5

20.5

16.8

Turkey

:

32.2

24.5

Liechtenstein

22.1

14.3

15.6

Norway

17.5

22.4

14.9

Šaltinis: EBPO (PISA) Geriausi rezultatai prasčiausi rezultatai ( ) = lyginti negalima.

Kipras ir Malta tyrime kol kas nedalyvauja. ES rezultatas – 18 šalių, pateikusių palyginamus duomenis, rezultatas.

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

3. Mokyklos nebaigę asmenys

2010–2020 m. siekinys ir strategijos „Europa 2020“ pagrindinis tikslas: pasiekti, kad iki 2010–2020 m. mokyklos nebaigtų ne daugiau kaip 10 proc. asmenų.

Tendencijos. 27 ES valstybėse narėse mokyklos nebaigusių 18–24 m. asmenų sumažėjo nuo 17,6 proc. 2000 m. iki 14,4 proc. 2009 m. (12,5 proc. merginų, 16,3 proc. vaikinų).

Geriausių rezultatų ES pasiekė Lenkija, Čekijos Respublika ir Slovakija.

2000

2008

2009

EU 27

17.6

14.9

14.4

Belgium

13.8

12.0

11.1

Bulgaria

20.5 (01)

14.8

14.7

Czech Rep.

5.7 (02)

5.6

5.4

Denmark

11.7

11.5

10.6

Germany

14.6

11.8

11.1

Estonia

15.1

14.0

13.9

Ireland

14.6 (02)

11.3

11.3

Greece

18.2

14.8

14.5

Spain

29.1

31.9

31.2

France

13.3

11.9

12.3

Italy

25.1

19.7

19.2

Cyprus

18.5

13.7

11.7

Latvia

16.9(02)

15.5

13.9

Lithuania

16.5

7.4

8.7

Luxembourg

16.8

13.4

7.7

Hungary

13.9

11.7

11.2

Malta

54.2

39

36.8

Netherlands

15.4

11.4

10.9

Austria

10.2

10.1

8.7

Poland

7.4 (01)

5.0

5.3

Portugal

43.6

35.4

31.2

Romania

22.9

15.9

16.6

Slovenia

6.4 (01)

5.1u

5.3u

Slovakia

6.7 (02)

6.0

4.9

Finland

9.0

9.8

9.9

Sweden

7.3

12.2

10.7

UK

18.2

17.0

15.7

Croatia

8.0 (02)

3.7 u

3.9 u

Iceland

29.8

24.4

21.4

MK*

n/a

19.6

16.2

Turkey

59.3

45.5

44.3

Norway

12.9

17.0

17.6

Šaltinis: Eurostatas (LFS) Geriausi rezultatai prasčiausi rezultatai. b = duomenų nėra. p = negalutiniai duomenys. u = nepatikimi duomenys, (01) = 2001. (02)= 2002.

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

4. Jaunimo išsilavinimo lygis

2010 m. siekinys: iki 2010 m. vidurinį išsilavinimą ES turėjo būti įgiję bent 85 proc. 22 m. asmenų.

Tendencijos. Vidurinį išsilavinimą įgijusių 20–24 m. asmenų skaičius šiek tiek išaugo – nuo 76,6 proc. 2000 m. iki 78,6 proc. 2009 m. (81,4 proc. moterų ir 75,9 proc. vyrų).

Geriausių rezultatų ES pasiekė Slovakija, Čekijos Respublika ir Lenkija.

2000

2008

2009

EU 27

76.6

78.4

78.6

Belgium

81.7

82.2

83.3

Bulgaria

75.2

83.7

83.7

Czech Rep.

91.2

91.6

91.9

Denmark

72.0

71.0

70.1

Germany

74.7

74.1

73.7

Estonia

79.0

82.2

82.3

Ireland

82.6

87.7

87.0

Greece

79.2

82.1

82.2

Spain

66.0

60.0

59.9

France

81.6

83.4

83.6

Italy

69.4

76.5

76.3

Cyprus

79.0

85.1

87.4

Latvia

76.5

80.0

80.5

Lithuania

78.9

89.1

86.9

Luxembourg

77.5

72.8

76.8

Hungary

83.5

83.6

84.0

Malta

40.9

53.0

52.1

Netherlands

71.9

76.2

76.6

Austria

85.1

84.5

86.0

Poland

88.8

91.3

91.3

Portugal

43.2

54.3

55.5

Romania

76.1

78.3

78.3

Slovenia

88.0

90.2

89.4

Slovakia

94.8

92.3

93.3

Finland

87.7

86.2

85.1

Sweden

85.2

85.6

86.4

UK

76.7

78.2

79.3

Croatia

90.6 (02)

95.4

95.1

Iceland

46.1

53.6

53.6

MK*

n/a

79.7

81.9

Turkey

n/a

48.9

50.0

Norway

95.0

70.1b

69.7

Šaltinis: Eurostatas (LFS) Geriausi rezultatai prasčiausi rezultatai. b = duomenų nėra. p = negalutiniai duomenys. (01) = 2001. (02)= 2002

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

5. Matematikos, gamtos ir technologijų studijų absolventai

2010 m. siekinys: padidinti matematikos, gamtos ir technologijų studijų absolventų skaičių ES bent 15 proc. ir siekti geresnės lyčių pusiausvyros.

Tendencijos. Minėtų sričių absolventų skaičius nuo 2000 m. išaugo 37,2 proc., o šiuos mokslus studijuojančių moterų dalis padidėjo nuo 30,7 proc. iki 32,6 proc. 2008 m.

Geriausių rezultatų nuo 2000 m. ES pasiekė Portugalija, Slovakija ir Čekijos Respublika.

growth 2000 - 2008

share of females

2000

2008

EU 27

37.2

30.7

32.6

Belgium

20.9

25.0

25.9

Bulgaria

21.8

45.6

37.0

Czech Rep.

141.3

27.0

30.1

Denmark

14.3

28.5

36.4

Germany

53.5

21.6

31.1

Estonia

57.1

35.7

42.1

Ireland

1.0

37.9

30.4

Greece

26.5*

:

41.9

Spain

14.8

31.5

30.2

France

5.4

30.8

28.2

Italy

62.9

36.6

38.4

Cyprus

58.3

31.0

37.4

Latvia

11.5*

31.4

32.2

Lithuania

36.4

35.9

33.5

Luxembourg

:

:

48.2

Hungary

18.9

22.6

25.7

Malta

33.9*

26.3

28.4

Netherlands

39.3

17.6

18.9

Austria

66.4

19.9

24.2

Poland

100.0

35.9

40.3

Portugal

193.2

41.9

34.1

Romania

89.1*

35.1

43.1

Slovenia

16.0

22.8

26.5

Slovakia

185.8

30.1

36.8

Finland

59.5

27.3

33.1

Sweden

13.3

32.1

33.4

UK

17.8

32.1

31.2

Croatia

81.7*

:

33.2

Iceland

39.9

37.9

n/a

MK*

68.0

41.6

42.8

Turkey

70.8

31.1

30.6

Liechtenstein

41.1*

:

25.8

Norway

11.0

26.8

29.6

Šaltinis: Eurostatas (UOE). *= kumuliacinis augimas apskaičiuotas remiantis turimais metų duomenimis.

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

6. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius

2020 m. siekinys ir strategijos „Europa 2020“ pagrindinis tikslas – kad iki 2020 m. aukštąjį išsilavinimą įgytų bent 40 proc. 30–34 m. asmenų.

Tendencijos. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų skaičius išaugo beveik dešimčia procentinių punktų: nuo 22,4 proc. 2000 m. iki 32,3 proc. 2009 m. (35,7 proc. moterų ir 28,9 proc. vyrų).

Geriausių rezultatų ES pasiekė Airija, Danija ir Liuksemburgas.

2000

2008

2009

EU 27

22.4

31.1

32.3

Belgium

35.2

42.9

42.0

Bulgaria

19.5

27.1

27.9

Czech Rep.

13.7

15.4

17.5

Denmark

32.1

46.3

48.1

Germany

25.7

27.7

29.4

Estonia

30.8

34.1

35.9

Ireland

27.5

46.1

49.0

Greece

25.4

25.6

26.5

Spain

29.2

39.8

39.4

France

27.4

41.3

43.3

Italy

11.6

19.2

19.0

Cyprus

31.1

47.1

44.7

Latvia

18.6

27.0

30.1

Lithuania

42.6

39.9

40.6

Luxembourg

21.2

39.8

46.6p p p

Hungary

14.8

22.4

23.9

Malta

7.4

21.0p

21.1p

Netherlands

26.5

40.2

40.5

Austria

:

22.2

23.5

Poland

12.5

29.7

32.8

Portugal

11.3

21.6

21.1

Romania

8.9

16.0

16.8

Slovenia

18.5

30.9

31.6

Slovakia

10.6

15.8

17.6

Finland

40.3

45.7

45.9

Sweden

31.8

42.0p

43.9p

UK

29.0

39.7

41.5

Croatia

16.2(02)

18.5u

20.5u

Iceland

32.6

38.3

41.8

MK*

:

12.4

14.3

Turkey

:

13.0

14.7

Norway

37.3

46.2

47.0

Šaltinis: Eurostatas (UOE), (02) = 2002.

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, u = nepatikimi duomenys..

7. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose

2010 ir 2020 m. siekinys: darbingo amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą ES vidurkis 2010 m. turėtų būti bent 12,5 proc., o 2020 m. – 15 proc.

Tendencijos. Besimokančių suaugusiųjų ES mastu padaugėjo nuo 7,1 proc. 2000 m. iki 9,3 proc. 2009 m. (vertinta 25–64 m. amžiaus grupė; 8,5 proc. vyrų ir 10,2 proc. moterų). Daugiausia šitą padidėjimą lėmė duomenų rinkimo pertrūkis maždaug 2003 m. Nuo 2005 m. dalyvavimas šiek tiek sumažėjo.

Geriausių rezultatų ES pasiekė Danija, Švedija ir Suomija.

2005

2008

2009

EU 27

9.8

9.5

9.3

Belgium

8.3

6.8

6.8

Bulgaria

1.3

1.4

1.4

Czech Rep.

5.6

7.8 p

6.8

Denmark

27.4

30.2

31.6

Germany

7.7

7.9

7.8

Estonia

5.9

9.8 p

10.5

Ireland

7.4

7.1

6.3

Greece

1.9

2.9

3.3

Spain

10.5

10.4

10.4

France

7.1

7.3

6.0

Italy

5.8

6.3

6.0

Cyprus

5.9

8.5

7.8

Latvia

7.9

6.8

5.3

Lithuania

6.0

4.9

4.5

Luxembourg

8.5

8.5

13.4 p

Hungary

3.9

3.1

2.7

Malta

5.3

6.2

5.8 p

Netherlands

15.9

17.0

17.0

Austria

12.9

13.2

13.8

Poland

4.9

4.7

4.7

Portugal

4.1

5.3 p

6.5

Romania

1.6

1.5

1.5

Slovenia

15.3

13.9

14.6

Slovakia

4.6

3.3

2.8

Finland

22.5

23.1

22.1

Sweden

17.4 p

22.2 b

22.2 p

UK

27.6

19.9 b

20.1

Croatia

2.1

2.2

2.3

Iceland

25.7

25.1

25.1

MK*

:

2.5

3.3

Turkey

1.9

1.8

2.3

Norway

17.8

19.3

18.1

Šaltinis: Eurostatas (LFS) Geriausi rezultatai prasčiausi rezultatai. b = duomenų nėra. p = negalutiniai duomenys.

*MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website